- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-01-11
- Bylos Nr.
- e1-311-899/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49354-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokuroro G. V. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. Š. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei R. B., būtent: 2020-12-18 apie 21 val. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia spyrė nukentėjusiajai R. B. į kairę koją bei du kartus kumščiu sudavė į nugarą ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą.
2. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Š. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2020-12-18 buvo jo sugyventinės R. B. gimtadienis. Jie abu nutarė jį atšvęsti ir šiek tiek išgerti alkoholio. 2020-12-17 namuose abu gėrė alų. Dienos metu pas juos buvo atvykę policijos ir Vaiko teisių tarnybos darbuotojai. Jie pasiėmė R. vaikus. Jo tuo metu namuose nebuvo. 2020-12-18 ryte, tikslios valandos neprisimena jis išėjo pas savo pažįstamą R., pavardės nežino. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pas jį namuose gėrė degtinę. Jie išgėrė 0,7 l degtinės butelį. Po to jam paskambino R. ir jis išėjo į namus. Kiek tuo metu buvo valandų, nežino, jau buvo po pietų. Grįždamas (duomenys neskelbtini) buvo užėjęs į parduotuvę, kur nupirko tortą, saldainių, du butelius putojančio vyno ir du „bambalius“ alaus. Grįžęs į namus kartu su R. gėrė alų. Prisimena, kad R. buvo labai pikta, ji pyko dėl to, kad 2020-12-17 buvo iškviesta policija ir buvo paimti vaikai. Dėl girtumo jis neprisimena kas tarp jų įvyko. Atsimena tik momentą, kai jį policijos pareigūnai kažkur vežė. Prasiblaivęs pamatė, kad yra areštinėje. Kadangi dar nebuvo visiškai išsiblaivęs, neprisiminė įvykio aplinkybių, todėl apklausos metu neigė mušęs R.. Dabar savo kaltę pripažįsta ir neneigia spyręs R. į koją, sudavęs du kartus į nugarą. Ji įvykio metu buvo blaivesnė už jį ir mano, kad geriau prisimena įvykio aplinkybes. Buvo ilgą laiko tarpą nevartojęs alkoholio, o išgėrus susimaišė protas. Labai gailisi sumušęs R.. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka, kad jam būtų skirti viešieji darbai (b. l. 114-117).
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamojo A. Š. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga, t. y.:
3.1) nukentėjusiosios R. B. parodymai, kad A. Š. yra jos sugyventinis. Jo atžvilgiu parodymus duoti sutinka. Su A. kartu gyvena jau virš penkių metų. Jie nėra susituokę, tačiau veda bendrą ūkį. Ji turi 4 vaikus. Du iš jų jau pilnamečiai, o dukra D. B. ir E. B. yra nepilnamečiai. Vaikai su ja kartu negyvena. Šiuo metu D. ir E. gyvena pas jos mamą S. Ž.. Ji nuo 2020-05-15 yra vaikų laikina globėja. Su A. ji bendrų vaikų neturi. Abu gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šis namas anksčiau priklausė G. S.. Jis buvo leidęs jiems name gyventi, nes norėjo, kad jie namą prižiūrėtų. G.i mirus, jie vis dar gyvena minėtame mane. Jos ir A. tarpusavio santykiai geri. Būna, kad jie susipyksta, tačiau greitai susitaiko. A. prieš keturis metus ją buvo sumušęs. Tada jie susitaikė, tyrimas buvo nutrauktas ir po to jis jos atžvilgiu smurto nėra naudojęs. 