Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-08-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1500-1079/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-20
Bylos Nr.
e1-1500-1079/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31294-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
G. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1500-1079/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31294-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 20 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2020 m. rugpjūčio 5 d., apie 19.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia tris kartus kumščiu smogė mamai A. B. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. B. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

G. B., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuo maždaug 12.30 val. jis su draugu pradėjo vartoti alkoholį, kartu išgėrė dvylika litrų alaus. Vakare jis parėjo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kiek tuo metu buvo valandų nežino, bet laikas gali būti kaip nurodytas jam pareikštame įtarime, t. y. 19.30 val. Grįžęs virtuvėje sukonfliktavo su mama, kuriai 80 metų. Tuo metu namuose buvo tik jo tėvas B., kuriam yra 84 metai ir jis labai blogai girdi, tėvas tuo metu buvo savo kambaryje. Konflikto metu jis mamai smogė tris kartus į veido sritį, nepamena, ar smogė kumščiu, ar delnu. Dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas, jis nurodyti negali, nes buvo labai girtas. Jis su mama ne dažnai pykstasi, anksčiau nėra prieš mamą smurtavęs. Alkoholį vartoja kiekvieną dieną – vieną dieną mažiau, kitą daugiau. Po to, kai sumušė mamą, jis nuėjo miegoti į savo kambarį. Ryte apie 8.00 val. išėjo į darbą, kur jį darbo vietoje ir sulaikė policijos pareigūnai. Kai sumušė savo mamą, jis nežiūrėjo, kokius sužalojimus jai padarė, jos po to nematė ir sutikęs nebuvo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 55-56).

A. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. apie 19.30 val. į namus grįžo jos neblaivus sūnus G. B., kuris pradėjo aiškinti, jog jo pažįstami kažkur (duomenys neskelbtini) papuolė į eismo įvykį ir, kad jam jų gaila. Sūnui atsakius, jog ji nepažįsta ir jai nelabai įdomu, sūnus labai supyko ir tris kartus jai kumščiu sudavė į galvą, jo suduoti smūgiai jai sukėlė fizinį skausmą. Sudavęs smūgius sūnus dar norėjo atimti lazdą, bet kadangi buvo stipriai lazdą suėmusi, jos neatėmė. Neatėmęs lazdos sūnus ją ir tėvą „iškoliojo“ necenzūriniais žodžiais ir išėjo iš jos kambario. Tą vakarą, kai ją sūnus sumušė į policiją ji bijojo skambinti. 2020 m. rugpjūčio 6 d., apie 8 val., sūnui išėjus į darbą, apie sumušimą pranešė pagalbos numeriu 112. Ankščiau sūnus nesmurtavo, tik „koliodavo“ necenzūriniais žodžiais. Jos vyras B. B. girdėjo, kai sūnus „koliojo“ necenzūriniais žodžiais, o suduotų smūgių nematė (b. l. 9-11).

Motyvuojamoji dalis

G. B. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog A. B. policijai nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. apie 19.30 val., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus sūnus G. B., kuris tris kartus kumščiu sudavė į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 9-11);

Foto lentele, kurioje užfiksuotas namo ir jo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama nukentėjusiosios A. B. atžvilgiu, bendras vaizdas (b. l. 16-18);

2020 m. rugpjūčio 6 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota nukentėjusiosios A. B. matomų kūno vietų apžiūra, ir nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusiosios veidą, virš kairės akies matoma mėlynė ir patinęs akies vokas (b. l. 28, 30-31);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. 8.53 val. kaltinamajam G. B. nustatytas 0,76 promilių neblaivumas, nukentėjusioji A. B. buvo blaivi (b. l. 37-39).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad G. B. 2020 m. rugpjūčio 5 d., apie 19.30 val., namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia tris kartus kumščiu smogė mamai A. B. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo G. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo bausmę mažinti trečdaliu (b. l. 74, 76-78).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes kaltinamajam G. B. 2020 m. rugpjūčio 5 d. iš karto po įvykio neblaivumas nustatytas nebuvo ir tai nepatvirtina, kad nusikalstamos veikos darymo metu jis buvo neblaivus ir kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams.

G. B. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, laikomas neteistu (b. l. 42-43), vieną kartą ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje nutrauktas, įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (b. l. 45-46), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, bauda sumokėta (b. l. 47), SODRA duomenimis dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 48). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytam sankcijos vidurkiui.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. B. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. 8.55 val. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. 9.24 val., t. y. 2 paros, ir laikytina, kad G. B. yra atlikęs 12 viešųjų darbų valandų.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, jog G. B. ne pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto artimoje aplinkoje, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. B. paliktina galioti kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. B., nesiartinant prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam G. B. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamajam G. B. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti viešųjų darbų bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti G. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. 8.55 val. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. 9.24 val. ir laikyti, kad G. B. yra atlikęs 12 viešųjų darbų valandų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, G. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. B. palikti galioti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. B., nesiartinant prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti G. B., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti G. B., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti G. B., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti G. B., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

G. B. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė