Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2016-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-12-557/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-08
Bylos Nr.
1-12-557/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kaltinamasis
V. D.
Baudž. byla Nr. 1-12-557/2016
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.3.1.;2.3.6.3.;2.3.6.4.2.;2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 8 d.Klaipėda

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,

gynėjams A. Lekstučiui, Olegui Romanovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D., g. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

V. D., g. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), 9 kl. išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinami pagal BK 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamieji V. D. ir V. D. 2015-06-28 laikotarpiu nuo 20 iki 24 val. bute Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, tarp V. D. ir A. B. kilusio buitinio konflikto metu sumušė A. B., suduodami jam daugybinius smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas, tame tarpe V. D. sudavė ne mažiau 7 smūgių į galvą, o V. D. sudavė ne mažiau 2 smūgių į galvą, dėl ko nuo stipraus galvos sumušimo pasekoje įvykusio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, suspaudusio galvos smegenis ir sukėlusio trauminį galvos smegenų pabrinkimą bei gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą, A. B. netrukus mirė įvykio vietoje. Tokiu būdu V. D. ir V. D. tyčia nužudė A. B..

Kaltinamasis V. D. savo kaltę pripažino ir parodė, jog 2015-06-28 dienos metu kartu su V. D. ir A. A. lauke netoli A. A. namų gėrė alų. Pavakariais prie jų prisijungė pro šalį ėjęs iš matymo pažįstamas benamis A. B., kuris buvo išgėręs, tačiau jokių sumušimo žymių ant jo kūno nesimatė. Kurį laiką alų toliau gėrė keturiese, po to A. A. pasiūlė išgertuves pratęsti jo bute Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Pakeliui nusipirkę dar alaus, visi nuėjo į A. A. butą. Namuose buvo A. A. motina, tačiau su ja nebendravo, nuėjo į svetainę ir ten gėrė alų, bendravo, klausėsi muzikos. Nuo išgerto alaus visi gerokai apgirto. Apie vidurnaktį V. D., būdamas girtas, pradėjo priekaištauti A. B. dėl kažkokios 30 eurų skolos. Jie ėmė bartis, konfliktuoti, ir V. D. priėjęs smogė stovinčiam A. B. kumščiu į veidą, nuo smūgio A. B. atsisėdo ant lovos, jam iš nosies ėmė bėgti kraujas. Tada ir jis priėjęs stipriai smogė delnu A. B. į kairę veido pusę. Po smūgio A. B. atsigulė ant kairio šono, kiek pagulėjo, o paskui vėl atsisėdo. A. B. nesipriešino ir kitaip nesigynė. Konfliktui nurimus, jie su V. D. išėjo į balkoną parūkyti. Po kiek laiko V. D. vėl ėmė priekaištauti A. B., ir priėjęs sėdėjusiam ant lovos A. B. 2-3 kartus delnu ar kumščiu smogė į galvą. Jis taip pat priėjo prie A. B. ir kumščiu smogė jam į pilvą, o V. D. dar 4-6 kartus delnu ar kumščiu smogė į galvą ir kitas kūno vietas. Po smūgių A. B. nugriuvo ant lovos ant kairiojo šono ir gulėjo. A. A. prieš nukentėjusįjį jokio smurto nenaudojo. Po to jie tryse toliau gėrė alų. Po kurio laiko jis priėjo pažiūrėti, ar A. B. kvėpuoja ir pamatė, kad šis nebegyvas. Jie labai išsigando ir nutarė išnešti lavoną į lauką ir ten palikti. A. B. kūną įvyniojo į lovos užtiesalą, ant kurio jis gulėjo, visi trys sukibę išnešė iš buto, nusileido liftu, išnešė į lauką, kur kūną iš užtiesalo išmetė ir paliko jį gulėti šalia laiptinės įėjimo po krūmais. Užtiesalą išmetė laukuose. Kadangi buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, detaliau įvykio aplinkybių neprisimena. Pats sudavė A. B. viso 2-3 smūgius. Po įvykio išsigandęs kurį laiką slapstėsi. Pats asmeniškai jokio priešiškumo A. B. neturėjo, jį mušė iš solidarumo su V. D.. Labai gailisi nusikaltęs.