2020-12-18 buvo jos gimtadienis ir A. parnešė 2 „bambalius“ alaus bei porą butelių putojančio vyno. Jie abu gana ilgą laiko tarpą nebuvo vartoję alkoholio, ji net lankė anoniminių alkoholikų paskaitas, tačiau buvo jos gimtadienis, todėl abu nutarė jį atšvęsti ir išgerti. Dienos metu pas ją buvo atėję . ir D. Vaikai buvo viename kambaryje, ruošė pamokas, o ji su A. alkoholį gėrė kitame kambaryje. Dienos metu, galbūt galėjo būti apie 12 valanda, jai paskambino socialinė darbuotoja R. M.. Ji yra skirta jų šeimai ir ji su ja dažnai bendrauja telefonu. Pokalbio meta ji tikriausiai suprato, kad yra neblaivi, nes gal už kokio pusvalandžio pas ją į namus atvažiavo policijos pareigūnai. A. tuo metu namuose nebuvo. Pareigūnai pasakė, kad gavo anoniminį pranešimą, jog ji yra neblaivi ir namuose yra mažamečiai vaikai. Pareigūnai jai liepė pūsti į alkotesterį. Buvo nustatytas 1,61 girtumas. Po to jie iškvietė Vaikų teisių skyriaus darbuotojus, kurie vaikus išvežė pas mamą. Vienas pas ją buvęs policijos pareigūnas elgėsi labai nemandagiai, todėl tas ją labai sunervino ir supykdė. Pareigūnams išvykus, iš to pykčio gėrė putojantį vyną. Viena išgėrė beveik visą butelį. A. grįžus, jie toliau gėrė alų ir putojantį vyną. Gerdami jie susipyko. Konkrečios pykčio priežasties net nežino. Mano, kad dėl visko kaltas alkoholis, nes abu būdami girti nesitvardė. Konfliktas truko iki pat vakaro. Vakare, galbūt galėjo būti apie 20 val. 50 min., konflikto metu, pamatė, kad A. nuo stalo pasiėmė tuščių stiklinį bokaliuką ir juo užsimojo, norėdamas mesti į ją. Tai pamačiusi, ji nuo lentynos pagriebė nedidelę taurelę ir metė ją į A., o jis tuo metu metė į ją bokaliuką. Ji tuo metu sėdėjo ant fotelio, o A. ant lovos. Kadangi bokaliuką ir taurelę metė vienu metu, tai jie ore atsitrenkė vienas į kitą ir nukritę ant grindų sudužo. Praėjus gal kokioms 10 minučių, galėjo būti apie 21 valanda, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jos mama. Ji su ja kalbėjo įjungusi mobiliojo ryšio telefone esantį garsiakalbį. Ji suprato, kad ji ir A. yra išgėrę ir girdėjo jų šūkavimus. Mama pasakė, kad jeigu nenusiramins, tai ji iškvies policiją. A. šiuos mamos žodžius girdėjo, nes tuo metu kartu su ja buvo kambaryje. Jis bijo jos mamos ir tikriausiai pagalvojo, kad ji tikrai iškvies policijos pareigūnus. Jai pasirodė, kad jis nori išeiti iš namų, jis pradėjo eiti link virtuvės, kurioje yra išėjimas į lauką. Eidamas pro ją jis vieną kartą savo kojos keliu trinktelėjo jai į kairiosios kojos kelio išorinę pusę. Smūgis buvo gana stiprokas ir ji toje vietoje, kur jis smūgiavo, pajuto fizinį skaustą. Ji tuo metu sėdėjo ant fotelio. Pašokusi nuo fotelio bandė A. sulaikyti, sugriebdama jam už megztinio. Ji pagalvojo, kad mama tikrai iškvies pareigūnus, todėl nenorėjo, kad A. iki jų atvykimo pasišalintų iš namų. Jai sugriebus A. už megztinio, jis bandė ją nuo savęs nustumti. A. ją stūmė ranka ir ji kažkaip pasisukusi rankomis atsirėmė į šalia stovėjusį fotelio kraštą. Kai jis ją stūmė, skausmo nejuto. Nuo stūmimo ji ant grindų nugriuvusi nebuvo. Jai dar nespėjus atsitiesti, pajuto du smūgius į nugarą. A. jai sudavė į kairę nugaros pusę po mentimi. Ji nematė, ar jis jai sudavė plaštaka ar kumščiu, tačiau jis jai sudavė gana stipriai, todėl mano, kad sudavė kumščiu. Kadangi juto stiprų skausmą nugaroje, tai ji sušuko: „tu manęs per nugarą nedaužyti“. Kadangi vis dar buvo įjungtas mobiliojo ryšio telefonas, tai mama jos žodžius girdėjo ir dar kartą pasakė, kad kvies policiją. A. supratęs, kad jos mama viską girdėjo, paėmė iš jos rankos telefoną ir jį išjungė. Po to pamatė, kad jis pasiėmė striukę, batus ir pradėjo rengtis. Praėjus gal 10 minučių, pas juos atvyko policijos pareigūnai. A. dar nebuvo spėjęs išeiti iš namų. Pareigūnai jiems abiems patikrino blaivumą. Jai buvo nustatytas daugiau kaip 2 promilių neblaivumas, o A. - daugiau kaip 3 promilių neblaivumas. A. su