- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-28
- Bylos Nr.
- N-261-1383-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00522-2010-6
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties I. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. E716554 (toliau – ir Nutarimas) I. M. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirta 160 Lt bauda. Nuobauda skirta už tai, kad I. M. 2010 m. kovo 10 d., apie 13.45 val., Varėnoje, Dzūkų-Voronecko gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Golf“ ir sukdamas į kairę sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui „Audi 80“ ir su juo susidūrė, buvo apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. Tuo I. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 161 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
I. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, jog eismo įvykis kilo ne dėl jo, o dėl kito vairuotojo P. D. padarytų KET pažeidimų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos Nutarimą paliko nepakeistą.
Apeliaciniu skundu I. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos Nutarimą. Mano, kad jo veiksmuose nėra kaltės, nes jis nesiekė apgadinti jokio kito turto bei negalėjo tikėtis, kad dėl kito vairuotojo neatidaus vairavimo bus apgadintas jo automobilis. Nurodo, jog priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, I. M. pradėjęs važiuoti iš sustojimo vietos ne iš karto suko į Voronecko gatvę, o dar kurį laiką važiavo tiesiai. Be to, teismas netinkamai įvertino ir Dzūkų gatvės horizontalųjį ženklinimą – prieš pat Dzūkų-Voronecko gatvių sankryžą yra ištisinė ženklinimo linija, už sankryžos – pėsčiųjų perėja, už kurios vėl tęsiasi ištisinė linija, todėl toje vietoje lenkti neleidžiama. Automobilių susidūrimas įvyko I. M. sukant į kairę, o P. D. važiuojant priešinga eismo kryptimi, lygiagrečiai su ištisine linija, skiriančia priešingos krypties eismo juostas. Taip pat, apelianto nuomone, apygardos administracinis teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad P. D., pradėdamas lenkti kelkraštyje prie mokyklos stovėjusį automobilį „Mercedes Benz“, negalėjo matyti prie kelkraščio stovėjusio ir pradėjusio važiuoti „VW Golf“, kadangi Dzūkų gatvėje matomumas yra labai geras. Mano, kad būtent automobilio „Audi 80“ vairuotojas yra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo, ką patvirtina ir automobilių apgadinimų pobūdis. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vertino jo paaiškinimus kaip prieštaringus.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Mano, kad administracinė nuobauda buvo paskirta teisėtai.
P. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad įvykį įformino ir nutarimą surašė kvalifikuoti, patyrę ir tam įgalioti policijos pareigūnai, kurie veikė savo kompetencijos ribose. Mano, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
I. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui ir su juo susidūrė. Apeliaciniame skunde I. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo neigia, motyvuodamas tuo, kad dėl eismo įvykio kaltas kito automobilio vairuotojas P. D..
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadinti abu jame dalyvavę automobiliai, kurių vairuotojai kelia skirtingas eismo įvykio kilimo versijas. Siekiant visapusiškai išnagrinėti bylą iš Varėnos rajono savivaldybės buvo gauta Varėnos miesto Dzūkų-Voronecko gatvių sankryžos schema, kurioje pavaizduotas 2010 m. kovo 10 d. Dzūkų gatvėje ties sankryža su Voronecko gatve buvęs horizontalus ir vertikalus kelio ženklinimas (toliau – ir Schema). Iš Schemos matyti, kad prieš pat minėtų gatvių sankryžą yra siaura ištisinė kelio ženklinimo linija, kuri, remiantis KET 3 priedo 1.1 punktu, draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta ir kurią kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Taigi, pažeidimo padarymo metu eismo įvykio vietoje buvęs kelio ženklinimas Dzūkų-Voronecko gatvių sankryžoje nustatė draudimą lenkti.
Pažymėtina, kad vertinant, kuris KET pažeidimas lėmė eismo įvykį, atkreiptinas dėmesys į eismo įvykio kilimo seką. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio „Audi 80“ vairuotojas, apvažiuodamas kelkraštyje stovintį automobilį „Mercedes Benz“ ir priešais save išvydęs ką tik iš stovėjimo vietos kelkraštyje pajudėjusį automobilį „VW Golf“, lenkė jį kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, t. y. pažeisdamas KET 3 priedo 1.1 punktą. Tuo tarpu, automobilio „VW Golf“ vairuotojas, važiuodamas iš stovėjimo vietos ir iš karto darydamas posūkio į kairę manevrą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kad tokiam manevrui nėra kliūčių, nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui „Audi 80“, tuo pažeisdamas KET 106 punkto reikalavimus, dėl ko abu automobiliai susidūrė. Taigi, iš aptartos sekos akivaizdu, jog eismo įvykis kilo automobilio „VW Golf“ vairuotojui keičiant važiavimo kryptį neįsitikinus, kad tai daryti saugu ir kad tai nekliudys kitiems eismo dalyviams. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys I. M. paaiškinimai tiek nurodant atstumą nuo sustojimo vietos iki sankryžos, tiek apibūdinant patį eismo įvykio kilimo mechanizmą, nėra nuoseklūs, bei prieštarauja kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams: eismo įvykio vietos schemai (b. l. 7), Schemai, fotonuotraukoms. Pažymėtina, kad eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimų pobūdis patvirtina, jog I. M. vairuojamam automobiliui „VW Golf“ sukant į kairę, P. D. vairuojamas automobilis „Audi 80“ jau buvo pradėjęs jo lenkimo manevrą, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, kad važiuodamas šoniniame kairiajame veidrodėlyje jis nematė jokios transporto priemonės, o galinio vaizdo veidrodėlyje matomas automobilis „Audi 80“ nerodė jokių manevravimo signalų, nėra pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant iš Schemos, Dzūkų gatvės plotis lygus 7,8 metro, kas reiškia, kad vienos eismo juostos plotis lygus 3,9 metro. Atsižvelgiant į tai, sustodamas Dzūkų gatvėje už privažiavimo iki siurblinės, kur, remiantis Schema, priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė kelio ženklinimo linija, I. M., be kita ko, pažeidė KET 155.7 punkto, draudžiančio sustoti ir stovėti ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos yra mažesnis kaip 3 metrų atstumas, reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje netiriamas automobilio „Audi 80“ vairuotojo veiksmų teisėtumas. Nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar automobilio „VW Golf“ vairuotojo I. M. veiksmai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui (tai yra šios bylos svarstymo dalykas), todėl šiame procese nesvarstomi kito eismo įvykyje dalyvavusio vairuotojo P. D. veiksmai ir nenustatinėjama jo kaltė. Atkreiptinas dėmesys, kad eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Audi 80“ vairuotojo padarytas pažeidimas (lenkimas per ištisinę ženklinimo liniją) neturi reikšmės šioje byloje sprendžiant I. M. atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį klausimą, nes jo veiksmai nesąlygojo eismo įvykio, nebuvo pagrindine jo priežastimi. Kaip jau buvo minėta, automobilių susidūrimas įvyko pirmiausia dėl to, kad I. M. pakeitė važiavimo kryptį neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, tokiu būdu sudarydamas kliūtį jį lenkusiai transporto priemonei. Taigi, I. M. laikantis KET 9 punkte numatytų eismo dalyvių pareigų, o būtent būnant rūpestingam ir laikantis būtinų atsargumo priemonių, automobilių susidūrimas galėjo ir neįvykti. Akivaizdu, kad apeliantas ne tik sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, bet jo padarytas KET pažeidimas lėmė jo ir P. D. vairuojamų automobilių apgadinimus.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad I. M. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį ar Institucijos Nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
I. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.