- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-26
- Bylos Nr.
- 1A-98-190-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lencikas (pirm.), Regina Pociene, Virginija Švediene
- Nuteistasis
- G. M.
- Nukentėjusysis
- I. B.
Pranešejas Vladislavas Lencikas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 98/2010
2.4.5., 2.4.7.
2010 m. sausio 26 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenciko,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo G. M. ir nukentejusiojo I. B. apeliacinius skundus del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir nuteistas laisves atemimu dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos bausmes vykdymas atidetas 1 m. 6 men., ipareigojant G. M. atsiprašyti nukentejusiojo I. B. bei be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Aprašomoji dalis
nustate:
G. M. nuteistas už tai, kad ivykde savavaldžiavima, panaudodamas psichine prievarta, o butent: jis, nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos, savavališkai vykde gincijama tikra kito asmens – O. K. – teise toliau dirbti kasininke parduotuveje, esancioje J. Sniadeckio g. 11, Šalcininkuose, ir priklausancioje UAB „Maxima LT“, t. y. nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos savavališkai spresdamas darbo ginca tarp kasininkes O. K. ir tos pacios parduotuves apsaugos darbuotojo I. B. (I. B.), 2008-11-26 apie 1.00 val. nuvyko i I. B. gyvenamaja vieta, esancia (duomenys neskelbtini), iš kur, nurodes I. B. sesti i automobili Audi 100 Avant, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojama J. J. (J. J.), nuveže ji i miška, esanti Lydos plente, 1 km nuo sankryžos Šalcininkai-Vilnius, važiuojant Vilniaus kryptimi, Šalcininku r. teritorijoje. Miške, panaudodamas psichine prievarta, t. y. pridejes peili prie I. B. kaklo ir juo grasindamas, pareikalavo, kad I. B. išeitu iš darbo parduotuveje. Po ko nuveže I. B. i savo gyvenamaja vieta – buta, esanti (duomenys neskelbtini), ir priklausanti G. M., kuriame pakartojo reikalavima I. B. išeiti iš darbo parduotuveje bei priverte ji atsiprašyti bute buvusios O. K., po ko išvare ji iš buto.
Šalcininku rajono apylinkes teismas konstatavo, jog, nors kaltinamasis neprisipažino, taciau jo kalte visiškai irodyta liudytoju parodymais bei ikiteisminio tyrimo metu nukentejusiojo duotais parodymais bei kita bylos medžiaga.
Pirmosios instancijos teismo posedžio metu, ispetas del atsakomybes už melagingus parodymus, nukentejusysis I. B. iš esmes pakeite savo parodymus, taciau teismas juos vertino kritiškai, kaip meginima padeti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybes, kadangi viso ikiteisminio tyrimo metu nukentejusiojo parodymai buvo nuoseklus, buvo patvirtinti kitu liudytoju (V. B., G. B., T. B., D. T., M. K.) parodymais bei kita bylos medžiaga. Todel teismas ima už pagrinda J. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Apylinkes teismas iš kaltinimo pašalino nuoroda, jog kaltinamasis „panaudodamas fizine prievarta, t. y. suduodamas I. B. viena smugi koja i sedmenis, ir tokiu budu sukeldamas nukentejusiajam fizini skausma, išvare ji iš buto“. Taip pat iš kaltinimo pašalino aplinkybe, jog prieš nukentejusiji buvo panaudotas fizinis smurtas. Pažymejo, kad nukentejusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu skiriasi, ar bunant bute prieš ji buvo pavartotas fizinis smurtas. Ikiteisminio tyrimo metu jis ne karta yra nurodes, jog kaltinamasis smugiavo jam koja i sedmenis, taip išvarydamas iš buto, taciau akistatos su kaltinamuoju metu (t. 1, b. l. 142-144) I. B. nurode, kad buvo išstumtas iš buto. Be to, nei vienas bute buvusiu liudytoju nepatvirtino, kad bute kas nors I. B. stumdytu ar jam spirtu.
Teismas kritiškai vertino kaltinamojo versija, kad jis negrasino nukentejusiajam peiliu, nebuvo nuvežes I. B. i miška, neverte jo atsiprašyti bei išeiti iš darbo, o norejo tik sutaikyti O. K. bei I. B. ir konstatavo, jog ši jo versija paneigta surinktais irodymais.
