Kauno apygardos teismo nutartis

2011-04-11 · Civilinė byla Nr. 2S-1051-343/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-11
Bylos Nr.
2S-1051-343/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-18706-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
Atsakovas
V. P.
Ieškovas
V. A.
Trečiasis asmuo
A. P. V., G. P., A. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. 2S-1051-343/2011(Proceso Nr. 2-05-3-18706-2010-5)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Rita Liukaitytė
Procesinio sprendimo kategorijos: 110; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei V. P., tretiesiems asmenims A. P. V., G. P., A. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovo reiškiamų reikalavimų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovei V. P. nuosavybės teise priklausantį turtą - 187/667 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), uždrausdamas atsakovei iki civilinės bylos išnagrinėjimo vykdyti bet kokius statybos darbus, susijusius su areštuotu nekilnojamuoju turtu, taip pat perleisti turtą kitiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį. Teismas nurodė, jog ieškovo pateikti duomenys patvirtina atsakovės ketinimą turtą parduoti, todėl yra grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Ginčijama Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartimi buvo atmestas atsakovės prašymas panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, taikytinus suvaržymus iš dalies pakeičiant, paliekant draudimą perleisti turtą kitiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį bei draudimą atsakovei iki civilinės bylos išnagrinėjimo vykdyti statybos darbus, susijusius su areštuotu nekilnojamuoju turtu, tačiau leidžiant pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdant statybos darbus, nurodytus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. spalio 18 d. reikalavime Nr. REI-20-101008-00012. Teismas nurodė, jog pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovė nepaneigė grėsmės, jog atsakovei pardavus turtą, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės, todėl naikinti turto areštą nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas atmetė atsakovės argumentą, jog areštuotas turtas nesusijęs su ieškinio reikalavimais, kadangi statybos darbai buvo atlikti trims bendraturčiams priklausančiame sklype, naudojimosi kuriuo tvarka nėra patvirtinta, taip galimai apribojant kitų bendraturčių galimybes naudotis turtu. Iš kitos pusės, teismas pripažino, jog, 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi uždraudus bet kokius statybos darbus, buvo apribota atsakovės galimybė vykdyti kompetentingos institucijos įpareigojimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, todėl nustatytas apribojimas tikslintinas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atsakovė nurodo, kad teismo išvada, jog ant areštuoto žemės sklypo buvo pastatyti nauji statiniai, neatitinka tikrovės, kadangi atsakovė tik rekonstravo esamus statinius. Be to, darydamas išvadą dėl savavališkų statybų, teismas pasisakė dėl ginčo esmės, kas neleistina sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo esmės ir nėra susiję su galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymu, todėl jų taikymu buvo pažeisti šalių interesų pusiausvyros bei ekonomiškumo principai. Savavališkos statybos akte, kurio pagrindu reiškiamas ieškinys, žemės sklypas apskritai neminimas, nors naudojimosi žemės sklypu tvarka ir nenustatyta, po atsakovei nuosavybės teise priklausančiais pastatais esanti žemės sklypo dalis bet kuriuo atveju gali būti priskirta tik atsakovei, tuo tarpu areštuotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1990-8006-1010, esantis Vokiečių g. 88, Kaune, akte minimas tik kaip pastatas, prie kurio pastatyta lauko terasa.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir, sutikdamas su ginčijamos nutarties motyvais, papildomai nurodo, jog savavališkomis statybomis atsakovė pažeidė ieškovo, kaip turto bendrasavininkio teises, apribojo jo galimybes naudotis jam priklausančiu turtu.

