Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-164-351/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-22
Bylos Nr.
1-164-351/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virgina Pankauskienė
Kaltinamasis
E. P.
Nukentėjusysis
I. N.
Advokatai
Antanas Butautas
Baudžiamoji byla Nr. 1-164-351/2016(Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27119-2016-2)

Procesinių sprendimų kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.14.2.2.; 2.1.12.2.3.2.;

(S)ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 22 d.

Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant prokurorui Robertui Kasnauskui, kaltinamajam E. P., jo gynėjui advokatui Antanui Butautui, nukentėjusiajai I. N., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1992-06-04 Šilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, gyvenantis Sodo g. 2, Katyčių mstl., Šilutės r., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2016-06-09, apie 16:00 val., Šilutės r., Degučių k., iš Mirglono g. 18 namo kiemo pagrobė I. N. priklausantį automobilį „Audi A4“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 4300 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai 4300 Eur dydžio turtinę žalą.

Dėl pareikšto kaltinimo E. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su draugais svečiavosi pas R. N., su kuriuo gėrė alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko apgirtęs R. N. nuėjo miegoti. Jis sugalvojo tuo metu nuvažiuoti pas savo draugę, gyvenančią Saugų seniūnijoje, todėl, pasiėmęs automobilio raktelius, sėdo į kieme stovėjusį Norbutų automobilį „Audi“ ir su draugais išvažiavo. Važiuojant duobėtu keliu prakiuro automobilio karteris, todėl sustoję Lapynų kaime vartojo automobilyje alkoholinius gėrimus, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pasivažinėjęs automobilį ketino grąžinti.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltumas įrodytas šiais duomenimis:

Nukentėjusioji I. N. parodė, kad E. P. su draugais ir jos vyru kieme girtavo. Ji buvo pavargusi ir prigulė pailsėti. Vyras, palikęs draugus, atėjo į kambarį ir atsigulė. Išėjusi į kiemą pamatė nuvažiuojantį savo automobilį. Ji bandė skambinti vyro draugams telefonu, tačiau niekas neatsiliepė, todėl apie vagystę pranešė policijai. Automobilio rakteliai buvo kambaryje ant šaldytuvo.

Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad Lapynų kaimo ribose buvo pastebėtas ieškomas automobilis AUDI A4, valstyb. Nr.(duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo keturi asmenys, tarp jų ir E. P. (b.l. 38).,l

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo E. P. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2016 m. birželio 9 d. tyčiniais veiksmais pagrobė svetimą turtą- automobilį ir jo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. B. pareiškė 510,00 Eur dydžio civilinį ieškinį padarytai žalai atlyginti. Ieškinys teisėtas ir pagrįstas, kaltinamasis ieškinį pripažįsta, jo dydžio neginčija, todėl ieškinys tenkintinas.

E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BPK 59 str. 1 d., 2 P.), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. E. P. anksčiau nebuvo teistas, tačiau baustas administracine tvarka (b.l. 48-53), padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą žmogaus nuosavybei, todėl teismas mano, kad bausmės tikslus bus galima pasiekti paskyrus prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

E. P. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (b.l. 70) (BK 66 str.).

Teismui pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau ir – VGTPT) prašymas, kuriuo prašoma iš kaltinamojo E. P. priteisti 23,16 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl KVGTPT parinkto advokato A.Butauto teikiamos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos E. P. šioje baudžiamojoje byloje.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. (Lietuvos Respublikos 2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275, įsigal. 2014-01-01 (Žin., 2013, Nr. 54-2680) redakcija).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-02-12 nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Taigi nuo 2014-01-01 baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis Nr. 1A-405/2014).

Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas baudžiamajame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo E. P. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-307 str., teismas

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir jam paskirti laisvės apribojimą devyneriems (9) mėnesiams, įpareigojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per keturis (4) mėnesius atlyginti nukentėjusiajai I. N. padarytą turtinę žalą, per vieną mėnesį įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. šiuo nuosprendžiu E. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti minėtam asmeniui galutinę šešerių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per keturis (4) mėnesius atlyginti nukentėjusiajai I. N. padarytą turtinę žalą, per vieną mėnesį įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-06-09 iki 2016-06-10.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtos kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti nekeisti.

Priteisti iš E. P. 510,00 Eur žalos atlyginimą I. B..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virgina Pankauskienė