Savo parodymus V. D. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. D. nurodytoje vietoje buvo rasti užtiesalas ir užklotas, kuriais buvo išneštas A. B. lavonas (2 t., b. l. 107-110), šie daiktai ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti (t. 1, b. l. 149-153). Ikiteisminio tyrimo metu V. D. taip pat parašė nuoširdų prisipažinimą dėl padaryto nusikaltimo (t. 2, b. l. 87).

Kaltinamasis V. D. savo kaltę pripažino ir parodė, jog su A. B. susipažino prieš 2 mėnesius iki įvykio. Jam su draugais geriant alų, prisistatydavo ir A. B.. 2-3 kartus jis buvo davęs A. B. pinigų parnešti dar alaus, tačiau pastarasis su pinigais dingdavo ir tokiu būdu iš jo pavogė apie 30 eurų. 2015-06-28 dienos metu jis kartu su V. D. ir A. A. buvo lauke netoli A. A. namų. Ten sutiko A. B., kuris buvo išgėręs, tačiau jokių sumušimo žymių ant jo kūno nesimatė. Nusipirkę alaus, tuo metu jie ketino eiti pas A. A., todėl jis pasikvietė ir A. B., ketindamas su juo pasikalbėti dėl pinigų vagystės. Visi nuėjo į A. A. butą, bute dar buvo A. A. motina, tačiau su ja nebendravo, nuėjo į svetainę ir ten gėrė alų, bendravo. Išgertuvių metu jis pradėjo aiškintis su A. B. dėl jo negrąžintų 30 eurų, A. B. jam kažką atsakė, dėl ko supykęs priėjo prie ant sofos sėdėjusio A. B. ir vieną kartą kairės rankos delnu jam trenkė į dešinę galvos dalį. Po suduoto smūgio A. B. nesipriešino ir atsigulė ant sofos ant kairiojo šono. Tuomet gulinčiam A. B. jis delnu tris kartus trenkė į viršugalvį. A. B. iš nosies ėmė bėgti kraujas. Daugiau nukentėjusiojo nemušė, nematė, kad jį būtų mušę V. D. ar A. A.. Po to jie tryse toliau gėrė alų, po kurio laiko pamatė, kad A. B. nebegyvas. Jie labai išsigando ir nutarė išnešti lavoną į lauką ir ten palikti. A. B. kūną įvyniojo į lovos užtiesalą, ant kurio jis gulėjo, visi trys sukibę išnešė iš buto, nusileido liftu, išnešė į lauką, kur kūną iš užtiesalo išmetė ir paliko jį gulėti šalia laiptinės įėjimo po krūmais. Užtiesalą išmetė laukuose. Kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, detaliau įvykio aplinkybių neprisimena. Po įvykio išsigandęs kurį laiką slapstėsi. Įvykio metu labai girtas nebuvo, todėl mano, kad girtumas jo veiksmams įtakos neturėjo, kadangi ir būdamas blaivus būtų elgęsis taip pat. Labai gailisi nusikaltęs. Savo parodymus V. D. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje (t. 3, b. l. 23-26).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1189/15(03) konstatuota, kad 2015-07-10 apžiūrėjus V. D., rasta žymė po odos vientisumo pažeidimo kairės plaštakos III krumplio srityje. Sužalojimas padarytas ne mažiau 14 parų laikotarpyje iki apžiūros ne mažiau vieno, galimai dinaminio poveikio pasekoje (3 t., b. l. 30).

Liudytoja L. K. parodė, kad dirba GMP stotyje felčere. 2015-06-29 apie 8 val. gavo iškvietimą, kad prie (duomenys neskelbtini) namo guli vyras. Atvykus pacientą rado gulintį prie krūmų šalia įėjimo, jis buvo su neabejotinais biologinės mirties požymiais. Buvo be avalynės ir buvo sukrešėjusio kraujo šalia ir ant jo. Pranešė policijai ir išrašė biologinės mirties konstatavimo aktą.

