Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui A. B. dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. lapkričio 11 d. teisme priimtas ieškovės A. G. ieškinys atsakovui A. B. dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Ieškovė prašo nuraukti 2012 m. gegužės 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą Jurbarko rajono 2 –jame notarų biure, kuria K. G. ir A. G. pardavė ½ dalį gyvenamojo namo, ūkinį pastatą, ½ dalį ūkinio pastato, ½ dalį kiemo statinių, 1353/2806 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją grąžinti A. G. asmeninės nuosavybės teisėmis parduotą turtą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Iškėlus bylą teisme atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta buvo nežinomos. Todėl apie bylos iškėlimą ir bylos nagrinėjimą teisme atsakovui buvo pranešta viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 130 straipsnio 2 dalis). Atsiliepimo negauta. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdyje 2021 m. balandžio 6 d. ieškovė A. G. paaiškino, kad su A. B. nebendrauja, A. B. motina A. B. yra jos dukra, K. G. nėra jų giminaitis, A. B. gyvena tame pačiame name. Bylos nagrinėjimą buvo nutarta atidėti ir iškviesti liudytoją A. B..

Teismo posėdyje 2021 m. gegužės 3 d. ieškovės atstovas advokatas Gvidas Byčius palaikė ieškinį, paaiškino, kad kaip ir nurodė ieškovė savo ieškinyje buvo sudaryta sutartis, po K. G. mirties ieškovė paveldėjo visą jos turtą, perėmė jo teises ir pareigas, iš banko dokumentų matyti, kad iš viso yra sumokėta 1 200 litų, atsakovas prieš metus išvyko, nepaisant giminystės ryšių su ieškove nebendrauja, todėl nėra galimybės susitarti, ieškovė norėtų, kad jai būtų gražintas visas turtas, priteistos bylinėjimosi išlaidos, prašo taikyti vienašalę restituciją, nes atsakovas visus tuos metus naudojosi turtu, gyveno bute.

Liudytoja A. B. parodė, kad A. B. yra jos sūnus, A. G. yra jos motina, K. G. buvo patėvis, bendrajant su sūnumi ir motina būna visko, bet piktumo nei prieš vieną neturi; ji gyvena (duomenys neskelbtini), pusę to namo priklauso jai, kita pusė yra sūnaus vardu, būdamas Lietuvoje jis ten gyvena; A. B. išvyko praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, dabar yra (duomenys neskelbtini), bet ji nežino tikslesnio adreso ar telefono, sūnus kelis kartus buvo paskambinęs, bet ji pati jam neskambina, apie bylą sūnui nieko nesakė, galvojo, kad tai yra A. B. ir A. G. reikalas, ir iki šios dienos į jų ginčą nesikišo, teismo šaukimų nepriėmė, nes suprato, kad priėmusi teismo šaukimą, turės pareigą jį įteikti sūnui, bet to padaryti negalėtų, nežino, kur jis yra; apie sudarytą sutartį ji žinojo, kaip bendraturtė tam neprieštaravo, žino, kad kol A. B. dirbo sumokėjo kažkokią sumą pačioj pradžioj, o vėliau nemokėjo, nevykdė pareigos ir elgėsi neatsakingai, jai dėl tokio elgesio ji labai apgailestauja.

Motyvuojamoji dalis

2012 m. gegužės 2 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis (toliau ir sutartis), pagal kurią K. G. ir A. G. pardavė, o A. B. nupirko iš jų ½ dalį gyvenamojo namo, ūkinį pastatą, ½ dalį ūkinio pastato, ½ dalį kiemo statinių, 1353/2806 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), už 20 000 litų, šalys susitarė, kad A. B. atsiskaitys per 10 metų iki 2022 m. gegužės 1 d., mokant lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip 167 litus mokėjimo pavedimu į K. G. sąskaitą Jurbarko kredito unijoje, šalys taip pat susitarė, kad parduodamas turtas sutarties pasirašymo metu perduodamas pirkėjui;

A. B. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą viešame registre įregistruotos nuo 2012 m. gegužės 7 d.;

K. G. mirė 2012 m. gruodžio 20 d.;

A. B. 2012 m. birželio 30 d. sumokėjo K. B. 200,00 Lt paskolos dengimui (taip nuodyta mokėjimo dokumente); 2012 m. liepos 16 d. – 200,00 Lt; 2012 m. spalio 8 d. - 200,00 Lt; 2012 m. lapkričio 22 d. – 400,00 Lt; 2013 m. balandžio 24 d. A. G. - 100,00 Lt; 2013 m. liepos 9 d. A. G. - 100,00 Lt;

A. G. po K. G. mirties paveldėjo jo turtą pagal testamentą.

Ieškinys tenkintinas.

Tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl nekilnojamojo turto įsigijimo su mokėjimo atidėjimu. Pardavėjai K. G. ir A. G. savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė visiškai, perdavė pirkėjui A. B. parduotą nekilnojamąjį turtą naudoti ir valdyti. Iki išvykstant iš Lietuvos A. B. gyveno tame name, naudojosi jam parduota žemės sklypo dalimi it kitais pastatais. Mirus K. G. ir A. G. paveldėjus jo turtą pagal tetstamentą, jai perėjo visos K. G. teisės ir pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnis), tame tarpe teisė reikalauti atsiskaityti už parduotą turtą arba ginti pažeistas teises, reikalauti nutraukti sutartį. Pažymėtina, kad ir pati A. G., parduodant nekilnojamąjį turtą A. B., buvo sutarties šalimi, kaip pardavėja kartu su K. G., parduodant dalį žemės sklypo. Per laikotarpį nuo sutarties sudarymo 2012 m. gegužės 2 d. iki ieškovė A. G. kreipėsi į teismą 2020 m. lapkričio 5 d. už parduotą nekilnojamąjį turtą jo pardavėjams (pardavėjai) turėjo būti sumokėta 17 034,00 Lt arba 4 933,39 Eur, skaičiuojant po 167 litų arba 48,37 euro per mėnesį, iš viso 102 įmokos.

Ieškovė prašo nutraukti sutartį. Sutartyje nebuvo numatyta galimybė nutraukti sutartį vienašališkai (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Atsakovas 2020 metų rugpjūčio mėnesį išvyko iš Lietuvos, jo buvimo vieta tapo nežinoma, ieškovė neturėjo galimybių informuoti atsakovą apie ketinimą nutraukti sutartį (CK 6.218 straipsnis). Tačiau tai, kad atsakovas nebuvo informuotas dėl sutarties nutraukimo nekliudo ieškovei reikalauti nutraukti sutartį teisme. Prievolių vykdymo principai nustatyti CK 6.38 straipsnyje, CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Nevykdydamas sutartinių įsipareigojimų, nebendradarbiaudamas su ieškove, atsakovas elgėsi nesąžiningai, ne pagal sutartį, neprotingai. Tuo labiau, kad A. G., kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, yra artima A. B. gimaitė ((duomenys neskelbtini)) (CK 3.135 straipsnis).Dėl tokio atsakovo atsakovė negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 str. 2 dalies 1 punktas). Pagal sutarties esmę nustatytas atsiskaitymo už parduotą turtą būdas, mokant kas mėnesį į nurodytą sąskaitą ne mažiau kaip 167 litus (48,37 euro) buvo ne tik priimtinas abiem šalims, bet pakankamai aiškus, konkretus ir griežtas reikalavimas, kurio nesilaikymas turi esminės reikšmės (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Prievolė nuo paskutinės įmokos 2013 m. liepos 9 d. buvo nevykdoma septynerius metu, o po to atsakovas išvyko ir nebendrauja su ieškove, todėl galima daryti išvadą, kad jis taip elgiasi tyčia, vengdamas sutarties sąlygų vykdymo (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsakovas pagal sutartį K. G. ir po jo mirties A. G. yra sumokėjęs 1 200 litų, kas sudaro tik septynias šimtąsias sumos, kurią jis turėjo būti sumokėjęs iki ieškinio padavimo teismui. Visų šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad ir ateityje sutartis nebus vykdoma, juo labiau, kad iki galutinio termino yra likę mažiau nei metai laiko (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Byloje nėra nustatyta duomenų, kad atsakovas rengtųsi įvykdyti sutartį ar patirtų didelių nuostolių dėl sutarties nutraukimo (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Darytina išvada, kad atsakovas nevykdo sutarties sąlygų, numatytų sutarties 4.1 punkte, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, sutartis nutrauktina (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Iki K. G. mirties atsakovas A. B. dar vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl K. G., gyvam esant nebuvo pagrindo svarstyti sutarties nutraukimo klausimo. Tačiau šiuo metu situacija yra visai kitokia, nenutraukus sutarties būtų žymiai pabloginta A. G., kaip K. G. teisių perėmėjos, padėtis.