Anot pirmosios instancijos teismo, bylos medžiagos visuma, irodo, kad kaltinamasis, siekdamas savavališkai apginti O. K. teise dirbti kasininke, 2008-11-26 vartojo nukentejusiojo atžvilgiu grasinimus bei spaudima, grasino peiliu, t. y. naudojo psichini smurta, taip priverte ji pažadeti išeiti iš darbo ir atsiprašyti O. K.. Taip pat pažymejo, kad bylos medžiaga neleidžia abejoti, kad budamas policijos pareigunu kaltinamasis pilnai suvoke savo veiksmu neteiseta bei savavališka pobudi, tycia, vartodamas psichini smurta, sieke pažeminti nukentejusiji, priversti ji elgtis pagal savo norus, tuo padarydamas žalos ne tik nukentejusiojo teisems bei interesams, taciau taip pat užtraukdamas geda visai policijos tarnybai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. M. prašo panaikinti Šalcininku rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 28 d. nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi, nes neirodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., arba veika, turincia nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, o taip pat del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo.
G. M. nesutinka su apylinkes teismo teiginiu, jog jo kalte visiškai irodyta liudytoju parodymais bei ikiteisminio tyrimo metu nukentejusiojo duotais parodymais bei kita bylos medžiaga.
Apeliantas skunde pažymi, jog jis savo kaltes ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinejant baudžiamaja byla teisme nepripažino ir jo parodymai buvo nuoseklus.
Šalcininku rajono apylinkes teismas nepagristai, anot G. M., nuosprendyje konstatavo, kad nukentejusiojo I. B. parodymai teisme vertintini kritiškai, kaip meginimas padeti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybes, ir vadovavosi I. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Apeliantas pažymi, kad liudytojai M. K., G. B., V. B., T. B. ir D. T. liudijo tik tai, ka jiems pasakojo nukentejusysis I. B., jie nebuvo ivykio liudytojais. Todel jie negali tiesiogiai patvirtinti, kad butent I. B. buvo panaudota prievarta, psichinis spaudimas, pridetas prie kaklo peilis ir buvo reikalaujama išeiti iš darbo bei atsiprašyti O. K..
Be to, apklaustas liudytoju J. J., kuris ta nakti vairavo automobili Audi nepatvirtino fakto, kad prieš I. B. buvo panaudota psichine ir fizine prievarta, t.y. buvo pridetas peilis prie kaklo ir jam juo buvo grasinta ir reikalauta išeiti iš darbo. Apeliantas pažymi, kad J. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytoju Lietuvos Respublikos BPK 80 str. l p. ir 82 str. 3 d. nustatyta tvarka, o teisme buvo apklaustas kaip liudytojas sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 163, 277 str., BK 235 str. reikalavimais, todel irodymais turejo buti pripažinti jo parodymai duoti teismo metu.
G. M. atkreipia demesi, jog I. B. 2008-11-26 protokole-pareiškime nebuvo ispetas pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsni. Protokolas surašytas nedalyvaujant vertejui. Taip pat 2008-12-03 jis buvo apklaustas liudytoju nedalyvaujant vertejui, taigi buvo pažeisti baudžiamojo proceso reikalavimai, nes nukentejusysis nemoka lietuviu kalbos.
Šalies argumentai
Apeliantas pažymi, jog nuosprendyje teigiama, kad 2008-11-26 nuo 01.32 val. iki 09.55 val. jis 5 kartus skambino nukentejusiajam I. B.. Taciau nebuvo ivertinta aplinkybe, kad nukentejusysis ta nakti 01.44 val. išsiunte jam SMS žinute, o 01.45 val. ir 09.09 val. jam skambino. Ši pamineta aplinkybe, G. M. teigimu, patvirtina fakta, kad nukentejusysis žinojo, jog bendrauja su juo, taip pat žinojo, kur važiuoja ir del ko. Be to, 2008-11-26 apie 1.00 val., kaip nurodyta nuosprendyje, jis negalejo nuvykti i (duomenys neskelbtini) pas I. B., nes jis išvyko ten tik gaves I. B. SMS žinute.
G. M. manymu, Vilniaus apygardos prokuraturos ONTK skyriaus prokuroras Remigijus Matevicius buvo šališkas ir turejo pats nusišalinti, kadangi jis 2007-11-07 raštu kreipesi i Policijos Generalini komisara atlikti tarnybini patikrinima del jo veiksmu, taciau atlikus patikrinima jam nebuvo paskirta nuobauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentejusysis I. B. prašo panaikinti Šalcininku rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 28 d. nuosprendi ir G. M. išteisinti.