Liudytojas M. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. 2015-06-29 apie 0.22 val. atsibudo naktį nuo triukšmo po langais. Girdėjo kelis vyrus kalbantis „greičiau trauk, tempk“. Lauke, prie krūmo po miegamojo langu, matė 3 vyrus, kurių vienas tempė link savęs rankose turėtą kažkokią paklodę. Šį vyrą atpažino kaip A. A., kaimyną iš tos pačios laiptinės. Po to vyrai nuėjo į liftą ir pakilo aukštyn. Ryte atidaręs langą, pamatė gulinčio žmogaus kojas ir paskambino 112 telefonu, kad guli žmogus po langais. Atvažiavo greitoji ir nustatė, kad žmogus miręs. Kai atvažiavo greitoji, buvo nuėjęs pažiūrėti. Negyvą žmogų pažinojo iš matymo, jį matydavo vaikštinėjant su A. A..

Liudytojas A. B. parodė, kad buvo Z. A. sugyventinis ir gyveno jos bute (duomenys neskelbtini), kartu gyveno ir sugyventinės sūnus A. A.. Iš matymo pažinojo ir kaltinamuosius bei A. B., kurie lankydavosi pas A. A.. 2015-06-28 apie 21-22 val. grįžo iš darbo, pas A. A. kambaryje jau buvo kaltinamieji ir A. B., jie gėrė ir triukšmavo, buvo pasileidę garsiai muziką. Įsijungęs televizorių, jis užmigo, kai pabudo ryte, svečių jau nebuvo. Ryte kaimynas pasakė, kad rado A. B. po laiptais. Jokių muštynių ar ginčų negirdėjo. A. A. nenorėjo apie tą įvykį pasakoti, sakė, kad buvo girtas ir mažai ką pamena. Sakė, kad dėl kažkokių 30 eurų „paleido rankas“, sakė, kad A. B. mušė kaltinamieji, o jis nemušė. Vėliau, po įvykio jis, Z. A. ir A. A. girtaudami apsinuodijo neaiškiu skysčiu, nuo ko A. A. mirė, o Z. A. prarado atmintį ir tebegydoma ligoninėje.