Taikytina restitucija. Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Sutarties sudarymo metu parduodami pardavė ½ dalis gyvenamojo namo, ūkinis pastatas, ½ dalis ūkinio pastato, ½ dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), buvo registruoti K. G. vardu (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, 1353/2806 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 1997 m. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Kaip K. G. teisių perėmėja A. G. turi teisę reikalauti grąžinti jai viską, ką A. B. yra gavęs pagal sutartį – nekilnojamąjį turtą, kuris yra išlikęs.

Sutarties neįvykdymo atveju susidaro situacija leidžianti sutarties neįvykdžiusiai šaliai gauti naudos kitos sutarties šalies (nukentėjusi šalis) sąskaita. Tokios padėties palikimas prieštarautų visuotinai pripažįstamiems teisės principams: teisingumui, protingumui, sąžiningumui ir kt. Siekiant atstatyti dėl sutarties neįvykdymo tarp šalių suirusią pusiausvyrą, teisės aktai numato galimybę pasinaudoti restitucija. Šiuo atveju šalys turi teisę šiuo civilinių teisių gynybos būdu pasinaudoti arba ne (CK 1.138 str. 2 p.), priešingai nei sandorių pripažinimo negaliojančiais atveju kai teismas restituciją taiko ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 str. 5 d.), t. y. nepriklausomai nuo šalių valios. Viena iš sutarties nutraukimo teisinių pasekmių- galimybė atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Nukentėjusios šalies pasinaudojimas teise nutraukti sutartį, šalims sudaro galimybę reikalauti taikyti restituciją jų atžvilgiu. Prioritetas teikiamas restitucijos atlikimui natūra, t. y. šalys privalo grąžinti viską, ką yra gavusios vykdydamos sutartį. Priežasčių netaikyti restitucijos natūra nenustatyta. Šis restitucijos būdas turi būti ir yra naudingas šaliai pareikalavusiai restitucijos, tai yra A. G., ir neprieštaraujanti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijams.

Restitucijos taikymui būtinas tam tikrų sąlygų egzistavimas. Pirmiausia, šalis reikalaujanti restitucijos turi atitikti šias dvi sąlygas: a) šalis gali grąžinti (natūra arba pinigine verte) tai, ką yra gavusi iš kitos šalies vykdant sutartį; b) galėjimas priimti viską, ką yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį. Antra, jos taikymas negali iškreipti šalių civilinių teisinių santykių pusiausvyros. Vienos iš šalių nepagrįstas ir nesąžiningas padėties pablogėjimas, o kitos atitinkamas pagerėjimas yra pagrindas netaikyti restitucijos arba keisti šalių pasirinktą restitucijos būdą (CK 6. 145 straipsnio 2 dalis). Nutraukus sutartį ir egzistuojant anksčiau minėtoms visoms sąlygoms, bet kuri iš šalių, t. y. nukentėjusi arba sutarties neįvykdžiusi, gali reikalauti restitucijos taikymo. Šiek tiek kitaip šiuos klausimus reglamentuoja Europos sutarčių teisės principai. Nutraukus tęstinę sutartį, kurios vykdymas buvo dalus, šalys turi teisę reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo, o visa tai kas jau buvo įvykdyta nėra grąžinama.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į šalių elgesį po sutarties sudarymo, tai, kad atsakovas septynerius metus neatlygintinai naudojosi turtu, už kurį nebuvo sumokėjęs sutartyje nustatytos kainos, taikytina restitucija grąžinant ieškovei nekilnojamąjį turtą, kuris buvo atsakovui perduotas pagal pirkimo – pardavimo sutartį.

Ieškovei byloje buvo paskirta valstybės garantuojama 100 procentu apmokama teisinė pagalba, ji buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis ir 288,00 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti Pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp K. G., A. G. (Pardavėjų) ir A. B. (Pirkėjo), patvirtintą Jurbarko rajono 2-jame notarų biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią K. G. ir A. G. pardavė ½ dalį gyvenamojo namo, ūkinį pastatą, ½ dalį ūkinio pastato, ½ dalį kiemo statinių, 1353/2806 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją ir grąžinti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei pripažinti jai asmeninės nuosavybės teises į 1353/2806 dalis mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2806 ha, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 288,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Nurodyti atsakovui, kad 75,00 Eur (septyniasdešimt penki eurai) priteisto žyminio mokesčio turi būti sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nurodyti atsakovui, kad 288,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuoni eurai) priteistų išlaidų, susijusių su ieškovei suteikta valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, turi būti sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismo sprendimui įsiteisėjus išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės juridinį faktą pagal (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo tikslu išsiųsti valstybės įmonei Registrų centras sprendimo nuorašą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.