- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- II-49-834/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00016-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pareiškėjas
- R. B., Ž. B.
dalyvaujant skundą padavusiems asmenims R. B., Ž. B. ( dalyvavo 2019-02-25 teismo posėdyje),
teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjų R. B. ir Ž. B. skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2018-12-11 nutarimo Nr. A33(13)-110, kuriuo atsisakyta pradėti administracinę teiseną,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018-10-16 Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje buvo gautas R. B. ir Ž. B. pareiškimas dėl šuns keliamo triukšmo. Minėtame pareiškime nurodyta, kad 2018-09-06, apie 20.12 val., 2018-09-14, apie 14.57 val., 2018-09-14, apie 15.09 val., 2018-09-19, apie 18 val. 01., 2018-09-21, apie 08.56 val. ir 2018-09-26, apie 17.33 val. iš namo esančio (duomenys neskelbtini), namų valdos, priklausančios E. Š. girdėjosi šuns dobermano agresyvus lojimas, puolimas, žviegimas, cypimas ant praeinančių vaikų, pravažiuojančių automobilių. Nurodyta, kad buvo trikdoma R. B. ir Ž. B. ramybė, pažeisti jų interesai, todėl prašoma patraukti E. Š. administracinėn atsakomybėn. Prie pareiškimo pridėti vaizdo įrašai, kuriuose garso lygio skaitmeniniu matuokliu užfiksuota keliamas triukšmas.
2018-12-11 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius nutarimu Nr. A33(13)-110, atsisakė pradėti administracinę teiseną pagal pareiškėjų R. ir Ž. B. pareiškimą. Nurodė, kad 2018-10-23, 2018-11-06 ir 2018-11-19 Viešosios tvarkos skyriaus specialistų atliktų patikrinimų metu (duomenys neskelbtini) nenustatyta, kad E. Š. priklausantis šuo keltų triukšmą (lotų, staugtų, skalytų), galintį sutrikdyti poilsį ir viešąją rimtį. 2018-10-26 E. Š. atvykęs į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių pasiaiškinti dėl jam nuosavybės teise priklausančio šuns keliamo triukšmo teigė, kad šuo nekelia triukšmo, galinčio sutrikdyti žmonių poilsį bei viešąją rimtį, jis pateikė savo šuns vakcinacijos pažymėjimą bei raštą su kaimynų parašais, kad E. Š. (šuns savininkui), gyv. V(duomenys neskelbtini), dėl šuns vedžiojimo ir šuns keliamo triukšmo (galimo lojimo, staugimo) jokių pretenzijų neturi. Pažymėjo, kad dėl gyvūnų keliamo triukšmo gyvūnu laikytojai atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, aks išdėstyta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius nutarimu Nr. A33(13)-110, atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 346 str. 1 d. E. Š. atžvilgiu; atsisakė R. B. ir Ž. B. pripažinti nukentėjusiais administracinėje byloje (kadangi administracine teisena negalima); pasiūlė R. B. ir Ž. B. kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
2018-12-31 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas R. ir Ž. B. skundas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2018-12-11 nutarimo Nr. A33(13)-110. Skunde nurodė, jog nepagrįstai ir klaidingai nustatyta, kad E. Š. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, nevertinti pareiškėjų pateikti duomenys, kurie tiesiogiai ir neginčijamai pagrindžia administracinio nusižengimo padarymo faktą. Pažymėta, kad E. Š. pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(l)-2876 30 punkto reikalavimus, kadangi pareiškėjų buvo užfiksuota, kad E. Š. priklausantis šuo kelia triukšmą, agresyviai loja bei šuns lojimas viršija nustatytas higienos normas. Teigė, kad šias aplinkybes patvirtina pateikti filmuoti vaizdo įrašai, kuriuose nurodoma kurią dieną ir kuriuo laiku fiksuotas vaizdas; įrašuose girdimas šuns lojimas ženkliai skiriasi nuo kitų šunų lojimo, be to ir iš kai kurių vaizdo įrašų matyti, kad loja būtent E. Š. šuo, kuris loja garsiai, intensyviai ir dažnai, jo lojimo garsas nustelbia visus kitus aplinkoje esančius garsus. Teigia, kad skundžiamame nutarime dėl vaizdo įrašų iš viso nebuvo pasisakyta, jie nebuvo vertinti. Nurodyta, kad šuns keliamas triukšmas pažeidžia nustatytas higienos normas, ką patvirtina 2018-09-14, 15 val. 09 min. su garso lygio skaitmeniniu matuokliu MS6700 MASTECH nustatytas 75,20 DB, o 2018-09-26, 17 val. 33 min. su garso lygio skaitmeniniu matuokliu MS6700 MASTECH nustatytas 71,60 DB. Paaiškino, kad kaimynai, kurie pasirašė E. Š. pateiktame rašte, yra gerokai nutolę nuo E. Š. namų valdos ir jie šio šuns keliamo triukšmo tiesiog objektyviai negirdi, nes užstoja pareiškėjų namas ir kiti namai. Pažymėjo, kad nors skundžiamame nutarime nurodoma, kad dėl gyvūnų keliamo triukšmo gyvūnų laikytojai atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjai kreipėsi ne dėl žalos atlyginimo, o dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn šuns savininką, o už Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 115 punkte numatyta, kad už šių Taisyklių pažeidimus taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis.