Liudytojas V. B. parodė, kad yra nužudytojo A. B. tėvas. Apie sūnaus nužudymą nieko nežino, nes jokių ryšių su sūnumi nepalaikė, kadangi šis girtavo ir gyveno asocialiai. Lygiai taip pat asocialiai gyvena ir jo dukra S. B., su kuria taip pat nepalaiko ryšių.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti mirusio įtariamojo A. A. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu 2015-07-08 ir 2015-07-09 apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Apklausiamas A. A. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jo motinos Z. A. bute. Tame bute gyvena jo motina Z. A. ir jos sugyventinis A. B.. A. B. buvo jo buvusios sugyventinės S. B. brolis, todėl A. pažinojo daug metų. Su A. sutardavo gerai, jam padėdavo, tai yra duodavo pavalgyti ar kaip kitaip jam pagelbėdavo, kadangi A. buvo be nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvendavo, kur papuola - laiptinėse, pievose, nuolatinio darbo neturėjo, jis valkataudavo, prie parduotuvių prašydavo išmaldos, tačiau A. nebuvo agresyvus, nesimušdavo. 2015-06-28 visą dieną jis su pažįstamais V. D. ir V., kurio pavardės nežino, gėrė alų, būdamas netoli savo namų, pievose. V. D. jis pažinojo neseniai gal apie 2 mėnesius, jis nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, buvo benamis. V. irgi buvo benamis ir be nuolatinės gyvenamosios vietos. V. jis taip pat pažinojo neilgai, tai yra apie 2 mėnesius, panašiai kaip ir V.. Kartu leidžiant dieną ir geriant alų, kažkur 2015-06-28 pavakaryje, gal apie 19-20 val. prie jų trijų prisijungė A. B.. A. ateidamas atsinešė su savimi alaus plastikinį butelį, kurį jau buvo nugėręs. Atėjęs A. nebuvo sumuštas, nebuvo jokių mušimo žymių. Tada dar kiek pabuvus, V. ar V. nuėjo į parduotuvę „Aibė“, kuri yra įsikūrusi penkiaaukščiame name, netoli namo (duomenys neskelbtini). Tuomet parnešus dar kelis plastmasinius butelius alaus, jis pakvietė visus eiti pas save į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Visi keturi apie 20-21 val. paėjo pas jį į butą. Namuose buvo motina Z. A., taip pat jos sugyventinis A. B.. Jis su draugais iškart nuėjo į savo kambarį, tai yra svetainę, kuri yra teisiai tik įėjus į buto koridorių. Būnant kambaryje, iš pradžių visi bendravo normaliai, nesibarė, nekonfliktavo. Kambaryje A. sėdėjo ant sofos, kuri buvo užklota žalios spalvos užtiesalu. Jis sėdėjo ant kėdės, kuri buvo prie stalo prie sofos, V. sėdėjo ant fotelio, kuris buvo arčiau sofos, o V. sėdėjo ant kito fotelio arčiau balkono lango. Paskui po truputį V. pradėjo priekaištauti A. dėl to, kad V. A. buvo paskolinęs pinigų, lygtai 30 eurų, o A. negrąžina skolos. Taip V. po truputį įsiaudrino ir paskui supykęs priėjo prie ant sofos sėdėjusio A.. Tada V. sudavė smūgį A. į galvą, o į kurią galvos dalį sudavė, nepamena, bet gal į dešinę galvos pusę, po ko A. po smūgio atsisėdo ant sofos. Tuomet V. priėjęs prie ant sofos sėdinčio A., jam dar ne mažiau kokius 10 kartų ranka smogė į galvą, o A. nesipriešino, nes jis ir taip yra silpnas fiziškai. V. smūgiavo A. į galvą ranka, jokių įrankių nenaudojo, kojomis nespyrė. Paskui V. pradėjo sakyti jam ir V., kad ateitų irgi mušti A., šiaip, dėl įdomumo, tačiau jis atsisakė, o V. sutiko. Tuomet prie ant sofos sėdinčio A. priėjęs V. taip pat ne mažiau kokius penkis kartus ranka smogė į pilvą, krūtinę, taip pat sudavė ne mažiau du smūgius ir į galvą. A. mušimas truko gal apie 5-10 minučių su pertraukom, ne ištisai. Paskui aprimus A. mušimui, jis liko ant sofos. Jis, V. ir V. toliau kambaryje gėrė alų, šnekėjosi ir į A. dėmesio nekreipė. Paskui praėjus kuriam laikui, prie gulinčio A. priėjo atrodo V., nes norėjo jam pasiūlyti atsigerti alaus, tuomet pajudinus A., jis nejudėjo. V. pasakė, kad A. nekvėpuoja ir gali būti miręs. Tada visi išsigando, kad A. užmušė, todėl pradėjo galvoti, ką daryti su A. kūnu. Visi bendrai sutarė, kad A. reikia išnešti iš buto į lauką ir lauke kur nors palikti. Tuomet visi trys A. įvyniojo į ant sofos buvusį užklotą žalios spalvos. Užtiesalą su A. kūnu nuvežė į lauką liftu. Tuomet liftu nusileidus į apačią, užtiesalą su A. kūno nunešė už laiptinės sienelės rytų pusėje, kur yra dideli krūmai. A. kūną paliko prie krūmų po kažkokio buto langais, o paklodę lygtai ištraukė jis su V., nes V. buvo prie namo sienos. Tada jis su V. nuėjo ant šaligatvio, kur paskui V. paėmė užtiesalą ir jį nunešė kažkur į pievą ir ten pakrūmėje kažkur paliko, ir visi trys kartu pievoje dar liko nakvoti, į butą jis negrįžo. Kai A. paliko pakrūmėje, suprato, kad jis yra miręs. Dar būnant bute, kai V. mušė A., tai A. iš nosies bėgo kraujas ir V. buvos susitepęs rankas, dėl ko V. ėjo į vonią nusiplauti rankų. Jis pats A. nemušė ir jo užmušti nenorėjo, o pagalbos neiškvietė, nes bijojo (2 t., b. l. 42-51).

Prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas A. A. dėl A. B. nužudymo nutrauktas, jam nepadarius inkriminuojamo nusikaltimo, o dėl nužudymo slėpimo ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įtariamajam mirus.

Iš GMP kvietimo kortelės matyti, kad pranešimas gautas 2015-06-29 08.11 val., 08.24 val. įvykio vietoje konstatuota A. B. mirtis (t. 1, b. l. 131-133).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota A. B. lavono radimo vieta prie (duomenys neskelbtini) namo ir nusikaltimo padarymo vieta bute (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11-34).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 404/15(03) konstatuota, kad A. B. mirė naktį iš 2015 m. birželio 28 į 29 d. nuo stipraus galvos sumušimo pasekoje įvykusio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, suspaudusio galvos smegenis ir sukėlusio trauminį galvos smegenų pabrinkimą bei gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą. A. B. rasti šie švieži, padaryti ne mažiau kaip devynių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais pasekoje vienos paros bėgyje iki mirties galvos sužalojimai, sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą

netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje veidinėje galvos dalyje kaktikaulio gumburo projekcijoje su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešiniame ausies kaušelyje ir dešiniame smilkinyje galvos plaukuotoje dalyje su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuose audiniuose ir kraujosruva dešiniame smilkininiame raumenyje,netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešiniame antakyje ir dešinės akies viršutiniame voke su atitinkamai esančia kraujosruva dešinės akies viršutinio voko junginėje ir kraujo išlaja po dešinės akies obuolio jungine viršutinėje srityje,netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio antakio ir kairės akies viršutinio voko sityje su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuose audiniuose be kraujosruvos kairės akies viršutinio voko junginėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva nosies nugarėlės dešinės pusėje dešinės akies apatinio voko ir dešinio skruosto srityse be kraujosruvos dešinės akies apatinio voko junginėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame skruoste, netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos abiejų lūpų vidurinėse srityse ir dešinėje pusėje su atitinkamai esančiomis kraujosruvomis ir smulkiais nubrozdinimais abiejų lūpų gleivinėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva smakro dešinėje pusėje ir dešinės apatinio žandikaulio šakos projekcijos srityje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva smakro kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio apatinio žandikaulio kampo projekcijos srityje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, suspaudusi galvos smegenis ir sukėlusi galvos smegenų pabrinkimą bei gyvybei pavojingą būseną - smegenų komą (kliniškai),smulkios kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairės kaktinės, kairės momeninės ir kairės smilkininės skilčių viršutiniuose ir išoriniuose paviršiuose.

Taip pat rasti švieži, vienos paros bėgyje iki mirties padaryti nežymaus arba nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties kitų kūno sričių sužalojimai:

daugybinių smulkių taškų pavidalo netaisyklingos formos plote išsidėsčiusi poodinė kraujosruva kaklo priekinio paviršiaus dešinėje pusėje su atitinkamai esančia kraujosruva kaklo poodiniame raumenyje bei kraujosruva kaklo minkštuose audiniuose gerklų dešinėje pusėje, padaryti nuo tiesioginio trauminio spaudžiamojo poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, paveikus kaklo priekinio paviršiaus dešinę pusę. viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje II pirštakaulio viršutinio galo projekcijos srityje, padaryta nuo tiesioginio trauminio spaudžiamojo poveikio su kietu smulkiu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, tikėtina spaudžiant rankos pirštu. smulkios kąstinės žaizdos su smulkiomis kraujosruvomis raumenyse dešiniame liežuvio krašte, padarytos nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais smulkiais bukais, vienas šalia kito išsidėsčiusiais daiktais, tikėtina, įvykus dantų sąkandžiui/iams, pilvo sumušimas su kraujosruva gaubtinės žarnos pasaito srityje ir po seroziniu žarnos dangalu, padarytas ne mažiau kaip vienu tiesioginiu trauminiu kontaktu su kietu buku daiktu, paveikus pilvo pokrūtinkaulinę sritį (epigastriumą).

