- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- TA-182-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01387-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- D. E.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. E. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. E. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 25 000 Eur neturtinę žalą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. gegužės 6 d. Pareiškėjo teigimu, jis daug kartų kreipėsi į atsakovą su prašymais leisti dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose vykdomuose užsiėmimuose, tačiau tai jam buvo draudžiama. Pareiškėjas nurodė, kad neturėjo visiškai jokio užimtumo, išskyrus pasivaikščiojimą kiemeliuose. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo pat atvykimo į pataisos namus jam be jokio pagrindo buvo taikomos specialiosios priemonės – antrankiai. Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas vienutėje, atskirai nuo kitų nuteistųjų, dėl ko jautėsi diskriminuojamas. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl šių priežasčių jis patyrė daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, jautė depresiją, buvo kankinamas psichologiškai, patyrė orumo pažeminimą, buvo paskelbęs bado akciją. Šiuos veiksnius vertino kaip jam padarytą neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui buvo siūlomos tokios užimtumo priemonės, kaip kryžiažodžiai, galvosūkiai, kita literatūra, tačiau pareiškėjas jų atsisakė. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas turi specifinį teisinį statusą, kadangi yra nuteistasis, todėl tam tikri jo teisių ir laisvių suvaržymai yra neišvengiama bausmės atlikimo dalis. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į linkusių užpulti asmenų įskaitą, psichologų rekomendacijose buvo nurodoma taikyti jam sustiprintą priežiūrą neterminuotam laikotarpiui. Rekomenduota laikyti pareiškėją kameroje vieną, nepalikti be priežiūros su kitais nuteistaisiais, išvedant iš kameros naudoti antrankius. Pareiškėjui nuolat buvo teikiamos psichologo konsultacijos, sudarytas individualus grafikas, socialinės reabilitacijos planas. Dėl pareiškėjo įtraukimo į linkusių užpulti įskaitą, jam galėjo būti taikomos tik individualaus užimtumo priemonės. Pareiškėjas į socialinės reabilitacijos priemones reagavo atmestinai, atsisakė jų, elgėsi arogantiškai, buvo konfliktiško būdo, charakterizuojamas neigiamai. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginiai neturi realaus pagrindo, jis neįrodė pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl skundas negali būti tenkinamas.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK Trečiąjį sektorių atvyko 2020 m. vasario 3 d. ir buvo paskirtas į karantino patalpas. Nuo 2020 m. vasario 5 d. buvo paskirtas į 12 būrio 6 patalpą, kurioje kalėjo iki pervežimo į Šiaulių tardymo izoliatorių 2020 m. gegužės 6 d. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas neneigė, jog pareiškėjas šioje patalpoje buvo kalinamas vienas.
7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsniu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 173, 175 punktais, nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 2-228 buvo įtrauktas į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitą, kadangi jo asmens byloje buvo rasta duomenų apie užpuolimą. Byloje pateiktame Pravieniškių PN Trečiojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys apie pareiškėjo teistumus, kriminalinę istoriją, asmenybę (teistas už sunkų smurtinį nusikaltimą, padarytą pataisos įstaigoje, išsako ketinimus žudyti toliau), kuriais vadovaujantis taip pat rekomenduota imtis papildomų saugumo priemonių – pareiškėją visuomet lydėti su uždėtais antrankiais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo įtraukimo į linkusių užpulti asmenų įskaitą teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas nurodė, kad kiti byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėjas yra charakterizuojamas itin neigiamai. Teismas neturėjo pagrindo laikyti neteisėtais Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus taikant pareiškėjui, įrašytam į užpulti linkusių asmenų įskaitą, sustiprintos priežiūros priemones: specialiąsias priemones (antrankius), taip pat laikymą atskirai nuo kitų nuteistųjų.
