Kauno apygardos teismo nutartis

2010-03-20 · Civilinė byla Nr. 2A-444-395/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-20
Bylos Nr.
2A-444-395/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Dalė Burdulienė, Algimantas Kukalis
Atsakovas
R. J.
Ieškovas
G. J.
Išvadą teikia
Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-444-395/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Audra Dudzinskienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1;125.1;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3022-835/2009 pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui R. J., institucija teikianti išvadą byloje Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė padidinti Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 9 d. nutarimu priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 500,00 Lt dydžio periodines išmokas kas mėnesį kiekvienam iš jų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002 m. kovo 26 d. santuoką su atsakovu nutraukė. Dar iki santuokos nutraukimo Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 9 d. nutarimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams S. J. ir R. J. po 1/3 dalį dydžio visų atsakovo rūšių pajamų, bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1999 m. lapkričio 29 d. iki dukros S. pilnametystės, po to ¼ dalį iki dukros R. pilnametystės. Nuo išlaikymo priteisimo momento padidėjo nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidos, teismo nutarimu priteisto išlaikymo nepakanka nepilnamečių dukrų poreikiams patenkinti. Be to, paskutiniu metu sparčiai brangsta maisto prekės, būsto išlaikymo išlaidos. Dukros S. ir R. dabar mokosi mokykloje, yra silpnos sveikatos, todėl reikalingos papildomos išlaidos jų tinkamam lavinimui užtikrinti, vaistams ir vitaminams pirkti. Jos gaunamos pajamos yra nedidelės, todėl atsakovas turi prisiimti didesnę dalį išlaidų, reikalingų nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Jos žiniomis atsakovas dirba pagal patentą ir turi realią galimybę padėti vaikus aprūpinti pagal jų poreikius, todėl gali vaikų išlaikymui mokėti po 500,00 Lt kas mėnesį kiekvienam iš jų.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė 1999 m. gruodžio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu priteistą išlaikymo dydį ir nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y nuo 2009 m. gegužės 29 dienos, priteisė iš atsakovo R. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 280,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigus pervedant į G. J. atsiskaitomąją sąskaitą, iki dukrų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, kitoje dalyje ieškinį atmetė, teismas pavedė G. J. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą, taip pat priteisė iš atsakovo R. J. 108,00 Lt žyminio mokesčio ir 11,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas nustatė, kad 1999 m. gruodžio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms S. J. ir R. J. po 1/3 dalį dydžio visų atsakovo rūšių pajamų, bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1999 m. lapkričio 29 d. iki dukros S. pilnametystės, po to ¼ dalį iki dukros R. pilnametystės (b. l. 6). Ieškovė apie savo gaunamas pajamos duomenų nepateikė, darbo biržoje neregistruota, dirba užsienyje. Ji nuosavybės teise turi du žemės sklypus ir gyvenamąjį namą, kuriame su dukromis gyvena (b. l. 8, 18-23). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 17). Nei ieškovė, nei atsakovas transporto priemonių neturi (b. l. 24). Atsakovas užsiima veikla pagal Verslo liudijimą, iš kurios 2008 m. gavo 10000,00 Lt pajamų (b. l. 48, 54-55). Ieškovė teismui pateikė dukrų S. ir R. poreikių lentelę (b. l. 14-15) bei kvitus, patvirtinančius dalį šių išlaidų. Įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas ir tai, kad vaikų motina savo lėšomis užtikrina nepilnamečiams vaikams teisę į būstą, teismas sprendė, kad vaikų tėvas, gaunantis 830,00 Lt pajamas per mėnesį, gali skirti kas mėnesį po 280,00 Lt kiekvienam nepilnamečiui vaikui jo išlaikymui. Be to teismas sprendė, kad toks išlaikymo dydžio nustatymas įtvirtins vaikų prioritetinių teisių apsaugos bei proporcingumo principus. Kadangi po teismo sprendimo priėmimo iš esmės išaugo nepilnamečių vaikų poreikiai dėl to, kad jiems užaugus iki 13-14 metų, jų poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms reikmėms, vaikai pradėjo lankyti mokyklą (b. l. 9), siekiant užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, nepažeidžiant jį teikiančių tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų protingų turtinių interesų pusiausvyrą, teismas ieškinį tenkintino iš dalies, padidino 1999 m. gruodžio 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu priteistą išlaikymo dydį, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui po 280 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą pakeisti ir iš atsakovo R. J. nepilnamečių vaikų S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki dukrų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į G. J., a.k. (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas sutinka, jog S. J. ir R. J. poreikiai yra pasikeitę, kad sparčiai brangsta maisto prekės, būsto išlaikymo išlaidos, kad mergaitės dažnai serga ir vaistams reikalingos papildomos išlaidos, tačiau ieškovės nurodyta mergaitėms skiriamo išlaikymo suma 3400,00 Lt yra nepagrįsta, neatitinka tikrovės ir proporcingumo principų. Proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Ieškovė teismui pateikė dukrų poreikių lentelę, bei kvitus, kurie patvirtino tik dalį nurodytų išlaidų, nepateikė jokių mergaičių sveikatos pablogėjimą patvirtinančių dokumentų. Teismas, nustatydamas vaiko poreikius, turi apskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, patenkintų kiekvieną iš vaiko poreikių.

2. Išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams gali būti didinamas, jeigu gerokai pagerėja tėvo turtinė padėtis arba gerokai pablogėja to iš tėvų turtinė padėtis, su kuriuo gyvena vaikai. Ieškovė teigė, kad šiuo metu ji yra socialiai remtina, kad jos pajamos mažos, kad ji yra bedarbė, kad jai padeda tėvai ir valstybė. Tačiau apelianto nuomone, jos teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių, nes ieškovė yra išvykusi į užsienį, ten turi pajamų, kurių nagrinėjant šią civilinę bylą nenurodė. Tokiu būdu ji turi socialinių pajamų Lietuvoje ir pajamų užsienyje, todėl jos materialinė padėtis yra geresnė negu atsakovo. Apeliantas nurodo, kad jis pagal verslo liudijimą remontuoja lengvuosius automobilius, atlieka tik smulkius remonto darbus. Dabar ekonominė situacija žymiai pasikeitusi į blogąją pusę, darbo beveik nėra ir moka už jį beveik per pusę mažiau. Dažnai jo pajamos per mėnesį nesiekia nei 800 Lt, be to, su kiekviena diena darbo tik mažėja, klientai vėluoja atsiskaityti, neretai nutinka taip, kad keletą mėnesių ar net dar ilgiau negauna jokių pajamų. Todėl mergaitėms kas mėnesį mokėti po 280 Lt jam būtų nepakeliama našta, kurios jis vis tiek negalėtų vykdyti. Jokio nekilnojamojo turto jis nėra įsigijęs, neturi ir savo vardu registruoto automobilio. Tokiu būdu apeliantas teismo prašo atsižvelgti į jo sunkią materialinę padėtį ir nepriteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui iš jo daugiau negu po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

3. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2. d. nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Tuo atveju kai tėvo turtinė padėtis yra sunki, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis už vieną minimalų gyvenimo lygį (1 MGL). Nagrinėjamoje byloje teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turėjo galimybę vadovautis paminėtomis nuostatomis.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą CPK 318 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstojoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 straipsnis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės G. J. prašymu Alytaus rajono apylinkės teismas dar 1999 m. gruodžio 9 d. nutarimu iš atsakovo R. J. priteisė išlaikymą dukrų S., gim. (duomenys neskelbtini), ir R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1999 m. lapkričio 29 d. iki S. pilnametystės, po to ¼ visų rūšių uždarbio (pajamų), bet nemažiau 1 MGL kas mėnesį iki R. pilnametystės (b. l. 6).

Ginčo tarp šalių, kad jų nepilnamečių dukrų poreikiai nuo anksčiau paminėto išlaikymo priteisimo pasikeitė nėra. Pats apeliantas iš esmės neginčija, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai apie vaikų išlaikymo poreikių pagrįstumą yra realūs (b. l. 14-15), o Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2009-06-10 rašte Nr. VT2 - 395 teismui (b. l. 28-29) konstatuota, kad atsakovas R. J. visiškai neprisideda nei prie dukrų išlaikymo, nei prie jų auklėjimo, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl būtinybės padidinti vaikams skiriamų išlaikymui lėšų dydį yra teisėta ir pagrįsta.

Kolegija pažymi, jog nustatant vaikų poreikių ir tėvų turinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl neabejotinai svarbiausias klausimas, svarstant išlaikymo dydžio pakeitimą ryšium su padidėjusiu išlaikymo poreikiu, kiekvienu konkrečiu atveju privalu nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaikų poreikius.

Ginčo atveju iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė G. J. turi nekilnojamojo turto, paveldėto 1999-07-23, t. y. dar iki pirmą kartą teismas priteisė jai lėšas nepilnamečių dukrų išlaikymui, ką patvirtina VĮ Registrų centro pažymų duomenys (b. l. 20-23), tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia ieškovės teiginių, jog ji negauna jokių pastovių pajamų, būdama bedarbe. Be to, apelianto teiginiai apie ieškovės G. J. gaunamas pajamas užsienyje nepatvirtinti jokiais leistinais įrodymais, o apie jo turimą verslą ir gaunamas pajamas patvirtina teismo išreikalauti duomenys tiek iš VSDFV Alytaus skyriaus (b. l. 41-42), tiek iš Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Alytaus skyriaus (b. l. 48, 54-55), todėl kolegija sprendžia, jog teismas savo išvadas parėmė faktiniais duomenimis, kurių nepaneigia apeliacinio skundo argumentai. Tuo pačiu pažymėtina, jog prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, todėl natūralu, kad kinta vaiko poreikiai, tai pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius, kadangi ieškovei tapus bedarbiai ir žymiai pablogėjus ekonominei padėčiai šalyje bei konstatavus šalių nepilnamečių dukrų išlaikymo poreikių padidėjimą, neabejotinai pagrįstai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkami išaiškini ir ginčo atveju pritaikė CK 3.201 straipsnio nuostatas. Būtent paminėtų įstatyminių nuostatų aiškinimas įpareigoja teismą taikyti įstatymus, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes bei vadovautis prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui pakeisti ir apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas, padidindamas iš atsakovo anksčiau priteisto vaikų išlaikymo dydį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nes – akivaizdu, jog teismas įvertinęs ne tik faktines bylos aplinkybes, bet ir atsižvelgdamas į visas reikšmingas bylai aplinkybes, patenkino ieškovės ieškinį tik iš dalies ir tik konstatavęs objektyviai būtinų augančių vaikų būtinųjų poreikių patenkinimo galimybę (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Įvertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas byloje aplinkybes, teisingai išaiškino ir taikė materialines ir civilinio proceso teisės normas, padarė iš esmės teisingas išvadas. Kadangi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324 – 326 ir 331 straipsniais,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai Dalė BurdulienėAlgimantas Kukalis