- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-1356-553/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Liuda Uckienė, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- Lex System GmbH
- Ieškovas
- UAB „Melesta“
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lex System GmbH apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-26 galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Melesta“ ieškinį atsakovui Lex System GmbH dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Melesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 12 294,38 Lt (3 560,70 EUR*3,4528) žalos, 110,49 Lt už neįvykdytą paslaugą, 6 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas: 186,07 Lt žyminio mokesčio ir 450,00 Lt už advokato pagalbą. Nurodė, kad Austrijos bendrovė Entwicklungs und Verwertungs – Gesellschaft m.b.H (toliau – EVG) atliko ieškovo transporto priemonės remontą ir pateikė apmokėjimui 3 560,70 EUR sąskaitą faktūrą Nr. 7065936 TO092587 KAT, nurodydama, kad po pakeistų dalių grąžinimo ir apžiūros, sąskaita faktūra bus atšaukta. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, kad nugabentų už sutartą atlygį pakeistą detalę – valdymo skydą – bendrovei EVG nurodytu adresu: Goods Receiving Dept., Gustinus-Ambrosi-Strasse 1-3, A 8074 Raaba. Atsakovo vairuotojas ekspeditorius S. Š. 2007-12-14 paėmė siunčiamą detalę iš ieškovo padalinio, esančio A.V. G. g. 20B, Vilniuje. Tą pačią dieną, 2007-12-04, ieškovas apmokėjo atsakovo pateiktą 110,49 Lt PVM sąskaitą faktūrą LEA 003087 už krovinio pristatymą. Tačiau siuntinys – 3 560,70 EUR vertės automobilio detalė nebuvo nugabentas Austrijos bendrovei EVG bei nebuvo grąžintas ieškovui. Ieškovas 2009-02-24 raštu Nr. V-009/17 kreipėsi į atsakovą dėl prarasto siuntinio, tačiau atsakovas vengia atlyginti žalą.
Preliminariu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai.
Šalies argumentai
Atsakovas Lex System GmbH pateikė prieštaravimus, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad šiam ginčui turi būti taikoma 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CRM) (toliau – CMR konvencija) ir joje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju yra praleistas, todėl pirmosios isntancijos teismas priėmė nepagrįstą preliminarų sprendimą. Atsakovo direktoriaus 2006-02-07 įsakymu Nr. 330 patvirtintų krovinių siuntimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.1 p. nustatyta, kad šios taisyklės taikomos kiekvienam siuntų gabenimui, naudojantis Lex System paslaugomis: gabenant keliu, oro ar jūros transportu, tiek vidaus, tiek tarptautiniais maršrutais, todėl ginčui taip pat taikytinos ir šios taisyklės. Taisyklių 29.3 punkte numatyta, kad Lex System GmbH atsakomybė galima tik tuo atveju, jeigu užsakovas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pateikia rašytinę pretenziją atsakovui. Susitarimas tarp šalių buvo sudarytas 2007-12-14, tačiau ieškovas pretenziją pateikė tik 2009-02-24, todėl neturi teisės reikšti atsakovui pretenzijų ir ieškinio teisme. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes. Prekė buvo pristatyta ieškovo nurodytam gavėjui. Ieškovas negali pateikti duomenų apie sąskaitos apmokėjimą, neįrodė, kad patyrė nuostolių.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-26 priėmė galutinį sprendimą preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą, t. y. priteisti iš atsakovo Lex System BmbH 12 404,87 Lt skolos už padarytą žalą, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2010-12-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 636,07 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Melesta“, naudai. Teismas priteisė iš atsakovo Lex System GmbH 1 725 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas ieškovui UAB „Melesta“ bei 26,79 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad detalės perdavimo atsakovui ir apmokėjimo už gabenimą faktą patvirtina 2007-12-14 PVM sąskaita-faktūra Serija LEA Nr. 0003087 ir 2011-12-14 pinigų priėmimo kvitas, pasirašyti atsakovo vairuotojo-ekspeditoriaus S. Š. (b. l. 11-12). Ieškovas 2009-02-24 raštu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, jog 2009 m. Austrijos partneris informavo, kad siunta adresato nepasiekė, ir prašydamas iki 2009-03-10 raštu informuoti apie siuntinio buvimo vietą arba pateikti jo pristatymą gavėjui patvirtinančius dokumentus (b. l. 13). Atsakovas 2010-04-13 raštu nurodė ieškovui pateikti papildomą, dokumentais patvirtintą informaciją, tai yra krovinio vežimo važtaraščio arba lydraščio, su siuntą priėmusio kurjerio numeriu ar parašu, kopijas, duomenis apie siųstą krovinį (b. l. 64). 