Atsiliepimas
2019-02-04 Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į R. B. ir Ž. B. 2018-12-28 skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2018-12-11 nutarimo Nr. A33(13)-110, kuriuo atsisakyta pradėti administracinę teiseną, panaikinimo. Atsiliepime nurodyta, kad atsižvelgdami į pareiškėjų 2018-10-16 pareiškime nurodytas faktines aplinkybes Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. spec. T. D. kartu su Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. spec. J. T. 2018-10-23, 2018-11-06 ir 2018-11-19 atliko patikrinimus vietoje ((duomenys neskelbtini)), kurių metu nenustatyta, kad E. Š. priklausantis šuo keltų triukšmą (lotų, staugtų, skalytų), galintį sutrikdyti poilsį ar viešąją rimtį. Minimas faktines aplinkybes patvirtina 2018-11 -29 tarnybinis pranešimas Nr. VTT-63-(14.18). Pažymėta, kad dėl gyvūnų keliamo triukšmo gyvūnų laikytojai atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, todėl galimai dėl E. Š. priklausančio gyvūno (šuns) sukelto triukšmo (lojimo) negali būti taikoma administracinė atsakomybė, o visi ginčai bei galimai pareiškėjų patirta žala sveikatai turi būti įrodinėjama bei nagrinėjama civilinio proceso tvarka teisme. Pažymėta, kad remiantis Higienos normos 4 p., ši higienos norma netaikoma <...> gyvūnų keliamo triukšmo <...>, matavimo atvejais, kas reiškia, kad gyvūnų keliamas triukšmas nėra matuojamas bei jam negali būti taikomos šios Higienos normos nuostatos. Tokiu atveju pareiškėjų skunde minimi atlikti pamatavimai negali būti vertinami kaip įrodymai bei nesudaro įrodomosios dalies administracinio nusižengimo byloje, todėl yra atmestini. Pažymėta, kad Savivaldybės viešosios tvarkos skyrius nėra gavęs jokių nusiskundimų ar skundų iš kitų E. Š. kaimynų dėl jo laikomo šuns keliamo triukšmo ar netinkamos priežiūros, todėl šiuo atveju galima įžvelgti asmeninių nesusitarimų (konfliktų) požymių, kurie tikrai negali būti administracinių nusižengimų teisės objektu. Priešingai, yra gautas 31 E. Š. kaimyno paaiškinimas su parašais, kad jie, žemiau pasirašę, neturi jokių pretenzijų E. Š., kaip šuns šeimininkui, ir jo augintiniui Ralfui, kurie gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškinime pažymėta, kad šuo netrukdo gyventi kaimynystėje, šuo vedžiojamas su pavadėliu, grėsmės nekelia, nekelia triukšmo, kaimynai nėra matę ar girdėję, kad šuo agresyviai elgtųsi arba kažką užpultų. Padaryta išvada, kad E. Š. nepažeidė Taisyklių įtvirtintus reikalavimus bei nepadarė administracinio nusižengimo pagal ANK 346 str. 1 d., kadangi jo laikomas šuo yra prižiūrėtas bei nekelia grėsmės aplinkiniams gyventojams, o nesurinkus pakankamai duomenų bei nenustačius administracinio nusižengimo faktą patvirtinančių įrodymų arba paaiškėjus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, būtent tai buvo konstatuota priimant 2018-12-11 nutarimą.
Teismo posėdžio metu R. B. savo skundą palaikė ir paaiškino, kad buvo keliamas triukšmas, nes dobermanas intensyviai lodavo, ką patvirtina vaizdo įrašai, kuriuose matosi, kad viršyta 75 decibelai. Patikrinimo metu, lapkričio mėnesį, nenustatė triukšmo, tačiau triukšmas buvo keliamas rugsėjį, kaimynai patvirtino, kad triukšmas yra keliamas. E. Š. susipažino su bylos medžiaga, nors tokios teisės neturėjo. Liudytojams nebuvo pateikti vaizdo įrašai. Dobermanas loja ant vaikų, praeinančių kaimynų, pravažiuojančių mašinų, dėl įvairių priežąsčių. Nakties metu E. Š. šunį įsiveda į namą. Jo namas nuo E. Š. namo yra apie 60 m. Jei E. Š. voljerą perkeltų į kitą vietą, tikėtina, kad lojimas netrukdytų. Jo teisės buvo pažeisto namo patalpose, terasoje buvo keliamas didelis triukšmas, pažeista teisė į poilsį.