pareigūnais elgėsi gana agresyviai, todėl pareigūnai jam buvo uždėję antrankius. Po to jį išvežė į policijos komisariatą. Nors jai buvo nustatytas gana didelis girtumas, tačiau ji gana gerai prisimena įvykio aplinkybes. Kodėl pareigūnai parašė, kad A. jai liepė vartoti su juo alkoholį, nežino. Galbūt ji būdama neblaivi jiems pasakė tokią nesąmonę. Ji ir savaitgalį, ir šiandien žiūrėjo, ar ant jos kūno nėra sužalojimų, tačiau jų nesimato. Ant jos kūno kraujosruvos atsiranda ne taip jau greitai ir lengvai. Nugarą jai ir dabar vis dar skauda, o ypač kai daro staigesnius judesius. Skausmo kojoje jau nebejaučia. Į medikus ji nesikreipė, mano, kad skausmas praeis ir nėra taip, kad negalėtų visiškai judėti. Po to kai A. buvo išleistas iš areštinės, jis skambino jai ir klausė, kada galės pasiimti daiktus. Pokalbio metu jis jos atsiprašė, tačiau sakė, kad nieko neprisimena, jog ją mušė. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka jai išaiškinta. Jo nereikš. A. jokių pretenzijų dėl jos atžvilgiu naudoto smurto neturi (b. l. 34-38). Nukentėjusioji R. B. papildomai apklausta parodė, kad nori patikslinti anksčiau duotus parodymus. Apklausos metu ji susimaišė ir neteisingai nurodė kai kurias aplinkybes. Ji sakė, kad 2020-12-18 dienos metu kalbėjo su socialine darbuotoja, o po pokalbio su ja buvo atvykę policijos darbuotojai ir Vaiko teisių darbuotai, kurie iš jos namų paėmė jos vaikus. Visa tai buvo 2020-12-17. Policijos pareigūnai jai tada nustatė 1,61 promilių girtumą. Kitą dieną ji vėl vartojo alkoholį. Ryte, galbūt galėjo būti apie 10-11 valanda, buvo nuėjusi pas savo brolį V. Ž.. Jis su žmona ją pasveikino su gimtadieniu, padovanojo brendžio butelį. Jie ją pavaišino alumi. Ji išgėrė kelias nedideles stiklines šio gėrimo ir išėjo į namus. Kai grįžo, A. namuose nebuvo. Ji jam skambino į mobiliojo ryšio telefoną ir jis jai sakė, kad yra (duomenys neskelbtini). Namo jis grįžo gana greitai. Jis parnešė du butelius putojančio vyno, du „bambalius“ alaus, tortą ir saldainių dėžę. A. buvo neblaivus, sakė, kad gėrė degtinę. Su kuo jis girtavo, nežino. Namuose abu gėrė alų. A. putojančio vyno iš pradžių negėrė, ji viena pati išgėrė visą butelį. Atsidarius antrąjį vyno butelį, A. išgėrė gal kokią stiklinę šio gėrimo. Gerdami jie susipyko. Konkrečios konflikto priežasties ji net negali nurodyti. Minėto konflikto metu A. supykęs metė į ją bokaliuką, o ji į jį taurelę. Jie vienas kitam nepataikė, indai atsitrenkę ore vienas į kitą, nukritę ant grindų prie lovos ir sudužo. Po to maždaug apie 21 valandą jai paskambino mama S. Ž.. Ji su ja kalbėjo įjungusi mobiliojo ryšio telefone esant garsiakalbį. Telefoną buvo padėjusi ant stalo priešais save. Ji girdėjo jos ir A. šūkavimus. Mama sakė, kad jeigu jie nenusiramins, tai ji iškvies policiją. Jai kalbant su mama, A. atsistojęs nuo lovos ėjo pro ją ir eidamas spyrė jai į kairę koją. A. pataikė ne į patį kelį, o šiek tiek žemiau. Jis jai smūgiavo ne pėda, o keliu arba blauzda. Po to ji bandė A. sulaikyti, nes nenorėjo, kad jis iki pareigūnų atvykimo išeitų iš namų. Buvo suėmusi jam už megztinio rankovės. Jis bandydamas išsilaisvinti ją nuo savęs atstūmė ir jai ji krisdama rankomis atsirėmė į fotelį. Jai dar nespėjus atsistoti, jis sudavė du kartus į kairę nugaros pusę po mentimi. Smūgiai buvo stiprūs ir mano, kad jis sudavė kumščiu. Kai atvyko policijos pareigūnai, tai ji buvo labai susinervinusi, pikta, nes ji jų nekvietė ir iš to pykčio tikriausiai pasakė, kad A. jai sudavė tris kartus į nugarą. Kaip minėjo, jis tikrai jai sudavė tik du kartus. Kodėl jos mama sako, kad ji prašė jos pagalbos, sakė, jog A. ją užmuš ir kad ji guli ant pilvo, nežino. Jai yra 76 metai ir turi problemų su atmintimi. Be to, ji linkusi fantazuoti, todėl labai dažnai prišneka nebūtų dalykų. Mama girdėjo kaip ji šaukė: „Tu manęs per nugarą nedaužyti“. Ji tikriausiai neprisiminė jos šių žodžių ir pasakė, kaip jai atrodė (b. l. 39-42);