Skunde apeliantas teigia, kad Šalcininku rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 28 d. nuosprendis yra neteisetas, nes jis, kaip teige teisme, nepagristai, iš pykcio kreipesi su pareiškimu i Vilniaus m. VPK, nors jokio smurto jo atžvilgiu G. M. nevartojo. Ikiteisminio tyrimo metu jis dave neteisingus parodymus, jis nutare atkeršyti G. M. už tai, kad neparveže jo namo. Veliau tyrimo metu bijojau duoti teisingus parodymus.
I. B. pažymi, kad priimant jo pareiškima, taip pat ir veliau – apklausos metu, nedalyvavo verteja. Veliau ikiteisminio tyrimo metu jis bijojo duoti teisingus parodymus..
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis, jo gynejas ir nukentejusysis praše apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras praše apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. M. ir nukentejusiojo I. B. apeliaciniai skundai atmestini.
Išnagrinejusi bylos medžiaga, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai ištyres byloje surinktus irodymus, teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, o nuosprendyje išdeste motyvuotas išvadas del nuteistojo G. M. kaltes ir jo padarytos nusikalstamos veikos juridines kvalifikacijos.
Apelianto G. M. teiginys, jog jo veiksmuose nera nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., nes jis jokiu neteisetu veiksmu I. B. atžvilgiu neatliko, yra nepagristas ir paneigiamas byloje surinktu irodymu visuma. Lietuvos Respublikos BK 294 str. numato atsakomybe tam, kas nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos savavališkai vykde gincijama arba pripažistama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teise ir padare dideles žalos asmens teisems ar teisetiems interesams, o 2 d. numatyta atsakomybe už savavaldžiavima, panaudojant psichine ar fizine prievarta nukentejusiajam ar jo artimam asmeniui. Apeliacines instancijos teismas sprendžia, jog byloje pagristai nustatyta, kad kaltinamasis G. M., siekdamas savavališkai apginti O. K. teise dirbti kasininke, 2008-11-26 vartojo nukentejusiojo I. B. atžvilgiu grasinimus bei spaudima, grasino peiliu, t. y. naudojo psichini smurta, taip priverte ji atsiprašyti O. K. ir pažadeti išeiti iš darbo, t.y. nesilaike istatymu nustatytos tvarkos ir savavaldžiaudamas vykde savo tariama teise. Tokiai apylinkes teismo išvadai pritartina.
Kolegijos manymu, G. M. ir I. B. apeliaciniu skundu teiginys, jog nukentejusiojo I. B. parodymai Šalcininku rajono apylinkes teisme nagrinejant byla, yra teisingi, paneigiami baudžiamosios bylos medžiaga ir nuosprendyje pagristai konstatuotas šiu parodymu nemotyvuotas pakeitimas.
Atvirkšciai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, apeliacines instancijos teismas sutinka su Šalcininku rajono apylinkes teismo padaryta išvada, jog nukentejusiojo pakeisti parodymai teisme nera objektyvus ir vertintini kaip meginimas padeti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybes, kadangi viso ikiteisminio tyrimo metu nukentejusiojo parodymai buvo nuoseklus, o juos patvirtina kitu liudytoju - V. B., G. B., T. B., D. T., M. K. - parodymai bei kita bylos medžiaga. Nukentejusysis I. B. 2008-11-26 protokole – pareiškime nurode, kad 2008-11-26 nakti pas ji atvažiavo policijos pareigunas G. M. ir dar vienas vyras, kuris vairavo automobili, ir išveže ji i miška, kur G. M. grasindamas pridejes prie jo kaklo peili, reikalavo, kad atsiprašyti kasininkes O. K. bei išeiti iš darbo. Jis šiu grasinimu išsigando ir sutiko su G. M. reikalavimais. Po to jis buvo nuvežtas i buta Šalcininkuose, kur G. M. jam liepe atsiprašyti O. K. ir pažadeti, kad išeis iš darbo (t. 1, b. l. 1). Šiame pareiškime išdestytas aplinkybes I. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju bei nukentejusiuoju, patvirtino savo parodymais (t. 1, b. l. 3-4, 9-11, 16-18), taip pat patvirtino juos parodymu patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 12-15) bei akistatu su J. J. bei kaltinamuoju G. M. metu (t. 1, b. l. 65-66, 142-144).