8. Nors pareiškėjas pateikė į bylą Seimo kontrolieriaus pažymą, kurioje pataisos namams rekomenduota nutraukti antrankių naudojimą prieš pareiškėją, o minėtą rekomendaciją pataisos namai įvykdė nuo 2020 m. gegužės 6 d., teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, jog Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų, todėl jie nelaikytini nei individualiais, nei norminiais teisės aktais. Teismas nenustatė vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, naudojant prieš pareiškėją specialiąsias priemones (antrankius) ir laikant jį izoliuotą, kadangi tai buvo daroma su objektyviais duomenimis (atsakingų darbuotojų tarnybiniais paaiškinimais, pažymomis, pareiškėjo asmens duomenimis) pagrįstu tikslu – siekiant užtikrinti tiek kitų nuteistųjų, tiek pataisos namų personalo saugumą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nustatė, kad pagal Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologės Psichologinę pažymą – rekomendaciją, rekomenduota atidžiau stebėti pareiškėjo emocinę būklę, lankyti jį kameroje, pagal galimybes rūpintis jo užimtumu. Iš byloje pateikto Individualaus nuteistojo D. E. socialinės reabilitacijos plano, Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyresniosios psichologės pažymos ir Resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės pažymos teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo periodiškai individualiai konsultuojamas tiek psichologės, tiek socialinės reabilitacijos specialistės. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui buvo siūlomos tokios užimtumo priemonės, kaip kryžiažodžiai, viktorinos klausimai, literatūra dėl narkotikų prevencijos, matematiniai galvosūkiai, tačiau šių užsiėmimų pareiškėjas atsisakė, į juos reagavo atmestinai. Nors pareiškėjas yra kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl leidimo dalyvauti užsiėmimuose su kitais nuteistaisiais, atsižvelgiant į pataisos namų socialinės reabilitacijos specialistų ir psichologų rekomendacijas, pareiškėjui buvo taikomos sustiprinto saugumo ir priežiūros priemonės – laikymas atskirai nuo kitų nuteistųjų, papildoma stebėsena, individualios konsultacijos. Teismas pažymėjo, jog teisės aktuose nėra reglamentuota, kokios konkrečios užimtumo priemonės turi būti taikomos kiekvienam nuteistajam.
10. Teismas vadovavosi BVK 137¹ straipsniu ir pažymėjo, kad užimtumo priemonių parinkimas ir taikymas kiekvienam nuteistajam yra pataisos įstaigos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į individualią situaciją, nuteistojo asmenybę, elgesį ir kitus veiksnius. Teismas neturėjo pagrindo vertinti pataisos namų veiksmus, taikant pareiškėjui tik individualaus, o ne grupinio užimtumo priemones, kaip neteisėtus, kadangi byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, jog individualaus pobūdžio užimtumo priemonės pareiškėjui buvo taikomos pagrįstai, įvertinant jo pavojingumą kitų asmenų atžvilgiu. Be to, teisės aktuose nėra nustatyta imperatyvi pareiga visiems nuteistiesiems sudaryti sąlygas dalyvauti būtent grupiniuose užsiėmimuose.
11. Teismas darė išvadą, kad byloje nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Teismas atmetė pareiškėjo skundą.
III.
12. Pareiškėjas D. E. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
13. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atkreipia dėmesį, kad psichologės rekomendacija surašyta 2020 m. vasario 10 d., o jam izoliacija bei specialiosios priemonės taikytos nuo atvykimo į įstaigą 2020 m. vasario 3 d. Taip pareiškėjas buvo baudžiamas antrą kartą už padarytus nusikaltimus. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai nurodė, kad nuo 2020 m. gegužės 6 d. jam nebuvo taikomos specialiosios priemonės, kadangi 2020 m. gegužės 6 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių, o į Pravieniškių PN-AK sugrįžo tik 2021 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėjas taip pat nesutinka dėl teismo sprendimo išvadų, susijusių su jo užimtumu.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl jo laikymo nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. gegužės 6 d. Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis.
16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą. Pareiškėjas nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė skunde nurodytų pažeidimų dėl jo izoliacijos, specialiųjų priemonių naudojimo ir užimtumo neužtikrinimo bei nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo.
