Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-02-11 · Civilinė byla Nr. 2S-310-265/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-11
Bylos Nr.
2S-310-265/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
Skolininkas
H. P., J. V.
Kreditorius
AB Parex banko
Kategorijos
  • 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-310-265/2010

Teisėja Eugenija Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorijos

32.5; 122.3; 128.17.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. vasario 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkų H. P. ir J. V. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB Parex banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų H. P. ir J. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius kreipėsi su prašymu į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų ir įkeistų daikto savininkų. Nurodė, kad skolininkai nevykdė įsipareigojimų pagal 2007-07-23 kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/1156, laiku nemokėjo įmokų, todėl bankas 2009-09-24 vienašališkai nutraukė paskolos sutartį, apie tai registruotu laišku informavo skolininkus. Prašė teismo areštuoti skolininkams ir įkeisto turto savininkams priklausantį ir bankui įkeistą turtą ir pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto.

Žemesnės instancijos teismas

Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino ir areštavo skolininkams ir įkeisto daikto savininkams H. P. ir J. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius daiktus: 0,15 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 69,34 kv. m. ploto poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Įspėjo skolininkus ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių, bei pavedė jiems saugoti įkeistus daiktus. Skolininkams pažeidus kredito sutarties sąlygas, kreditorius turėjo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkai ir įkeisto turto savininkai H. P. ir J. V. prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį. Teigia, kad priverstinis skolos išieškojimas pradėtas nepagrįstai, nes kreditorius negalėjo vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį bei kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Įstatymai nenumato, kad hipotekos reikalavimas būtų tenkinamas prieš terminą, jei nevykdoma prievolė, ar ji vykdoma netinkamai. Skolininkai pridėjo 2009-11-04 teismui paduoto ieškinio kreditoriui dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta ir sutarties sąlygų pakeitimo kopiją.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skolininkai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl bankas vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ginčas dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo nagrinėtinas CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-10-20 kreditorius pateikė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš H. P. ir J. V. priklausančio bei bankui įkeisto turto (b. l. 48?79). Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartimi areštuotas įkeistas daiktas, įspėjant skolininkus ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių (b. l. 80?81). Skolininkams ir įkeisto daikto savininkams įspėjimas, teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis bei kreditoriaus prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo įteikti 2009-10-28 (b. l. 89?90).

Apeliantai teigia, kad teismas priverstinį skolos išieškojimą pradėjo nepagrįstai, nes kreditorius negalėjo vienašališkai nutraukti paskolos sutartį, taip pat pateikti pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Teisėjų kolegija su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta procedūra. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Viena iš hipotekos kreditoriaus įstatyme numatytų privilegijų yra pagreitintas skolos išieškojimas iš įkeisto turto, kai kreditorius nesikreipdamas į teismą ieškinio teisenos tvarka, turi teisę kreiptis su pareiškimu į hipotekos teisėją, kuris atsižvelgdamas į specialiąsias išieškojimą iš įkeisto daikto reglamentuojančias proceso normas, pradeda priverstinį išieškojimą iš kreditoriui įkeisto turto. CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto.

Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 straipsnyje. CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkei ir įkeičiamo daikto savininkams, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu.

Bylos duomenimis skolininkai tinkamai neįvykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nemokėjo laiku įmokų pagal sutartį, todėl hipotekos kreditoriui atsirado teisė nutraukti kredito sutartį ir kreiptis dėl skolos išieškojimo CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad skolininkai ir įkeisto turto savininkai įsipareigojimus bankui būtų įvykdę, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkams, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmęs kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo, areštavęs įkeistą daiktą bei įspėjęs skolininkus ir įkeisto daikto savininkus, įstatyme įtvirtintų hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo nepažeidė.

Apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Skolininkai manydami, kad kreditorius nepagrįstai nutraukė kredito sutartį, turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka ginčijant kreditavimo sutarties nutraukimą. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skolininkų 2009-11-04 paduotą ieškinį kreditorei dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta ir sutarties sąlygų pakeitimo Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-11-11 nutartimi atsisakė priimti ir grąžino padavusiam asmeniui.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.), todėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Audrius SaulėnasRimvida Zubernienė