Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs Kelmės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), 4 skyrių išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal BK 153str., 153str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Z. J. atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus, o būtent:

2011 m. rugsėjo mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), savo namuose rankomis lietė mažametės G. J. gim. 2001 m. lapkričio 16 d. visą kūną, krūtinę, lytinius organus, nukentėjusiajai liepė liesti rankomis jo lytinį organą ir savo lytiniu organu lietė nukentėjusiosios sėdmenis, taip atliko tvirkinimo veiksmus.

Kaltinamasis Z. J. 2012 m. sausio – balandžio mėn. laikotarpiu, tiksli data ir laikas nenustatyti, Kelmės r., Kražių sen., Butkiškės kaime, savo namuose rankomis lietė mažametės G. J. gim. 2001 m. lapkričio 16 d. visą kūną, krūtinę, lytinius organus, nukentėjusiajai liepė liesti rankomis jo lytinį organą ir savo lytiniu organu lietė nukentėjusiosios sėdmenis, taip atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus.

Kaltinamasis Z. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad G. J. yra jo anūkė, ji gana dažnai būdavo jo ir senelės namuose, dažnai nakvodavo. G. J. dažnai miegodavo jo lovoje, jis tikrindavo, ar Gintarė neprisišlapino, tuomet paliesdavo anūkę. Jis jokių tvirkinimo veiksmų neatliko. Jis rūpinosi Gintare, bet po jos prisigalvojimų apie jį, jis daugiau jai neleidžia ateiti į savo namus be tėvų. Kaltinamasis nurodė, kad Gintarė esanti labai kerštinga, ji pyksta, kai jos jis neišleisdavo eiti į kaimą. Kaltinamasis mano, kad G. J. pasakojimą apie tai, kad jis ją lietęs galėjo paskatinti televizija.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Z. J. kaltė įrodyta.

Mažametė nukentėjusioji G. J., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad senelis Z. J. ją čiupinėjo, nes žiūrėjo, ar yra prisišlapinusi. „Senelis bijo, kad neprimižiotų lovos, vėliau tai tik suprato, kad nebuvo to dalyko. Jis jos neišprievartavo.“ Jai vienai buvo baugu miegoti, todėl nuėjo prie senelio atsigulti. „Miegojo ir senelis čiupinėjo, ar prisimižiojusi yra, ar ne. Jis paklodę čiupinėjo ir prisilietė prie jos užpakalio, nieko blogo jis jai nepadarė.“ Vėliau nukentėjusioji patikslino, kad senelis prisilietė prie jos kojos. Niekas jai taip nesakė. Senelis ją čiupinėjo neseniai, pernai, ji tada buvo prie senelio lovoje. Jos tėvai buvo girti ir ji buvo pas senelius, pas juos miegojo. Tėvai ir seneliai atskirai gyvena, senelis gyvena su močiute. Senelio lova plati, močiutė miega tame pačiame kambaryje, kur ir senelis, tik atskiroje lovoje, Kai senelis tikrino, čiupinėjo paklodę, ar ji neprisišlapino, „ji tada miegojo, bet prabudo ir žino, kad senelis tik lovą tikrino“. Senelis lovą tikrino tik vieną kartą. Mažametė nukentėjusioji nurodė bijanti dėl senelio, „nes tėtis sako, kad jis atsisės į kalėjimą, tai būtų blogai. Jos tėvai galvoja, kad jis ją išprievartavo, bet taip nėra, jos tėvai taip kalba, bet jis tik paklodę čiupinėjo. Jos kūma Daiva, mamos sesuo, pasakė policijai, kad senelis čiupinėjo, ji apie tai buvo pasakiusi pusbroliui prieš tai, nes galvojo, kad niekam nesakys, tai bus tarp jų paslaptis, bet jis kūmai pasakė.“ „Dabar senelis bijo, kad neatsisėstų į kalėjimą, tai jai nieko nebedaro, ji eina miegoti į kitą kambarį.“ Nukentėjusioji apklausos metu nurodo pasakiusi visą teisybę, nes nenori, kad senelį pasodintų į kalėjimą, „nes jis jai viską perka - žaislus, drabužius ir pinigų duoda, kad gera yra. Nukentėjusioji nurodė, kad „visi kalba su ja, kad ji visokių nesamonių krikšto mamai prikalbėjo“. G. J. nurodė, kad miega su maikute ir kelnaitėmis, o kartais su pižama. „Kai senelis čiupinėjo, ji miegojo su maike ir kelnaitėmis, jis tik biški prisilietė prie jos, kai čiupinėjo lovą“. Ji gulėjo ant nugaros, buvo užsiklojusi atskirą nuo senelio kaldrą. Senelis paklodę čiupinėjo 2 kartus, vieną kartą, kai ji miegojo, ir dar vieną kartą čiupinėjo, kai nemiegojo ( l. 41-42).