Šalies argumentai
Ž. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šuo visą dieną būna voljere, jis yra neišsikrovęs, loja ant visko kas juda. Šalia namo yra dar šunų, kurie irgi loja. Kiekvieną dieną keliamas triukšmas girdimas miegamajam, terasoje.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas Kšištovas Subatovičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Buvo 3 patikrinimai, kurių metu pareigūnai nenustatė, kad E. Š. šuo keltų triukšmą.
Motyvuojamoji dalis
R. B. ir Ž. B. skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog 2018-12-11 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius nutarimu Nr. A33(13)-110, atsisakė pradėti administracinę teiseną pagal pareiškėjų R. ir Ž. B. pareiškimą. Nurodė, kad 2018-10-23, 2018-11-06 ir 2018-11-19 Viešosios tvarkos skyriaus specialistų atliktų patikrinimų metu (duomenys neskelbtini) nenustatyta, kad E. Š. priklausantis šuo keltų triukšmą (lotų, staugtų, skalytų), galintį sutrikdyti poilsį ir viešąją rimtį. 2018-10-26 E. Š. atvykęs į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių pasiaiškinti dėl jam nuosavybės teise priklausančio šuns keliamo triukšmo teigė, kad šuo nekelia triukšmo, galinčio sutrikdyti žmonių poilsį bei viešąją rimtį, jis pateikė savo šuns vakcinacijos pažymėjimą bei raštą su kaimynų parašais, kad E. Š. (šuns savininkui), gyv. (duomenys neskelbtini), dėl šuns vedžiojimo ir šuns keliamo triukšmo (galimo lojimo, staugimo) jokių pretenzijų neturi. Pažymėjo, kad dėl gyvūnų keliamo triukšmo gyvūnu laikytojai atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, aks išdėstyta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius nutarimu Nr. A33(13)-110, atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 346 str. 1 d. E. Š. atžvilgiu; atsisakė R. B. ir Ž. B. pripažinti nukentėjusiais administracinėje byloje (kadangi administracine teisena negalima); pasiūlė R. B. ir Ž. B. kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
ANK 346 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Minėta norma yra blanketinė, todėl, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, yra būtina nurodyti kito teisės akto normą (nuostatą), kurios reikalavimus asmuo pažeidė.
Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d., 3 p. numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; Minėto straipsnio 4 p. numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtinta higienos norma HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reglamentuoja konkrečius triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje. Minėtos higienos normos 4 punkte nustatyta, kad ši higienos norma netaikoma gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad kitų specialių teisės aktų, reglamentuojančių konkrečius triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje, o taip pat gyvūnų keliamo triukšmo lygio matavimą ir vertinimą, nėra, vertinant gyvūnų keliamo triukšmo lygį pagal teisės analogiją reikalinga vadovautis bendrąja teisės norma, t. y. minėta higienos norma. Minėta higienos norma nenustato konkrečių triukšmo lygio matavimą atlikti galinčių subjektų. Tai reiškia, kad atlikti triukšmo lygio matavimus gali ne vien tik institucija, nes higienos norma ir kiti teisės aktai nedraudžia to padaryti bet kuriam kitam asmeniui, turinčiam tvarkingą ir metrologiškai patikrintą triukšmo lygio matavimo įrangą. Byloje pareiškėjai pateikė vaizdo įrašus, kuriuose, anot jų, užfiksuotas E. Š. priklausančio šuns keliamas triukšmas. Teismas pažymi, kad minėtuose vaizdo įrašuose matosi, kad triukšmo matavimai buvo atlikti nesilaikant sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų normų, t. y. patalpose triukšmo matavimo metu langai ir durys turi būti uždaryti, o orlaidės atviros. Matosi, kad triukšmo matavimo metu langai buvo praverti, o matavimas atliktas ne 1,5 metro nuo lango, o visai prie pat lango ar net lauke. Teismas pažymi, kad minėtuose vaizdo įrašuose, prieš pradedant matuoti šuns lojimo įtakojamą triukšmo lygį, matyti, kad triukšmo lygio matavimo įranga jau rodo 59,9 dBA (2018-09-14 vaizdo įrašas) ir 66,7 dBA (2018-09-26 vaizdo įrašas), ką galėjo sąlygoti įvairūs papildomi aplinkoje esantys triukšmo šaltiniai ir jų skleidžiami garsai.