Ištyrus mirusiojo A. B. kraują ir šlapimą, kraujyje rasta 2,92 ‰ etilo alkoholio, šlapime rasta 3,65 ‰ etilo alkoholio, kas atitinka sunkų neblaivumo laipsnį. Kadangi nėra galimybės nustatyti, kurios galvos srities sumušimo pasekoje įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, spaudęs galvos smegenis, sukėlęs trauminį galvos smegenų pabrinkimą ir gyvybei pavojingą būseną - smegenų komą bei mirtį, galima teigti, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu įvyko dėl galvos trauminių kontaktų visumos. Iki kol dėl galvos sumušimo pasekoje įvykusio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiančio galvos smegenis, A. B. neprarado sąmonės, jis galėjo atlikti sąmoningus savarankiškus veiksmus. Po patirtų galvos sumušimų įvykus kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu ir suspaudus galvos smegenis, A. B. mirė per ganėtinai trumpą laiką (vienos paros laikotarpis). A. B. sužalojimus galėjo patirti būdamas tiek vertikalioje sėdimoje ar stovimoje bei horizontalioje gulimoje ant nugaros padėtyse, tokiu būdu labiausiai tikėtina priešpriešinė užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio padėtis (t. 1, b. l. 111-118).

Žemesnės instancijos teismas

Tuo būdu nekyla abejonių, kad tiesioginė A. B. mirties priežastis buvo abiejų kaltinamųjų veiksmai – daugybinių smūgių kumščiais sudavimas į įvairias, tame tarpe ir gyvybiškai svarbias nukentėjusiojo kūno vietas. Be daugybinių kitokio pobūdžio sužalojimų, dėl ne mažiau kaip devynių trauminių smūginių poveikių į galvos sritį nukentėjusiajam buvo stipriai sumušta galva, įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, suspaudęs galvos smegenis ir sukėlęs trauminį galvos smegenų pabrinkimą bei gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą, ko pasekoje A. B. netrukus mirė įvykio vietoje. Apklaustų asmenų parodymai bei teismo medicinos specialisto išvados leidžia kategoriškai atmesti prielaidą, jog A. B. galėjo būti sužalotas kitų asmenų, kitu laiku ar kitomis aplinkybėmis, negu aukščiau nurodyta.

Liudytojas M. K. parodė, kad slepiančius lavoną kaltinamuosius pastebėjo 2015-06-29 apie 0.22 val. Įvertinant laiką, praėjusį nuo sužalojimų padarymo iki mirties, taip pat kol kaltinamieji pastebėjo, jog A. B. miręs ir išgabeno jį iš buto į lauką, tikslinamas kaltinime nurodytas nusikaltimo padarymo laikas, jį apribojant 2015-06-28 paros pabaiga.

Baudžiamosiose bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kai nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurią kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji požymiai – tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis bendrai dalyvauja su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad prieš eidami girtauti į A. A. namus, kaltinamieji būtų iš anksto suderinę būsimą smurtavimą prieš A. B.. Vienok iš kaltinamųjų parodymų ir jų patikrinimui perskaitytų mirusio įtariamojo A. A. parodymų matyti, kad V. D. ėmus konfliktuoti su A. B. ir prieš jį smurtauti, V. D. ne tik pritarė jo veiksmams, bet ir pats (A. A. teigimu – V. D. pasiūlius) be jokio pamatuoto preteksto ėmė naudoti prieš A. B. fizinį smurtą, suduodamas jam smūgius, tame tarpe ir į galvą. Kaltinamųjų pritarimą vienas kito veiksmams rodo ir vėlesni jų veiksmai jau po nusikalstamos veikos padarymo – lavono slėpimas, abiejų slapstymasis nuo atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad A. B. į galvą buvo suduota ne mažiau 9 smūgių. A. D. pripažįsta sudavęs į galvą 1-2 smūgius (nurodo gerai neprisimenantis dėl girtumo įvykio metu), V. D. pripažįsta sudavęs 4 smūgius į galvą. Aiškinantis kaltinamųjų vartoto smurto intensyvumą, yra svarbūs ikiteisminio tyrimo metu A. A. duoti parodymai, jog V. D. sudavė nukentėjusiajam į galvą ne mažiau 2 smūgių, o visus kitus smūgius į galvą sudavė V. D.. Remiantis apklaustų asmenų parodymais ir teismo medicinos specialisto išvada dėl bendro suduotų smūgių skaičiaus, atitinkamai tikslintina kaltinimo apimtis dėl suduotų smūgių skaičiaus.

