Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-20 · Administracinė byla Nr. I-4933-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-20
Bylos Nr.
I-4933-426/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04337-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
Pareiškėjas
D. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4933-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-04337-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1; 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. A. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

D. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014-09-22 sprendimą Nr. 1D-6694 (11); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. nuostatų taikymo nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėtos pensijos dalį (b. l. 1–10). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad Ministerijos sprendimu jai paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis. Nurodo, kad dėl pensijos nepriemokos kreipėsi į Ministeriją, kuri skundžiamu sprendimu jos prašymą atmetė. Pareiškėjos teigimu, toks atsakovės sprendimas nepagrįstas ir naikintinas, o jai priteistina susidariusi pensijos nepriemoka.

Savo reikalavimus pareiškėja pagrindė ir Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais.

Atsiliepimas

Atsakovė Ministerija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti arba bylą nutraukti (b. l. 48–49). Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjai pensija buvo mokama taikant tuo metu galiojančias Laikinojo įstatymo nuostatas. Pažymi, kad dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo susidariusi pensijos nepriemoka gali būti priteisiama tik tuo atveju, jeigu Konstitucinis Teismas šias nuostatas pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai. Taip pat nurodė, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą ir nepateikė praleidimo priežastis patvirtinančių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Ministerijos 2000-11-06 sprendimu D. A. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas (b. l. 13, 42). Dėl paskirtos pensijos sumažinimo pareiškėja 2014-07-15 kreipėsi su prašymu į Ministeriją, kuri 2014-09-22 sprendimu Nr. 1D-6694(11) išaiškino, kad pensija buvo mažinama vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (b. l. 11–12).

Vertinant pareiškėjos keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad „paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę“.

Laikinojo įstatymo 15 str. (redakcijos, įsigaliojusios nuo 2010-01-01) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31.

2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu Nr. XII-92, be kita ko, buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams.

Iš D. A. teismui pateikto skundo motyvų bei jame nurodytų aplinkybių matyti, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjui mokėtos pensijos perskaičiavimo matematinio teisingumo, o skundo reikalavimai iš esmės yra grindžiami abejonėmis, ar 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas ir 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas atitinka Konstitucijoje įtvirtintus asmenų teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo bei proporcingumo principus.

Taigi, nagrinėjant pareiškėjos skundo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti, ar jos gaunama pensija buvo pagrįstai bei teisėtai perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, kurių galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2013-12-31.

Nagrinėjamo ginčo atveju yra reikšmingi Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime pateikti išaiškinimai. Minėtame nutarime Konstitucinis teismas pripažino, kad 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad D. A. gaunama pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, buvo perskaičiuota pagrįstai bei teisėtai, todėl skundo reikalavimas dėl pareiškėjos nurodytos pensijos nepriemokos priteisimo nepagrįstas ir atmestinas.

Pensijas mokančios institucijos sprendimo, kuriuo ikiteismine tvarka išnagrinėjamas prašymas dėl pensijos nepriemokos grąžinimo, teisinė reikšmė ne kartą aptarta teisminėje praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad toks sprendimas, nevertinant jo turinio, iš esmės tik patvirtina faktą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pensijos nepriemokos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartis adm. b. Nr. A444-2232/2013 ir kt).

Taigi, pareiškėjos skundo reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti Ministerijos 2014-09-22 sprendimą, nelaikytinas savarankišku reikalavimu, yra tiesiogiai susijęs su skundo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti pensijos nepriemoką, pagrįstumu bei teisėtumu, t. y. išvestinis iš šio reikalavimo.

Teismui konstatavus, kad D. A. pensija buvo apskaičiuojama bei mokama tinkamai taikant teisės aktus, o pareiškėja teisės į jos nurodytą pensijos nepriemoką neįgijo, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundo reikalavimas atmestas, netenkintinas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjos D. A. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė