Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-07-11 · Administracinė byla Nr. I2-9854-595/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-11
Bylos Nr.
I2-9854-595/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01957-2024-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Vita Valeckaitė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
D. R.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. I2-9854-595/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01957-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 11 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. (D. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas R. D. pateikė teismui skundą, kurį patikslinęs, prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-04-19 sprendimą Nr. 24SD7930, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką.

Nurodo, kad Migracijos departamentas 2024-02-29 sprendimu Tadžikistano Respublikos piliečiui D. R. panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760326736, išduotą 2024-01-22, galiojantį iki 2026-01-22, taip pat 2024-04-19 sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjui įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją iki 2027-04-18.

Pareiškėjo vertinimu, šis Migracijos departamento sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas dėl to, kad jo veiksmuose nėra teisės pažeidimo, nėra administracinio teisės pažeidimo įrodymų ir šis sprendimas priimtas iš esmės pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. LK-2206 „Dėl užsienio piliečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento (EB) Nr. 562 2006, nustatančio taisykles, reglamentuojančias asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau - Šengeno sienų kodeksas), Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamento „Dėl 2009 m. liepos 13 d. Bendrijos vizų kodekso nustatymo“ (toliau - Vizų kodeksas) ir kt. reikalavimus.

Paaiškina, kad tarp pareiškėjo ir UAB „Costo“ 2023-08-30 buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis Nr. C0831. UAB “Costo” prisiėmė atsakomybę už pareiškėjo įdarbinimą Lietuvos Respublikoje ir parengė visus reikalingus dokumentus leidimui gyventi Lietuvos Respublikoje gauti. 2024-01-16 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2024-01-22 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760326736, galiojantis iki 2026-01-22, asmeniui įteiktas 2024-02-05 per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Tadžikistane. 2024-01-19 atvykęs į Lietuvos Respubliką UAB „Costo” vadovybės nurodymu, pareiškėjas vyko praktiniam egzaminui - krovininės transporto priemonės su puspriekabe statymo 90 laipsnių kampu patikrinimui, bet dėl oro sąlygų jam nepavyko išlaikyti bandomojo važiavimo (praktinio parkavimo egzamino). Dėl to instruktorius ir kiti pareigūnai žodžiu pranešė, kad jo darbo sutartis bus nutraukta. Po to pareiškėjas ne kartą kreipėsi į personalo skyrių ir kitus darbuotojus, prašydamas suteikti jam galimybę laikyti egzaminą ar mokytis pagal mokamų kursų programą, tačiau kiekvieną kartą gaudavo neigiamą atsakymą.

Pažymi, kad jis, teikdamas prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodė numatomo buvimo tikslą ir sąlygas, kur pateikė išsamią informaciją apie savo tolimesnius ketinimus Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. norą vykdyti darbo veiklą Lietuvos Respublikoje pagal Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintą profesijų sąrašą 2024 metams, tai yra dirbti krovininės transporto priemonės tarptautiniams krovinių pervežimams vairuotoju (kodas 833209). Dėl bendrovės neteisėtų veiksmų jis negalėjo persiregistruoti į kitą logistikos įmonę, o 2024-11-30 pateikė reikalingus dokumentus leidimui gyventi, kadangi atsakovas atsisakė perregistruoti pareiškėją kitu juridiniu asmeniu, motyvuodamas tuo, kad bendrovė su juo nesudarė darbo sutarties, todėl būtina pakartotinai prašyti išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Šalies argumentai

Nurodo, kad pareiškėjas kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš bendrovės, tačiau pareiškėjas bendrovėje neįsidarbino, Migracijos departamentas sprendime panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 24S66211 konstatavo, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta ir įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose numatytais pagrindais pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi panaikino. Atsakovas, priimdamas sprendimą, veikė subjektyviai, vadovavosi tuo, kad pareiškėjas neva neturi pakankamai lėšų ir/ar negauna nuolatinių pajamų, kurių pakaktų gyventi Lietuvos Respublikoje. Nurodo, kad pareiškėjas nesudaręs su UAB „Costo" darbo sutarties, 2024-02-27 kreipėsi į Migracijos departamentą, nurodydamas, kad ketina dirbti UAB „ Transmėja". Byloje nėra jokių duomenų, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas atsiliepime į skundą, kurios pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.

Teigia, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir priimto sprendimo pagrįstumą, nes pareiškėjas surinko ir pateikė visus būtinus dokumentus (pažymas), ir pašalino pagrįstas abejones (objektyvūs duomenys, dėl kurių buvo abejojama pateikta informacija) dėl kelionės į Lietuvą tikslo, taip pat dėl buvimo sąlygų ir kitų svarbių aplinkybių.

Dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiu pažymi, kad nagrinėjamu ginčo atveju nėra padaryta aiškių išvadų, nėra motyvų, kodėl atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtu įvestas į SIS, dėl ko ši ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta. Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Sprendimas uždrausti atvykti turi būti motyvuotas, proporcingas ir pakankamai adekvatus užsieniečio atveju. Individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant Sprendimą, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko. Tai, kad Migracijos departamentas 2024-02-29 Nr. 24S66211 sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmė be kita ko remdamasis ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Sprendimas įsiteisėjo, pareiškėjui nepasinaudojus teise skųsti sprendimą teismui, savaime nėra pagrindas taikyti Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą 3 metus.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Migracijos departamentas 2024-02-29 priėmė sprendimą Nr. 24S66211 panaikinti pareiškėjui 2024-01-22 išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760326736, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 p. ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), ir darbo sutartis su juo nesudaryta.

Pažymi, kad vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad jam anksčiau leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo, Lietuvos Respublikoje įdarbintas nebuvo. Tai leidžia daryti išvadą, jog užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Įvertinus Įstatymo 133 str. 1 d. įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (5 metai) ir nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi, tai, kad jis savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p. asmeniui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 p., iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.

Pažymi, kad pareiškėjas nuo to momento kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Nurodo, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2024-04-19 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. 24SD7930, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) bei įtraukta į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Tadžikistano pilietis.

Nustatyta, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Costo“ (toliau – bendrovė) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2023-10-23 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 str. nuostatas).

2024-01-16 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. 2024-01-22 pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760326736, galiojantį iki 2026-01-22, kuris asmeniui įteiktas 2024-02-05.

Migracijos departamentas 2024-02-29 priėmė sprendimą Nr. 24S66211 panaikinti pareiškėjui 2024-01-22 išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760326736, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), ir darbo sutartis su juo nesudaryta. 2024-02-29 Migracijos departamento sprendimas yra įsigaliojęs ir teisėtas.

Taip pat Migracijos departamentas 2024-04-19 priėmė ginčijamą Sprendimą Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a p. ir 2 dalies c p., Taisyklių 15 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkto ir 14 punkto pagrindu - asmens leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje 2024-02-29 buvo panaikintas sprendimu Nr. 24S66211.

Teismas pažymi, kad šios bylos ginčo dalykas yra 2024-04-19 sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvestas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagrįstumas ir teisėtumas, todėl bylos šalių argumentai dėl 2024-02-29 sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nevertinami.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės).

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 p. nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą) nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo panaikintas būtent Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą – jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Buvo nustatyta, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, pareiškėjas įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, neįsidarbino), taigi, asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Taip pat nustatyta, kad Migracijos departamentas priimdamas skundžiamą Sprendimą vertino užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika. Buvo nustatyta, kad, užsieniečiui anksčiau leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo, Lietuvos Respublikoje įdarbintas nebuvo. Tai leidžia daryti išvadą, jog užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Todėl, teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą asmeniui nustatė 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Pareiškėjo nurodyti argumentai skunde nepaneigia daromos išvados. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo individualios situacijos. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde neneigia, kad kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, jis nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš bendrovės, tačiau pareiškėjas bendrovėje neįsidarbino.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (5 metai) ir nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi (atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas su bendrove darbo sutarties nesudarė, jam nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte 1386 Eur nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis)), tai, kad jis savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, Migracijos departamentas pagrįstai pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą asmeniui nustatė 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.

Įstatymo 133 str. 7 ir 8 d. nustatyta, kad Nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš Nacionalinio sąrašo SIS teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Taisyklių 15 p., duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 str. nustatytus pagrindus.

Pagal SIS reglamento 24 str. 1 d. a p., duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS reglamento 24 str. 2 d. c p., situacija, kuriai taikomas 1 d. a p. susidaro, kai: trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, Migracijos departamentas darė pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.

Teismas pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs aptartas aplinkybes, pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą.

Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.

Pareiškėjas jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą nei padarė Migracijos departamentas Sprendime, nepateikė. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai vertintini kaip subjektyvūs pareiškėjo samprotavimai, kurie negali niekaip paneigti nei Migracijos departamento, nei teismo padarytos išvados dėl Sprendimo teisėtumo. Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais aktualiais teisės aktais, nepažeidžia pareiškėjo skunde nurodytų teisės aktų. Taip pat nenustatyta, kad atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą būtų pažeidęs jo priėmimo procedūras, taisykles, nesivadovavęs teisės aktų reikalavimais. Taigi, šie pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, daro išvadą, kad Migracijos departamentas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju. Skundžiamas Sprendimas pagrįstas Migracijos departamento nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, o taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime aiškiai išdėstyti motyvai (išnagrinėti visi argumentai). Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo netenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. R. (D. R.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėSaulius JakaitisVita Valeckaitė