Be to iš byloje esančio 2018-11-29 tarnybinio pranešimo Nr. VTT-63-(14.18) matyti, kad atsižvelgiant į R. B. ir Ž. B. 2018-10-16 pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. spec. T. D. kartu su Administracijos viešosios tvarkos skyriaus vyr. spec. J. T. 2018-10-23, 2018-11-06 ir 2018-11-19 atliko patikrinimus adresu (duomenys neskelbtini), kurių metu nebuvo nustatyta, kad E. Š. priklausantis šuo keltų triukšmą (lotų, staugtų, skalytų), galintį sutrikdyti poilsį ar viešąją rimtį. Teismo posėdžio metu liudytojas T. D. patvirtino, kad buvo įvykio vietoje, matė šunį, kuris laikomas voljere su stogu bei grotomis šonuose, tačiau jokio lojimo negirdėjo. Pažymėjo, kad minėtas šuo yra 80-90 metrų atstumu nuo pareiškėjo namų. Iš esmės tokias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktas E. Š. raštas, jog jo šuo nekelia nepatogumų aplinkiniams kaimynams, gyvenantiems šalimais (duomenys neskelbtini), kadangi minėtu raštu kaimynai pasirašytinai nurodė, jog E. Š. (šuns savininkui), gyv. (duomenys neskelbtini), dėl šuns vedžiojimo ir šuns keliamo triukšmo (galimo lojimo, staugimo) jokių pretenzijų neturi, t. y. 2018-09-06, apie 20.12 val., 2018-09-14, apie 14.57 val., 2018-09-14, apie 15.09 val., 2018-09-19, apie 18 val. 01., 2018-09-21, apie 08.56 val. ir 2018-09-26, apie 17.33 val. jie negirdėjo E. Š. priklausančio šuns (dobermano veislės) lojimo ir jokių pretenzijų jam neturi.
Nors teismo posėdžio metu liudytojas T. K. nurodė, kad girdi E. Š. priklausančio šuns lojimą, tačiau aplinkybių, kad šuo lojo 2018 m. rugsėjo mėnesį, t. y. R. B. ir Ž. B. pareiškime nurodytu laiku, nei patvirtinti, nei paneigti negalėjo. Liudytojai D. P., L. R., G. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kartais girdi šuns lojimą, tačiau tai jiems nekelia diskomforto, nurodė, kad jokia žala jiems padaryta nebuvo, pretenzijų neturi.
Be to, svarbu pažymėti ir tai, jog iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, vietovė yra kaimo teritorija, yra apsupta pievų, medžių. Taigi akivaizdu, jog šuo galėjo loti reaguodamas į iš aplinkos sklindančius dirgiklius. Nors pateiktų vaizdo įrašų nematyti, jog loja būtent E. Š. šuo, tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad įraše girdimas šuns lojimas trunka tik kelias sekundes. Be to, 2018 m. rugsėjo 14 d. 2 vaizdo įraše ir 3 vaizdo įrašė matyti, jo praeina žmogus, antrame vaizdo įraše praeina žmogus su šunimi. Todėl teismo vertinimo šiuo atveju tai yra natūrali šuns reakcija į aplinkoje esančius dirgiklius. Be to šuns lojimas trunka tik kelias sekundas. Todėl teismo vertinimu nėra jokio pagrindo išvadai, jog šiuo atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
Skunde pareiškėjai nurodė, kad skundžiamą nutarimą surašęs specialistas iš esmės pažeidė procesines teisės normas, elgėsi neteisėtai ir šališkai, atliko aktyvius veiksmus tikslu, kad E. Š. nepagrįstai išvengtų administracinės atsakomybės, o būtent, gavus pareiškėjų pareiškimą, kai E. Š. buvo pakviestas į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, pagal jo 2018-10-26 prašymą jam duota pareiškėjų 2018-10-16 pareiškimo kopija su priedais, o toks elgesys ir jo pagrindu priimami sprendimai laikytini neteisėtais, pažeidžiančiais pareiškėjų teises dėl to naikintini.
Teismas pažymi, kad vadovaujantis ANK 577 str. 2 d. 1 p. matyti, kad ANK nuostatos nedraudžia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui susipažinti su bylos medžiaga. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 20 str. 1 d. 1 p. numato, jog asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, daro išvadą, kad 2018-12-11 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus nutarimas Nr. A33(13)-110, kuriuo atsisakyta pradėti administracinę teiseną pagal pareiškėjų R. B. ir Ž. B. pareiškimą, pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjų skundas netenkintinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. B. ir Ž. B. skundo netenkinti.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2018-12-11 nutarimą Nr. A33(13)-110 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismą.