- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-13
- Bylos Nr.
- 1-58-224/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38193-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Kaltinamasis
- E. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbęs, šiuo metu dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2017-12-14 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 64¹ str., viešaisiais darbais 4 mėnesiams;
2018-01-24 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 64¹ str., 40 parų areštu, paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta 55 parų areštas;
2019-07-12 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 64¹ str., laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams taikant nuosprendyje numatytus įpareigojimus;
2019-11-05 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 64¹ str., laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 str. 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2019-07-12 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 mėnesių, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant nuosprendyje numatytus įpareigojimus, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis E. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai savo motinai J. M. šiomis aplinkybėmis:
2019 m. rugsėjo 5 d. apie 17 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) kambaryje kaltinamasis E. V. pykčio pasekoje, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną J. M., tai yra, rankomis sugriebė jai už kaklo, stipriai suspaudė ir purtė ją, taip smurtaudamas nukentėjusiajai J. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Kaltu padaręs šį nusikaltimą E. V. prisipažino ir paaiškino, kad jis buvo ne nuotaikoje, mama į namus taip pat grįžo pikta ir papriekaištavo jam dėl naudojamo kompiuterio, elektros, dėl jo nedarbo. Susinervinęs, jis priėjo prie mamos, rankomis paėmė jai už kaklo spustelėjo ir pakratė ją. Tuo viskas ir pasibaigė, mamą jis paleido. Supranta, kad pasielgė netinkamai. Pripažįsta, kad mamai galėjo skaudėti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, surinktais byloje.
Kaltinamajam pripažįstant savo kaltę, nusikaltimo padarymo aplinkybėms esant aiškioms ir sutinkant prokurorui bei gynėjui byla teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusios J. M. parodymų (b. l. 1-2 ir 23-24) matyti, kad ji su sūnumi E. V. gyvena (duomenys neskelbtini). E. niekur nedirba, jie gyvena tik iš jos pinigų, jis per dieną žaidžia kompiuteriu ir jai nieko nepadeda. Jeigu ji E. paprašo padėti pasitvarkyti namus ar bent išsiplauti savo indus, jis iš karto pradeda rėkti, kad jinai jį „ėda“, pastoviai jam priekaištauja, vadina ją necenzūriniais žodžiais. 2019-09-05 apie 17:20 val., ji grįžo į namus, E. tuo tarpu gulėjo ant lovos ir žaidė kompiuteriu. Jinai pas jį paklausė, ar buvo per dieną išjungtas kompiuteris. Paklausė, kadangi jis beveik niekada neišjungia kompiuterio, o jai reikia daug mokėti už elektrą. Po jos klausimo E. šoko nuo lovos ir pradėjo šaukti „ar nežinai, kad man blogai?“. Šiuos žodžius jis pakartojo keletą kartų ir, jai būnant užsisukus nuo E., jis ranka griebė jai už kaklo iš nugaros pusės, stipriai suspaudė ir purtė. Kiek laiko tai tęsėsi nežino, galėjo būti apie 10 sekundžių. Ji jautė stiprų skausmą kaklo srityje. Kadangi buvo labai išsigandusi, ji E. nieko nesakė, vėliau jis paleido jai kaklą ir ji išbėgo iš namų pas kaimynę O. K. bei paprašė jos, kad paskambintų policijos pareigūnams. Atvykus policijos pareigūnams, ji nurodė įvykio aplinkybes ir E. buvo sulaikytas. Nori, kad sūnus būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka.
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos O. K. parodymų (b. l. 38-39) matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). J. M. ir jos sūnus E. V. yra jos kaimynai, jie gyvena (duomenys neskelbtini). E. yra labai blogas, jis dažnai kaimynus vadina necenzūriniais žodžiais tame tarpe ir ją (O. K.). Jinai pati jo bijo, jis visada būna agresyvus, jam negalima pasakyti nei žodžio. Kiek žino, jis labai dažnai puola savo mamą, gyvena tik iš mamos pinigų, visiškai mamai nepadeda. Dažnai girdi, kaip E. vadina savo mamą visokiais žodžiais, triukšmauja, labai garsiai klauso muziką. 2019-09-05 ji kaimynystėje išgirdo didelį triukšmą ir į jos namus atėjusi J. pasakė „iškviesk policiją“. Ji paklausė, kas atsitiko, o J. pasakė, kad prieš ją smurtavo E. Ji iš karto iškvietė policijos pareigūnus. J. verkė, buvo išbalusi ir drebėjo. Ji su J. laukė policijos pareigūnų pas ją namuose. Matė ant J. kaklo paraudimus. Jos žiniomis, tai ne pirmas kartas, kai J. skundžiasi sūnaus elgesiu.
Kaltinamojo paaiškinimu, nukentėjusios ir liudytojos parodymais nustatytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai, surinkti byloje.
Iš nukentėjusios J. M. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką (b. l. 1-2) matyti, kad 2019-09-05 apie 17:20 val. ji grįžo į namus ir paklausė gulinčio sūnaus, ar buvo per dieną išjungtas kompiuteris. Tuomet jis staiga pradėjo keiktis, stvėrė ją už kaklo, stipriai suspaudė ir pradėjo purtyti, ko pasekoje ji patyrė stiprų fizinį skausmą.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 2-3) ir fotonuotraukų prie jo (b. l. 7-9) matyti, kad buvo apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).
Iš specialisto išvados (b. l. 35) matyti, kad J. M. kūno paviršiuje objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Išvadą dėl skausmo sukėlimo galima daryti esant duomenų, patvirtinančių smurto naudojimą.
Tokiu būdu aukščiau suminėtus duomenis teismas pripažįsta įrodymais BPK 20 str., prasme ir, vadovaudamasis jais, konstatuoja, kad kaltinamasis yra kaltas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., kadangi smurtas naudotas prieš artimą giminaitį – motiną, sukeliant jai fizinį skausmą.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių. Jis jį padarė tyčia. Smurtaudamas jis turėjo suvokti ir suvokė, kad nukentėjusiajai gali sukelti fizinį skausmą ir, nežiūrint į tai, vis tiek naudojo smurtą. Praeityje (iki šio nusikaltimo padarymo) jis teistas tris kartus už analogiškus tyčinius nusikaltimus. Teistumas neišnykęs, todėl BK 27 str. 1 d., prasme kaltinamasis yra recidyvistas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis niekur nedirbo. Į psichikos ir priklausomybės ligų pacientų tarpą jis neįrašytas (b. l. 88). Daug kartų jis baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 78-85).
Įvertinus visą tai, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtinas, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, dėl savo veiksmų gailisi, nukentėjusios atsiprašė, yra jauno amžiaus, pradėjo dirbti pagal (duomenys neskelbtini), todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.
Civilinio ieškinio byloje nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., teisėjas
nusprendžia:
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą) ir galutinę bausmę paskirti terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2019-11-05 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir įpareigoti nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką:
- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str., paskirti nuteistajam E. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą nustatyti įvykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įskaityti nuteistajam į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-09-05 iki 2019-09-06 (vieną dieną).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.