2011-03-17 Austrijos bendrovė EVG patvirtino, kad negavo pakeistų atsarginių dalių, kurios buvo pristatytos, pagal jų pateiktą 2007-12-12 sąskaitą faktūrą Nr. 7065936 T092587 (b. l. 78-79). Teismas darė išvadą, kad vežimo sutartis dėl detalės gabenimo į užsienio valstybę – Austriją – buvo faktiškai sudaryta, nes atsakovo darbuotojas priėmė užsakymą, paėmė gabentiną detalę, išrašė PVM sąskaitą faktūrą dėl užmokesčio už gabenimą. Tačiau pats detalės vežimas neįvyko, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad į jos bazę, esančią Žarijų g. 4, Vilniuje, pristatyta pakuotė su detale būtų gabenta į Austriją ar būtų pristatyta gavėjui. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad prievolė nebuvo vykdoma ne dėl jo kaltės, todėl teismas konstatavo, kad nebuvo vežimo pagal CMR konvenciją, todėl šalių ginčui netaikytini CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nurodyti terminai, o taikytini nacionaliniai įstatymai, t. y. Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 punkte nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Atmestini atsakovo argumentai dėl atsakomybės netaikymo, ieškovui nepareiškus 2006-02-07 Lex System GmbH direktoriaus įsakymu Nr. 330 patvirtintose Lex System taisyklėse nustatytos pretenzijos per 7 dienų terminą (b. l. 49-63), kadangi teismas konstatavo, kad sutartis faktiškai nebuvo vykdoma. Atsakovas savo prievolės tinkamai neįvykdė, nepristatė automobilio valdymo skydo Austrijos bendrovei EVG, o ši bendrovė neatšaukė ieškovui pateiktos sąskaitos faktūros Nr. 7065936 T092587 3560,70 eurų sumai (oficialus 1 lito už eurą kursas – 3,4528 Lt, galiojantis nuo 2002-02-02, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos), todėl ieškovas patyrė 12 294,38 Lt nuotolių, kurie, remiantis CK 6.251 straipsniu priteistini iš atsakovo. Ieškovas taip pat sumokėjo atsakovui 110,49 Lt už gabenimo paslaugas, kurių atsakovas neįvykdė, todėl ši suma taip pat priteistina iš atsakovo ieškovui. Palikus preliminarų sprendimą nepakeistą, iš atsakovo priteistinos ieškovo papildomos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1 725,00 Lt (ieškovas pateikė įrodymus, jog už teisinę pagalbą advokatui sumokėjo 2 175,00 Lt, tačiau 450,00 Lt suma už ieškinio parengimą 2010-11-10 jau yra priteista 2010-12-06 preliminariu sprendimu). Taip pat iš atsakovės priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas Lex System GmbH apeliaciniu skundu prašo 2011-10-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo galutinė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 372 Lt žyminis mokestis ir 700 Lt už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą. Nurodo, kad:
1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisė normas, reglamentuojančias CMR konvencijos taikymo sąlygas. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2001-06-15 nutarimu Nr. 31, nurodė, kad šio ginčo atveju šalys susitarė krovinį gabenti transporto priemone, ieškovas už gabenimą atsakovui sumokėjo užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijos (Lietuva - Austrija), šios abi valstybės yra CMR konvencijos narės. Tarp ieškovo ir atsakovo kilusiam ginčui spręsti turėjo būti taikoma CMR konvencija.
2. Ieškovo argumentas dėl CMR konvencijos netaikymo, kadangi su atsakovu nebuvo sudaryta sutartis dėl gabenimo, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi šalys dėl krovinio gabenimo į užsienio valstybę Austriją susitarė tiek žodžiu, tiek kitais dokumentais (PVM sąskaita-faktūra serija 2007-12-14 LEA Nr. 0003087 ir kt.).
3. Ieškovas, net ir įskaitant pristabdytą senaties terminą dėl netinkamos pretenzijos pateikimo, praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo ir teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas CK 1.125 straipsnio 8 punkto pagrindu nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi šalių ginčo santykiams taikytinos ne CK, o CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma.
