- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- 1-30-128/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00011-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Bražiūnienė
- Kaltinamasis
- D. S.
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bražiūnienė išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Suvaizdytės - Makšimienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00011-14 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Rokiškio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas ,teistumas išnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini) k., Rokiškio r., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str.,ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-01-08 sprendimą privalėdamas mokėti lėšas sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį nuo 2008-11-01 iki jo pilnametystės, nuo 2008-11-01 iki 2012-09-30 ir nuo 2012-12-01 vengė mokėti lėšas sūnaus A. S. išlaikymui bei neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko 2014-01-01 susidarė 12004 Lt įsiskolinimas.
D. S. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str. ir jį apklausus kaip įtariamąjį, jis kaltu prisipažino visiškai (b.l. 34).
Kaltinimas D. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str., grindžiamas šiais duomenimis:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-01-08 sprendimu, iš kurio matyti, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas nutarė išieškoti iš D. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. S., gim. (duomenys neskelbtini) , nuo 2008-11-01 iki jo pilnametystės, periodinėmis išmokomis po 200 litų kas mėnesį, kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (b.l. 20-21).
Antstolės Irenos Bakšienės 2014-01-10 raštu, kuriame nurodyta, kad skolininkas D. S. nemoka išlaikymo sūnui A. S., todėl D. S. įsiskolinimas sūnaus A. išlaikymui 2014-01-01 dienai sudaro 3348,52 Lt. Pagal antstolės turimus duomenis 2012 m. spalio ir lapkričio mėn. išlaikymas buvo išskaitytas iš skolininko darbo užmokesčio Rokiškio r. (duomenys neskelbtini) : spalio mėn. – 218 Lt, lapkričio mėn. – 347,86 Lt (b.l.16).
Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-04-01 sprendimu dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, kuriame nuspręsta A. S., gim. (duomenys neskelbtini) , nuo 2010-01-20 kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras LR vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų fondo mokėjimą (b.l. 8).
Vaikų išlaikymo fondų administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-12-19 prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad D. S. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui sudaro A. S. išmokėtos išmokos – 8655,48 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų (b.l. 3-5).
Panevėžio teritorinės darbo biržos Rokiškio skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad D. S. nuo 2011-08-18 registruotas Panevėžio teritorinės darbo biržos Rokiškio skyriuje. Registracijos darbo biržoje metu D. S. dalyvavo Viešųjų darbų priemonėje ir nuo 2012-10-02 iki 2012-11-26 bei nuo 2013-06-17 iki 2013-07-26 dirbo darbininko pareigose Rokiškio r. (duomenys neskelbtini) . Nedarbo socialinio draudimo išmokos D. S. negavo (b.l.20).
Nukentėjusiosios V. L. (S.) parodymais. Ji parodė, kad gyvenant santuokoje su D. S. jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Kai sūnui nebuvo vienerių metų, maždaug nuo 2007 m. vidurio ji su D. S. pradėjo gyventi atskirai. Oficialiai santuoką nutraukė 2009 m. Teismo sprendimu buvo priteisti alimentai iš D. S. sūnaus A. išlaikymui po 200 litų kas mėnesį. Kol su D. S. gyveno atskirai ir kol nebuvo priteisti alimentai, D. S. šiek tiek rėmė sūnų. Yra nupirkęs striukę, kitų drabužėlių, tačiau grynų pinigų nei jai, nei sūnui nėra davęs. Po to, kai buvo priteisti alimentai, D. S. išlaikymo nemokėjo. 2009 m. spalio mėnesį ji pateikė antstolės I. Bakšienės kontorai vykdomąjį raštą dėl alimentų išieškojimo. Kiek žino tuo metu D. S. niekur nedirbo, todėl išlaikymo nemokėjo. 2010 m. sausio mėn. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą su prašymu, kad A. būtų mokamas išlaikymas ir nuo tada iš fondo kas mėnesį gauna po 195 Lt. Su sūnumi D. S. bendrauja mažai, jo mokslais ir pačiu sūnumi domisi mažai. Vieną kartą, t.y. 2013 m. pavasarį, kai D. S. buvo susitikęs su sūnumi, asmeniškai A. davė 200 Lt. Oficialiai išlaikymo iki šiol nemokėjo ir nemoka (b.l. 11).