V. B., G. B., T. B., D. T., M. K. parodymai patvirtina nukentejusiojo I. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nors mineti liudytojai tiesiogiai ivykio nemate, taciau liudytojas G. B. parode, kad prieš išvažiuojant, jam I. B. pasake, kad važiuoja pakalbeti su policininku, vardu Gintaras. Iš sunaus žodžiu. G. B. suprato, kad pokalbis bus savavališkas. Liudytojai D. T. bei V. B., bendrave su nukentejusiuoju tuoj po ivykio parode, kad nukentejusysis buvo sutrikes, susijaudines. Visi aukšciau mineti liudytojai patvirtino analogiškas aplinkybes, kurias parode I. B. ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacines instancijos teismas pripažista, jog apylinkes teismas pagristai vadovavosi I. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Pažymetina ir tai, kad 2009 m. spalio 28 d. Šalcininku rajono apylinkes teismas prieme nutarti, kurioje nurodoma, jog nukentejusysis I. B., duodamas parodymus teismo posedžio metu, savo veiksmais galimai padare nusikalstama veika, turincia Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. numatytu požymiu.
G. M. atkreipia demesi, kad J. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytoju Lietuvos Respublikos BPK 80 str. l p. ir 82 str. 3 d. nustatyta tvarka, o teisme buvo apklaustas kaip liudytojas sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 163, 277 str., BK 235 str. reikalavimais, todel, apelianto manymu, irodymais turejo buti pripažinti jo parodymai duoti teismo metu. Apeliacines instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto teiginiu ir pažymi, kad J. J. teisiamojo posedžio metu patvirtino, kad G. M. pasake I. B., kad „reikes atsiprašyti vieno žmogaus“. Kolegija konstatuoja, kad G. M. kalte irodyta nukentejusiojo I. B., liudytoju V. B., G. B., T. B., D. T., M. K. parodymu visuma, o iš bylos medžiagos matyti, kad J. J. yra G. M. draugas, todel yra suinteresuotas palengvinti nuteistojo teisine padeti. Kaip jau mineta aukšciau, nemotyvuotai parodymus teisme pakeite ir nukentejusysis I. B..
Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad buvo pažeisti baudžiamojo proceso reikalavimai, I. B. 2008-11-26 protokole-pareiškime nebuvo ispetas pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. Be to, surašant protokola-pareiškima bei apklausiant I. B. 2008-12-03 nedalyvavo vertejas. Kolegija pažymi, jog šie teiginiai yra nepagristi. Iš 2008-11-26 I. B. protokolo-pareiškimo matyti, jog pasatarasis buvo ispetas pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. (t. 1, b.l. 1), taip pat yra irašas, kad I. B. moka lietuviu kalba. Tai, kad I. B. moka lietuviu kalba irašyta ir 2008-12-03 liudytojo apklausos protokole (t. 1, b.l. 3). I. B. po šiais procesiniais dokumentais pasiraše, tuo patvirtindamas, lietuviu kalbos mokejima.
Apeliaciniame skunde G. M. taip pat prašo apklausti liudytojus P. B., A. B. ir A. Š., taciau šis prašymas nemotyvuotas, net nenurodyta, kokioms aplinkybems patviertinti ar paneigti turi buti apklausti šie liudytojai. Pažymetina, kad teisiamojo posedžio protokole (t. 2, b.l. 43) yra užfiksuotas G. marcinkeviciaus gynejo prašymas iškviesti ir apkluasti liudytoju A. Š., bet protokole taip pat nepažymeta, kokiam tikslui turi buti apklaustas šis liudytojas. Del liudytoju P. B. ir A. B. apklausos prašymu nebuvo pareikšta.
G. M. manymu, Vilniaus apygardos prokuraturos ONTK skyriaus prokuroras Remigijus Matevicius buvo šališkas ir turejo pats nusišalinti, kadangi jis 2007-11-07 raštu kreipesi i Policijos Generalini komisara atlikti tarnybini patikrinima del jo veiksmu, taciau atlikus patikrinima jam nebuvo paskirta nuobauda. Kolegijos nesutinka su šiais apelianto teiginiais, jie yra deklaratyvaus pobudžio, nes apeliantas nenurodo nei vieno pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos BPK 58 str., taip pat nenurode kitokiu aplinkybiu, kelianciu pagristu abejoniu prokuroro nešališkumu o tai, kad po patikrinimo jam nebuvo paskirta nuobauda nera susije su nagrinejama baudžiamaja byla.
Skirdamas G. M. bausme teismas atsižvelge i visas reikšmingas bylos aplinkybes ir Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimu nepažeide. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad G. M. atžvilgiu bausmes tikslai gali buti pasiekti be realaus laisves atemimo bausmes atlikimo, todel jo atžvilgiu pagristai pritaikytas Lietuvos Respublikos BK 75 str.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdestytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutare:
nuteistojo G. M. ir nukentejusiojo I. B. apeliacinius skundus atmesti.