4. Net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad krovinys prarastas dėl atsakovo kaltės, CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kompensacija, kurią moka vežėjas, praradus krovinį, negali būti didesnė kaip 8,33 XDR už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, kas ginčo atveju yra 212,13 Lt (3,7450 x 8,33 x 6,80).
5. Ieškovo reikalavimui dėl vežimo užmokesčio priteisimo taikytina ne ieškovo prašoma 6 %, o 5 % metinių palūkanų norma, nustatyta CMR konvencijos 27 straipsnyje, kuris turi specialiosios normos galią, lyginant su CK 6.210 straipsniu.
6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas patytė 12 294,38 Lt nuostolį. Ieškovas, kaip to reikalauja Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnis, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Vien tai, kad Austrijos bendrovė EVG 2007-12-12 pateikė ieškovui 3 560,70 eurų sąskaitą faktūrą Nr. 7065936 T092587, kuri turėjo būti atšaukta po pakeistų detalių grąžinimo ir apžiūros, jeigu defektui galios garantija, nėra pakankamas pagrindas ieškovui reikalauti nuostolių atlyginimo, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis 3 560,70 eurų 2007-12-12 sąskaitą faktūrą Nr. 7065936 T092587 yra apmokėjęs.
7. Teismas vienu metu teigė, kad buvo vežimo sutartis, kitu, kad nebuvo, vienu atveju taikoma CMR konvencija, kitu CK. Tokios teismo išvados yra viena kitai prieštaraujančios, vertintinos kaip nenuoseklios ir nelogiškos. Iš to darytina išvada, kad teismas pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles, numatytas CPK 185 straipsnyje.
8. Ieškovas patvirtino, kad atsakovui buvo perduota ne nauja, o defektuota detalė, tačiau ieškinys patenkintas, priteisiant nuostolius, kaip patirtus dėl naujos prarastos detalės. Teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 450 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodo, kad:
1. Teismas pagrįstai netaikė CMR konvencijos, nes pati atsakovė pripažįsta, jog ji siuntas gabena ne tik kelių transportu (Taisyklių 2.1 punktas). Kokiu transportu – kelių, oro ar geležinkelio – bus gabenama atsakovui perduota detalė, ieškovas su atsakovu nesitarė.
2. Vežti ieškovės siuntos be važtaraščio atsakovė negalėjo, todėl pačios atsakovės pripažinta faktinė aplinkybė, jog važtaraščio nėra ir nebuvo, yra įrodymas, jog atsakovė ieškovės siuntos apskritai nevežė.
3. Ieškovas pateikė teismui visus įrodymus dėl jos patirtos žalos. Byloje neginčijamai įrodyta, jog būtent dėl atsakovo kaltės ieškovas prarado 3 560,70 eurų vertės detalę. Ieškovas pastoviai bendradarbiauja su Austrijos bendrove EVG, ir atsiskaitymai su šia bendrove vyksta ne pagal vieną sąskaitą faktūrą, o reguliariai. Vien dėl to, kad atsakovas Austrijos bendrovei EVG nepateikė siuntos – detalės, ši bendrovė neatšaukė savo 3 560,70 eurų sąskaitos faktūros Nr.7065936 T092587, kuri buvo įtraukta į atsiskaitymus tarp Austrijos bendrovės EVG ir ieškovo UAB „Melesta“. Atsakovo bandymai įrodyti, jog atsakovui paėmus ir praradus svetimą turtą - UAB „Melesta“ jam patikėtą detalę, šį turtą praradusiam jo savininkui UAB „Melesta“ nėra padaryta žala, tik dar kartą parodo atsakovo nesąžiningumą ir akivaizdų piktnaudžiavimą procesine padėtimi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CMR konvenciją, kadangi šio ginčo šalys susitarė krovinį gabenti transporto priemone, ieškovas už gabenimą atsakovui sumokėjo užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijos (Lietuva - Austrija), šios abi valstybės yra CMR konvencijos narės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2001-06-15 nutarime Nr. 31 teismams išaiškinta, kad teismas ex officio turi patikrinti, ar konkrečiam iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusiam ginčui yra taikytinos CMR konvencijos nuostatos. Nustatant tai, būtinas šių sąlygų visetas, t. y. ar buvo vežama kelių transporto priemone, ar buvo vežama už užmokestį, ar krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijos, ar krovinio išsiuntimo vietos ir/arba krovinio gavimo vietos valstybė yra CMR konvencijos narė (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad šiuo atveju tarp šalių kilusiam ginčui spręsti negali būti taikomos CMR konvencijos nuostatos. Nors ieškovas