Nors nustatyta, kad V. D. smurtavo prieš nukentėjusįjį žymiai intensyviau už V. D., tačiau jie abu sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad A. B. mirė nuo smūgių į galvą visumos sukeltų galvos sužalojimų, nesant galimybės išskirti vieną ar kelis mirtį sukėlusius traumuojančius poveikius. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikytini nužudymo vykdytojais (bendravykdytojais). Nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako už nužudymą kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta nuo bendrininkų suduotų smūgių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta ne nuo visų bendrininkų smūgių ar tik nuo vieno smūgio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčią nužudyti ar neapibrėžtą tyčią dėl padarinių. Įrodinėjant bendrininkų susitarimą nėra būtina, kad nusikalstamos veikos detalės būtų išsamiai aptartos, kad susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas, kad tais atvejais, kai kaltininkai supranta vieni kitų veiksmus, jiems pritaria, suvokia daromos veikos pobūdį, numato, kad nuo tokių veiksmų nukentėjusysis gali mirti, laikoma, kad jie veikia kaip bendravykdytojai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-191/2008, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-324/2009, 2K-313/2011, 2K-94/2014, 2K-398/2014). Teismų praktikoje pripažįstamas ir bendrininkavimas, padarant tyčinį nužudymą netiesiogine tyčia, kai susitarę daryti nusikalstamą veiką keli asmenys suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jų veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Nustačius, kad kaltinamieji, smurtaudami prieš nukentėjusįjį, veikia susitarę laikoma, jog pakaltinami asmenys, bendrai suduodantys smūgius rankomis bei kojomis į nukentėjusiojo galvą, pilvą, kitas kūno vietas, suvokia, kad tokia veika gali sukelti pavojingus padarinius. Jei tokioje situacijoje dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis miršta, bendrininkų veiksmai kvalifikuojami kaip tyčinis nužudymas net ir tuo atveju, kai nukentėjusiojo mirties priežastis yra tik vienas vieno bendrininko suduotas smūgis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162-895/2015, Nr. 2K-439-507/2015).

Kaltinamieji, suduodami nukentėjusiajam eilę stiprių (tai patvirtina nužudytajam padarytų kūno sužalojimų pobūdis) smūgių kumščiais į gyvybiškai svarbias kūno vietas, tame tarpe į galvą, neabejotinai suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų A. B. gyvybei, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Byloje nėra duomenų, galinčių patikimai patvirtinti, kad kaltinamieji būtų norėję atimti nukentėjusiajam gyvybę, šią aplinkybę kaltinamieji nuosekliai neigia. Iš įvykio situacijos matosi, kad kaltinamųjų agresija prieš nukentėjusįjį buvo iššaukta palyginti mažareikšmio preteksto, siekiant „pamokyti“ nukentėjusįjį dėl pasisavintos nedidelės sumos V. D. pinigų, kuriuos pastarasis buvo davęs A. B. parnešti iš parduotuvės alkoholio. Po smurto panaudojimo kaltinamieji toliau girtavo šalia sumušto A. B. nenumanydami, kad šis jau miręs, ir nukentėjusiojo mirtį pastebėjo, tik pastarajam nereaguojant į pasiūlymą kartu išgerti. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis kaltininkai suprato, kad dėl jų veiksmų ne tik neišvengiamai bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bet ir kils reali grėsmė nukentėjusiojo gyvybei ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui buvo abejingi, tuo sąmoningai leisdami tokiems padariniams atsirasti. Dėl paminėtų aplinkybių teismas laiko, kad kaltinamieji nužudė A. B., veikdami netiesiogine tyčia. Todėl jų veika pagal kilusias pasekmes kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. kaip tyčinis nužudymas. Abiejų kaltinamųjų kaltė dėl tyčinio A. B. nužudymo teismui abejonių nekelia, ir kaltinamieji privalo atsakyti.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamieji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltę, nuo pat proceso pradžios duodami parodymus, padėjo išaiškinti nusikaltimą ir jį padariusius asmenis.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog kaltinamieji nusikalto, veikdami bendrininkų grupe ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamųjų ir A. A. parodymais nustatyta, kad jie ir A. B. prieš įvykį alkoholį vartojo maždaug vienodais kiekiais. V. D. nurodo įvykio metu buvęs smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio, A. B. nustatytas sunkus girtumo laipsnis, logiškai seka, jog ženkliai apsvaigęs nuo alkoholio buvo ir kartu girtavęs V. D., kas paneigia V. D. aiškinimą, neva apsvaigimas nuo alkoholio jo veiksmams įtakos neturėjo.