17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
18. BVK 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.
19. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo, nustatančio pataisos pareigūnų teisinę padėtį, veiklos organizavimą, uždavinius, teises ir pareigas, prievartos ir šaunamųjų ginklų naudojimo pataisos pareigūnų veikloje sąlygas ir kitas su pataisos pareigūnų veikla susijusias sąlygas (1 str.), 11 straipsnio 4 dalies 1 punkte buvo (13 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra) įtvirtinta, kad pataisos pareigūnai turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis. Instrukcijos 173 punkte nustatyta, kad sprendimą panaudoti specialiąsias priemones ar šaunamuosius ginklus savarankiškai priima kiekvienas pataisos pareigūnas. Specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai naudojami įvertinant ir atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, konkrečias aplinkybes, specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų taktines bei technines charakteristikas. Instrukcijos 175 punkte įtvirtinta, kad pataisos pareigūnai naudoja antrankius ir surišimo priemones prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis, konvojuodami arba pristatydami (palydos metu) į policijos įstaigą, asmens sveikatos priežiūros įstaigą ar kitą instituciją ar įstaigą suimtuosius (nuteistuosius), atlikdami šių asmenų apžiūrą.
20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo byloje radus duomenų apie užpuolimą bei tai, kad jis jau buvo įtrauktas į linkusiųjų užpulti įskaitą, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 2-228 pareiškėjas buvo įtrauktas į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitą. Minėtas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 135 punktu ir atsižvelgiant į Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto 2020 m. vasario 5 d. tarnybinį pranešimą Nr. 43-2625 bei Drausmės komisijos 2020 m. vasario 5 d. posėdžio protokolą Nr. 63-361. Byloje taip pat yra Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologės parengta Psichologinė pažyma–rekomendacija, kurioje rekomenduota įtraukti pareiškėją į linkusių užpulti įskaitą, taikant jam sustiprintą apsaugą ir priežiūrą, papildomą stebėseną, nurodyta laikyti pareiškėją kameroje vieną, nepalikti be priežiūros su kitais nuteistaisiais, išvedant iš kameros naudoti antrankius, laikytis fizinio ir emocinio atstumo. Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybiniame pranešime taip pat rekomenduota imtis papildomų saugumo priemonių – pareiškėją visuomet lydėti su uždėtais antrankiais.
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nutarties 19, 20 punktuose išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis neturėjo būtų laikomas kameroje vienas bei jam neturėjo būti dedami antrankiai, yra pagrįsti tik subjektyvia jo nuomone ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad šiuo atveju specialiosios priemonės buvo panaudotos teisės aktuose įtvirtintu pagrindu, t. y. prieš agresyvų asmenį (Instrukcijos 175 p.), atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, konkrečias aplinkybes, specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų taktines bei technines charakteristikas (Instrukcijos 173 p.), kadangi pareiškėjas 2020 m. vasario 6 d. buvo įrašytas į linkusių užpulti asmenų įskaitą, taip pat yra padaręs eilę vidaus tvarkos bei režimo reikalavimų pažeidimų, yra charakterizuojamas neigiamai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios administracinės bylos dalykas nėra pareiškėjo įtraukimo į linkusių užpulti asmenų įskaitą teisėtumas ir pagrįstumas.
22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su jo nusiskundimais dėl užimtumo neužtikrinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, jog administracija būtų vykdžiusi priešingus teisės aktams veiksmus, būtų sąmoningai siekusi pareiškėjo teisių pažeidimo, neužtikrinusi jam teisės į užimtumą ginčo kalinimo laikotarpiu, kadangi, teisė į užimtumą pareiškėjui buvo apribota dėl jo paties elgesio. Be to, dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu ir nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo individualiai konsultuojamas tiek psichologės, tiek socialinės reabilitacijos specialistės, jam buvo siūlomos įvairios užimtumo priemonės, tačiau šių užsiėmimų pareiškėjas atsisakė. Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo nesutikti su atsakovo atstovo išdėstyta pozicija. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, o savo apeliaciniame skunde pareiškėjas nepagrindė, kodėl netinkamai buvo įvertinti jo nusiskundimai minėtais aspektais. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis dėl minėtų pareiškėjo nusiskundimų, t. y. nesutiko su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl minėtų nusiskundimų.
23. Byloje nėra įrodyta, kad valstybės valdžios institucija atliko apelianto atžvilgiu neteisėtus veiksmus. Nustačius, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė pareiškėjui atlyginti žalą.
24. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. E. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.