atlygintinai (už sumokėtą užmokestį) užsisakė iš atsakovo krovinio (transporto priemonės detalės, t. y. valdymo skydo) nuvežimo iš Lietuvos į Austriją (Lietuva ir Austrija yra CMR konvencijos narės) paslaugą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad šalys susitarė, jog krovinys bus vežamas kelių transporto priemone. Ieškovas perdavė atsakovui krovinį, pastarasis jį priėmė ir pateikė ieškovui apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003087 110,49 Lt sumai (b. l. 11), kurią ieškovas iš karto tą pačią dieną apmokėjo (b. l. 12). Tai yra vieninteliai rašytiniai įrodymai, patvirtinantys tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusių civilinių teisinių santykių buvimą, tačiau abi ginčo šalys pripažįsta, kad atsakovui buvo aišku, kad siuntinį jis turi nugabenti Austrijos bendrovei EVG, be to, pats atsakovas teigia, kad siuntinį nugabeno (b. l. 46), nors nepateikė nei vieno šį savo teiginį pagrindžiančio įrodymo (CPK 178 straipsnis). Pagal CMR konvencijos 4 straipsnį „Krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 2001-06-15 nutarime Nr. 31 išaiškino, kad „CMR konvencija nereglamentuoja vežimo sutarties turinio ar formos, o tik nurodo važtaraštį, kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Tai reiškia, kad dėl vežimo gali būti susitarta ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet apsikeičiant raštais, užsakymais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija, taip pat ir žodžiu. Todėl, esant tinkamai surašytam važtaraščiui, bet nesant rašytinės vežimo sutarties, teismai negali motyvuoti tuo, kad vežimo sutartis nebuvo sudaryta arba ji negalioja dėl tos priežasties, kad ji neatitinka CK 43 str. reikalavimų. Kita vertus, važtaraščio praradimas, taip pat neteisingas jo užpildymas, jei pervežimas įvyko, negali paneigti vežimo sutarties buvimo, jos galiojimo ar jos aiškinimo pagal CMR konvenciją. Tokiu atveju teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus sudarant vežimo sutartį, remdamasis kitais įrodymais“. Nagrinėjamoje byloje atsakovas važtaraščio nepateikė (iš CMR konvencijos 5 straipsnio formuluotės „pirmasis važtaraščio egzempliorius perduodamas siuntėjui, antrasis lydi krovinį, o trečiasis lieka pas vežėją” išeitų, kad paprastai jį išduoda vežėjas, o užpildo krovinio siuntėjas), todėl teismas turi pareigą išsiaiškinti, ar atsakovas, kuris prašo taikyti CMR konvencijos nuostatas, į bylą pateikė kitus įrodymus, patvirtinančius tikrąjį šio ginčo šalių ketinimą sudaryti krovinio vežimo kelių transporto priemone sutartį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje minėtų įrodymų nėra, apeliantas, kuris siuntas gabena kelių, oro ir jūros transportu (Taisyklių 2.1 punktas) savo teiginio, kad krovinį nugabeno (kada, kokia transporto priemone) niekaip nepagrindė, be to, apelianto atstovė 2011-10-06 posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad atsakovas neturi kitų įrodymų (b. l. 143). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, atsakovo argumentai dėl CMR konvencijos nuostatų taikymo nagrinėjamos bylos atveju yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Nors CMR konvencijos nuostatos nagrinėjamos bylos atveju netaikomos, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad vežimo sutartis dėl detalės gabenimo į Austriją buvo faktiškai sudaryta, t. y. toks buvo tikrasis ginčo šalių ketinimas. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių sudaryta sutartis faktiškai nebuvo vykdoma, todėl atsakovas turi atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ieškovo patirtus nuostolius. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsižvelgiant į tai, jog Austrijos bendrovė EVG neatšaukė ieškovui pateiktos sąskaitos faktūros Nr. 7065936 T092587 3560,70 eurų sumai (oficialus 1 lito už eurą kursas – 3,4528 Lt, galiojantis nuo 2002-02-02, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos), todėl ieškovas patyrė 12 294,38 Lt nuotolių, kurie, remiantis CK 6.251 straipsniu priteistini iš atsakovo. Europos Žmogaus Teisių Teismas turtinės žalos atlyginimo atveju vadovaujasi principu, kad pareiškėjas kiek įmanoma labiau turėtų būti grąžintas į padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo (restitutio