Abu kaltinamieji yra pakankamai jauno amžiaus, neteisti ir administracine tvarka nebausti, dirbo, tačiau nėra sukūrę šeimų, paskutiniu metu iki nusikaltimo padarymo neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, vartojo alkoholį. Kaltinamieji įvykdė tyčinį labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei, nusikalto apsvaigę nuo alkoholio, dėl menkavertės dingsties brutaliai smurtaudami, nužudė fiziškai silpnesnį savo bendraamžį. Todėl jiems skiriamos griežtos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės. Visgi, priimant dėmesin, jog nužudymas padarytas veikiant netiesiogine tyčia ir įvertinant itin svarbią kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmę išaiškinant nusikaltimą bei jį padariusius asmenis ir atsižvelgiant į valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro poziciją, teismas laiko galimu ir teisingu kaltinamiesiems skirti mažesnes už sankcijos vidurkį bausmes. Taip pat pažymėtina, jog kaltinamasis V. D. buvo nusikaltimo padarymo iniciatorius (pasikvietė nukentėjusįjį į A. A. butą, ketindamas aiškintis dėl pinigų pasisavinimo) ir pagrindinis vykdytojas, jis iš esmės įtraukė į nusikaltimą ir V. D., A. A. teigimu, ragindamas mušti nukentėjusįjį. Tuo tarpu V. D. vaidmuo bendrininkų nusikaltime buvo mažiau reikšmingas, jis pats neturėjo jokio motyvo smurtauti ir prisijungė prie V. D. pradėtų nusikalstamų veiksmų pastarojo iniciatyva, jo smurtavimo intensyvumas buvo ženkliai mažesnis. Pažymėtina, kad be paties V. D. nuoširdaus prisipažinimo, jo dalyvavimas nusikaltime galėjo likti apskritai neišaiškintas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, V. D. skiriama mažesnės trukmės bausmė, nei V. D..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kaltinamųjų daiktai grąžintini savininkams, menkaverčiai daiktai – sunaikintini. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamųjų turtui naikinamas.

Nagrinėjant bylą, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjų paskyrimo kaltinamiesiems BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu šioje byloje kaltinamiesiems antrinę teisinę pagalbą suteikti parinkti advokatai A. Lekstutis ir O. Romanovas, kurie gynė kaltinamuosius nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., valstybės naudai priteisti iš kaltinamųjų teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamųjų valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamųjų paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjas

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015-07-07. Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu devyneriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015-07-08. Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuteistiesiems V. D. ir V. D. panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) mobilaus ryšio telefoną Nokia 3510i (IMEI (duomenys neskelbtini)) su SIM kortele Ežys, ir pinigus 3,28 euro sumoje grąžinti nuteistajam V. D.,

2) V. D. kelnes grąžinti nuteistajam V. D.,

3) du siūlų kutus, rankšluostį, tapetų nuoplaišas, žalios spalvos užtiesalą, užklotą, kuris apvilktas užvalkalu, A. B. krepšį su daiktais ir drabužius, A. A. drabužius, vokus su V. D. ir A. B. panagių turiniu – sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistųjų atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Linas Pauliukėnas