D. S. apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad su buvusia žmona V. susituokė 2005 m. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Gyvenant santuokoje jis dirbo, išlaikė šeimą. 2009 metais išsituokė oficialiai. Po santuokos nutraukimo iš jo buvo priteistas išlaikymas sūnui A. išlaikyti po 200 litų kas mėnesį. Nuo 2009 m. sausio mėn., kai buvo priteisti alimentai, niekur nedirbo, todėl išlaikymo A. nemokėjo, nes nebuvo iš ko. Gyveno ir gyvena pas savo tėvus. 2012 m. du mėnesius dirbo (duomenys neskelbtini), tuo metu du mėnesius iš jo buvo atskaičiuoti alimentai. Nuo 2011 m. yra registruotas darbo biržoje, pats ieško darbo, tačiau sunku susirasti darbą, nes turi tik pradinį išsilavinimą. Gauna 350 litų pašalpą, tačiau šių pinigų neužtenka pragyvenimui, be to gyvena pas tėvus, jie ligoti, turi ne mažai išlaidų. Kai turėdavo pinigų, sūnui yra jų davęs. Kartą davė 100 litų, o 2013 m. pavasarį davė 200 litų. Supranta, kad privalo išlaikyti sūnų. Šiuo metu, gyvendamas kaime užsidirba dirbdamas atsitiktinius darbus, pragyvena iš bedarbio pašalpos. Jam yra žinoma, kad šiuo metu sūnui išlaikymą moka Vaikų išlaikymo fondas. Dėl to, kad neišlaiko savo sūnaus nuoširdžiai gailisi (b.l. 34).
Šalies argumentai
D. S. pateiktame kaltinime nurodyta, kad dėl vengimo mokėti lėšas sūnaus A. S. išlaikymui 2014-01-01 susidarė 39975,12 Lt įsiskolinimas, tačiau iš byloje esančio antstolės Irenos Bakšienės 2014-01-10 rašto žinoma, kad D. S. įsiskolinimas sūnaus išlaikymui 2014-01-01 sudaro 3348,52 Lt, o iš Vaikų išlaikymo fondų administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-12-19 prašymo matyti, kad D. S. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui sudaro 8655,48 Lt, todėl šis netikslumas kaltinime tikslintinas. Šis tikslinimas įtakos veikos kvalifikavimui neturi.
Remiantis aptartais įrodymais laikytina įrodyta, kad D. S. pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-01-08 sprendimą privalėdamas mokėti lėšas sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį nuo 2008-11-01 iki jo pilnametystės, nuo 2008-11-01 iki 2012-09-30 ir nuo 2012-12-01 vengė mokėti lėšas sūnaus A. S. išlaikymui bei neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko 2014-01-01 susidarė 3348,52 Lt išlaikymo įsiskolinimas bei 8655,48 Lt įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui, todėl tokia D. S. veika kvalifikuotina pagal BK 164 str.
Motyvuojamoji dalis
D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė.
Prokurorė prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir D. S. skirti laisvės apribojimą 9 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 120 val. per 3 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kaltinamasis D. S. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su jam siūloma bausme ir jos dydžiu (b.l. 55).
Parenkant bausmės dydį, teismas atsižvelgia, kad D. S. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių jo veikoje nėra. Kaltinamasis charakterizuojamas patenkinamai: teistas, tačiau teistumas išnykęs (b.l. 38), administracine tvarka baustas (b.l. 44-45), Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas kaip bedarbis, linkęs į smulkius nusikaltimus (b.l. 52). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis ir jos dydis yra mažesnė nei nustatomas šios bausmės vidurkis, todėl prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmės dydį laiko tinkamu ir jo mažinti nemato pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, D. S. savo kaltę pripažįsta, todėl jam skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ str.).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 35; 36), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendė:
D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 str. ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu kiekvieną dieną būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 120 valandų per 3 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos visuomenės labui sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ str. D. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. S. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę; įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu kiekvieną dieną būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų per 3 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos visuomenės labui sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti.
Išaiškinti D. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.