in integrum). Teisingas atlyginimas gali apimti kompensaciją tiek dėl realiai patirtų nuostolių (damnum emergens), tiek dėl galimų nuostolių ateityje (lucrum cessans). Pareiga įrodyti turtinę žalą dėl tariamo pažeidimo tenka pareiškėjui. Šis privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012). Nagrinėjamos bylos atveju reikia nustatyti, ar dėl atsakovo kaltės prarasto krovinio ieškovas patyrė 3560,70 eurų (12 294,38 Lt) nuostolį, t. y. jis sumokėjo šią sumą Austrijos bendrovei EVG arba tokia suma yra įvertinta atsakovo prarastas ieškovo siunčiamas krovinys. Ieškovas į bylą nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis apmokėjo sąskaitą faktūrą Nr. 7065936 T092587 ir Austrijos bendrovei pavedimu ar kitu būdu sumokėjo 3 560,70 eurų. Ieškovo apeliaciniame skunde pateiktas paaiškinimas, kad ieškovas pastoviai bendradarbiauja su Austrijos bendrove EVG, ir atsiskaitymai su šia bendrove vyksta ne pagal vieną sąskaitą faktūrą, o reguliariai, nėra pagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pasisakydama dėl Austrijos bendrovė EVG ieškovui pateiktos sąskaitos faktūros Nr. 7065936 T092587 3 560,70 eurų sumai, teisėjų kolegija pažymi, kad šiame dokumente yra nurodyta „Po pakeistų dalių grąžinimo ir apžiūros, mes atšauksime sąskaitą faktūrą jeigu defektui galioja garantija“. Ieškovas savo ieškinyje paaiškino, kad Austrijos bendrovė EVG atliko ieškovės transporto priemonės remontą ir pateikė apmokėjimui minėtą sąskaitą faktūrą (b. l. 1). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši 3 560,70 eurų sąskaita faktūra buvo išrašyta už naują detalę (valdymo skydą ir apsauginę foliją). Šios sąskaitos faktūros ieškovas neturėtų apmokėti tik tuo atveju, jeigu ieškovas atsiųstų Austrijos bendrovei EVG pakeistą (seną) detalę (t. y. valdymo skydą) ir Austrijos bendrovė EVG po apžiūros nustatytų, kad šios detalės pakeitimui yra taikoma garantija, t. y. ši detalė keičiama nemokamai, nes ji buvo netinkama naudoti ne dėl ieškovo veiksmų (pvz., daikto naudojimo ne pagal nustatytas taisykles), o dėl gamyklinių detalės trūkumų. Tokiu būdu darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvada, kad dėl atsakovo kaltės prarasto ieškovo siunčiamo krovinio vertė yra 3560,70 eurų (12 294,38 Lt). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė 12 294,38 Lt nuostolių už prarastą krovinį, todėl šioje dalyje ieškovo ieškinys yra atmestinas.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas iš dalies patenkintas ir iš atsakovo ieškovui priteistina skolos suma sumažinta nuo 12 404,87 Lt iki 110,49 Lt, apeliacinės instancijos teismas pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 186,07 Lt žyminiam mokesčiui (b. l. 5) ir 2 625 Lt advokato teisinėms paslaugoms (b. l. 124- 139, 172-174) apmokėti, todėl atsižvelgiant ne tik į ieškovo patenkintų reikalavimų sumą, tačiau kartu į bylos sudėtingumą, įrodinėjimo dalyką, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, iš atsakovo ieškovui yra priteisiama 1,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 1 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 372 Lt žyminiam mokesčiui (b. l. 187) ir 2 250 Lt advokato teisinėms paslaugoms (b. l. 67-69, 82-84, 188-189) apmokėti, todėl atsižvelgiant į ieškovo atmestų reikalavimų sumą, bylos sudėtingumą, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, iš ieškovo atsakovui priteisiama 3 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 1 300 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.
Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteisiamos iš ieškovo (CPK 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atsakovo Lex System GmbH apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-26 galutinį sprendimą pakeisti.
Priteistą iš atsakovo Lex System GmbH ieškovui UAB „Melesta“ skolos sumą sumažinti iki 110,49 Lt, bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai) – iki 1 501,50 Lt.
Iš ieškovo UAB „Melesta“ atsakovui Lex System GmbH priteisti 1 303 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai).
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės UAB „Melesta“ 26, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kitoje dalyje galutinį sprendimą palikti nepakeistą.