3.2) akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis A. Š. sutinka su nukentėjusiosios R. B. parodymais (b. l. 47-50);
3.3) liudytojos S. Ž. parodymai, kad A. Š. yra jos dukters R. B. sugyventinis. Jie kartu gyvena gal kokius 4 metus, nors oficialiai nėra susituokę. R. su A. gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šio namo savininkas jiems leido šiame name gyventi. A. su R. bendrų vaikų neturi. R. turi du vaikus: dukrą D. B. ir sūnų E. B.. Vaikai pas ją gyvena nuo 2020-05-15 iš ji šiuo metu yra laikina jų globėja. Vaikai iš R. buvo paimti dėl jos girtavimo. Jos dukra paskutiniu metu lankė anoniminių alkoholikų paskaitas, lankėsi pas gydytojus ir nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio alkoholio visiškai nevartojo. 2020-12-18 buvo R. gimtadienis, tačiau jį dukra švęsti pradėjo jau gruodžio 17 dieną. Minėtos dienos rytą jos anūkai buvo išėję pas R., tačiau apie 13 val. 30 min. pas ją į namus atvyko vaiko teisių tarnybos darbuotojai. Jie jai atvežė anūkus ir pasakė, kad R. rasta namuose neblaivi. 2020-12-18 vakare, galėjo būti apie 21 val. 25 min., jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambinusi R. paprašė pagalbos, t. y. ji sakė: „mama gelbėk, mane užmuš, aš guliu ant pilvo, mane muša“. Pasakiusi šiuos žodžius, ji išjungė telefoną. Nors iš dukters kalbos suprato, kad ji yra neblaivi, tačiau jai vis tiek buvo dėl jos neramu. Ji suprato, kad kažkas jos namuose vyksta, nes ji be reikalo nebūtų jai skambinusi ir prašiusi pagalbos. Iš karto po pokalbio su dukra paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir prašė kuo greičiau siųsti pas R. į namus policijos pareigūnų ekipažą. Ji su R. daugiau tą vakarą telefonu nekalbėjo ir kas ten vyko jos namuose, nežino. Tą patį vakarą praėjus kažkuriam laikui, R. skambino dukrai D. ir sakė, kad policija A. išsivežė ir ji bent galės ramiai išsimiegoti. Po šio įvykio R. buvo pas ją atėjusi. Ji ant jos kūno jokių sužalojimų nematė. R. vengia su ja apie įvykį kalbėti, todėl ji daugiau nieko nežino ir paaiškinti negali. Su A. ji visada sutarė gerai. Paskutiniu meta jie bendrauja mažai. Anksčiau jis gana dažnai jai paskambindavo, atėjęs padėdavo jai pasirūpinti buitimi (b. l. 62-65);
3.4) liudytojo E. S. parodymai, kad 2020-12-18 dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu D. M. su tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Caddy“, radijo ryšio šaukiniu „S1712“. Patruliuodami gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), moteris yra mušama savo sugyventinio. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko smurtu įtariamas asmuo A. Š., kuris įleido juos į namus. Nuėjus į miegamąjį namo kambarį rado lovoje gulinčią R. B., kuri iš karto pradėjo aiškinti, kad jos sugyventinis šiandien prieš ją smurtavo. Aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad ankščiau minėtas vyras apie 21.00 val. pradėjo žodžiu konfliktuoti su moterimi, kaip moteris teigė, kad jai buvo liepiama vartoti alkoholinius gėrimus su juo, bet jai atsisakius. Vyras iš karto pradėjo smurtauti t. y. suspaudęs kumštį (kuria ranka - nėra aišku) trenkė jai į nugaros sritį du kartus, bei iš kelio spyrė jai į kairės kojos blauzdos, užpakalinę dalį. Tokiais savo veiksmais A. Š. moteriai sukėlė fizinį skausmą. Išorinių sužalojimų ant moters kūno – nesimatė. A. Š. tik aiškino, kad jie abu vartojo alkoholinius gėrimus ir kilo žodinis konfliktas, bet jokio fizinio smurto jis nenaudojo ir nežino apie ką ji šneką. Daugiau nei viena iš konflikto pusių nieko paaiškinti negalėjo. A. Š. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą. Konflikto metu namuose nepilnamečių vaikų nebuvo. R. B. ir A. Š. blaivumai buvo patikrinti alkoholio kiekio matuokliu. Alkoholio kiekio matuoklis parodė, kad R. B. girtumas yra 2,68 promilės, o A. Š. girtumas yra 3,16 promilės (b. l. 68-71);
3.5) apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-23);
3.6) policijos pareigūno E. S. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuoti pirminiai nusikalstamos veikos duomenys įvykio vietoje. Nukentėjusiajai R. B. nustatytas 2,68 promilių girtumas, įtariamajam A. Š. nustatytas 3,16 promilių girtumas (b. l. 24-27);
3.7) kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyta filmuota medžiaga iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų (b. l. 79-82).
4. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. Š. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. A. Š. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš sugyventinę R. B. kvalifikuoti teisingai pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.
5. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir A. Š. už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 30 valandų. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p.,72(2) str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ją atliekant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Vadovaujantis LR BK 65, 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme.
6. Kaltinamasis A. Š. neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 141-144).
7. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).
8. A. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas – teistumui išnykus (b. l. 122-133). Praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 134-136), nedirbantis (b. l. 139), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 140). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. Š. prokuroro siūlomą bei straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
9. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
10. Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas A. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2020-12-18, 21.50 val. iki 2020-12-19, 11.05 val. (viena para, b. l. 93-96).
11. Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
12. A. Š. paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 118-120) – panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
13. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas:
- kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso įrašu, esanti prie bylos galinio viršelio, - paliktina prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. Š. nustatyti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti A. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2020-12-18, 21.50 val. iki 2020-12-19, 11.05 val. (vieną parą), laikant, kad jis yra atlikęs 6 (šešias) valandas viešųjų darbų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
- kompaktinę plokštelę su vaizdo ir garso įrašu, esančią prie bylos galinio viršelio, - palikti prie bylos.
Išaiškinti A. Š., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.