Atskirasis skundas tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis naikintina, klausimas spręstinas iš esmės, atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė nepagrįstą, todėl naikintiną nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Jeigu procesiniai suvaržymai nėra tiesiogiai susiję su byloje reiškiamu materialiniu teisiniu reikalavimu, suvaržymų taikymas vertintinas kaip nepagrįstas, jokių objektyviai pateisinamų proceso dalyvių teisių neužtikrinantis jų interesų pusiausvyros pažeidimas. Vadovaujantis CPK 5 str., kiekvienas asmuo turi teisę į teisminę jo teisių ir teisėtų interesų gynybą. Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas susijęs su ieškovo galimai pažeistų nuosavybės teisių gynyba, t.y. reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ieškovas reiškia siekdamas apginti savo teisę į nuosavybę. Ieškovui palankios bylos baigties atveju būtų sukurta pareiga atsakovei pašalinti neteisėtos statybos padarinius bei teisė ieškovui reikalauti tokios atsakovės pareigos priverstinio vykdymo. Kaip matyti iš ginčijamos nutarties turinio, statybos darbus, susijusius su kompetentingos institucijos bei analogišku ieškovo reikalavimais, teismas atsakovei leido atlikti, tuo tarpu uždraudė vykdyti bet kokius kitus statybos darbus. Dėmesys atkreiptinas į tai, jog bet kokie statybos darbai yra vykdomi laikantis teisės aktuose (Statybos įstatyme ir su juo susijusiuose poįstatyminiuose aktuose) nustatytų procedūrų. Bet kokie nesilaikant įstatymų vykdomi darbai laikomi neteisėtais ir sukelia juos vykdančiam asmeniui teisinę atsakomybę pagal įstatymą, todėl papildomas teismo draudimas vykdyti neteisėtą statybą vertintinas kaip perteklinis. Iš kitos pusės, atsakovei laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų, turint visus reikalingus dokumentus atliekami statybos darbai negali būti draudžiami, nes toks draudimas būtų nesusijęs su ieškinio pagrindu ir dalyku, kadangi ieškiniu savo teises ieškovas gina nuo galimai neteisėtų atsakovės atliktų statybos darbų rezultato. Akcentuotina ir tai, jog ieškinyje nėra prevencinio reikalavimo uždrausti atsakovei vykdyti statybos ar rekonstrukcijos darbus. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog statybos darbų ribojimai ginčijama nutartimi nustatyti nepagrįstai.

Ginčijama nutartimi buvo laikinai apribota ir atsakovės disponavimo jai nuosavybės teise priklausančiomis konkrečiomis nekilnojamojo turto objektų - žemės sklypo ir gyvenamųjų namų - dalimis teisė. Teismas nurodė, jog bylos medžiaga patvirtina atsakovę ketinant turtą perleisti, o tai apribotų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Civilinėje teisėje galioja principas, kad iš neteisės teisė atsirasti negali. Neteisėtos statybos rezultatas nesukuria nuosavybės teisių, todėl negali būti ir perleistas kitam asmeniui. Iš kitos pusės, net ir tokiu atveju, jeigu atsirastų asmuo, kuris sutiktų nupirkti iš atsakovės jai teisėtai priklausantį nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgdamas į tai, jog neatitinka atsakovės teisėtai valdomo ir realiai esančio turto duomenys, toks nuosavybės teisių perleidimas niekaip neįtakotų nei statybos darbų teisėtumo, nei ieškovo teisių reikalauti pašalinti jo daiktinių teisių pažeidimą. Dėl nurodytos priežasties atsakovės teisėtai įgytų ir įstatymo pagrindu turimų daiktinių teisių ribojimas vertintinas kaip nesusijęs priežastiniu ryšiu su byloje reiškiamu reikalavimu bei jo įvykdymu ieškinio patenkinimo atveju.

Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje pritaikyti suvaržymai neatitinka CPK 144 str. 1 d. įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslų, todėl atsakovės prašymas tuos suvaržymus panaikinti yra pagrįstas. Pastaroji išvada yra pakankamas pagrindas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarčiai panaikinti, atsakovės prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 151 str., 337 str. 2 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, atsakovės V. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkinti, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Rūta PalubinskaitėKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasAlbinas Čeplinskas