Nukentėjusiosios G. J. atstovė pagal įstatymą, laikina globėja (l.111) D. K. parodė, kad G. J. yra jos sesers D. J. dukra. 2012 m. balandžio mėnesį per Velykų atostogas į jos namus buvo atvykusi Gintarė. Ji papasakojo jos sūnui J. K., kad senelis ateidavo pas ją į lovą, liepė čiupinėti „dūdelę“. Ji pasikalbėjo su Gintare, ši susigūžė ir pradėjo verkti. Šiuo metu atstovė tiksliai neprisimena pokalbio su Gintare, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė ir teisingai nurodė, kad Gintarė jai papasakojo, kad namuose, kai užmiega močiutė, ją senelis pasikviečia į lovą ir prašo pačiupinėti jo “dūdelę”. Ji neklausė kiek kartų tai įvyko. Ji tik minėjo, kad tai vyksta dažnai. Daugiau Gintarės neklausinėjo, nes mergaitė yra labai jautri. Apie tai pranešė socialinei darbuotojai V. T., o ji pranešė Kražių gimnazijos mokytojai. D. K. namuose G. J. gyvena nuo 2013m. vasario 27 dienos. Iki to laiko nuo praėjusių Velykų, tėvai Gintarei nebeleisdavo atvažiuoti į jos namus, nors anksčiau Gintarė lankydavosi per kiekvienas atostogas. Atstovė nurodė žinanti, kad tėvas yra sudavęs Gintarei per veidą už tai, kad ši papasakojo apie senelį. Gintarė yra pamelavusi dėl smulkmenų, dėl namų darbų paruošimo, tačiau dėl senelio veiksmų ji negali būti sugalvojusi.

Mažametis liudytojas J. K., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (l.62-63) parodė, kad G. J. yra jo pusseserė, ji gyvena Butkiškėje, kartais pas juos atostogauja per mokyklines atostogas, su ja nesusipykę. Gintarė jam pasakojo apie senelį, t. y. jos senelį iš tėtės pusės. Jis Gintarės senelio nepažįsta. Gintarė jam per Velykų atostogas, žaidžiant pasakojo, kad senelis liepė jai pačiupinėti „dūdelę", kad jai kišo ir kuteno. Gintarė sakė, jog tai kartotis pradėjo 2-3 kartus į savaitę. „Dūdelę" suprato, kad tai vyro lytinis organas. Gintarė jam sakė, kad tai vykdavo senelio kambaryje, nes senelė atskirai miegodavo. Gintarė jam apie tai tik vieną kartą pasakojo, daugiau ta tema nekalbėjo. Ji sakė, kad senelis jai liepė pačiupinėti „dūdelę" ir ji čiupinėjo, lietė. Ji sakė, kad bandė jai kišti, kuteno užpakalį. Gintarė sakė, kad tai į savaitę 2-3 kartus kartojosi. Tai ji tik jam pasakė, daugiau niekam nepasakojo, o jis vieną rytą savo mamai papasakojo apie tai. Kai jam pasakojo, Gintarė susigraudino.

Liudytoja L. G. parodė, kad ji praeitais metais buvo G. J. mokytoja. Praeitais metais, po pavasario atostogų spec. pedagogė paprašė paklausinėti Gintarę, nes buvo gauta atgarsių dėl tvirkinimo. Gintarė labai nenoriai, nerišliai papasakojo, kad atostogas leido pas tetą Lioliuose, po klausimų Gintarė papasakojo, kad senelis Z. J. buvo prisilietęs, ją glostė. Sakė, kad pusbrolis tetai išdavė paslaptį, kad senelis buvo pas ją atėjęs į lovą. Gintarė sakė, kad nelabai prisimena, nes jis miegojo. Gintarė sakė, kad senelis ją glostė per nugarą, per priekį. Ji sakė, kad senelis jai neliepė nieko liesti. G. J. minėjo, kad tai buvo vieną kartą trečioje klasęje ir antrą kartą šiemet. Liudytoja nurodė, kad jos parodymai teisingai užrašyti ikiteisminio tyrimo metu, šiuo metu ji ne visas detales gerai prisimena. Gintarė minėjo, kad tik du kartus senelis ją lietė. Gintarės abu tėvai išgeriantys, veda amoralų gyvenimo būdą. Gintarė dažnai būdavo pas senelius, senelis ja gerai rūpinosi, mergaitė visuomet ateidavo į mokyklą tvarkinga. Ji mokėsi pagal specialių poreikių (adaptuotą) programą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad nėra buvę atvejų, kad Gintarė pasakotų netikras, išgalvotas istorijas. Teismo posėdžio metu liudytoja pasakė pastebėjusi, kad Ginarė prašydavo iš jos ir kitų darbuotojų lito bandelei, nors pati turėjo pinigų, dėl namų darbų neatlikimo ji kaltindavo tėvus, kad šie girtavo ir sutrukdė jai.

Liudytoja V. T. paaiškino dirbanti Liolių seniūnijoje socialine darbuotoja. D. K. į ją kreipėsi ir pranešė, kad G. J. per atostogas pasakojo jos sūnui, kad senelis „liepė čiupinėti dūdelę“. D. K. norėjo, kad kas nors atsargiai paklausinėtų mergaitės apie šį pasakojimą. Ji paskambino Kražių seniūnijos socialinei darbuotojai, dirbančiai su socialinės rizikos šeimomis, ir pranešė apie išgirstą informaciją.

Liudytoja N. R., Z. J. kaimynė, paaiškino girdėjusi gandų apie tvirkinimą, ji netiki, kad Z. J. taip galėtų pasielgti. Liudytoja nurodė pastebėjusi, kad Gintarė yra melavusi, buvo nepaklusni.

Liudytoja A. M., kaltinamojo dukra, paaiškino apie pareikštus įtarimus dėl Gintarės tvirkinimo sužinojusi iš tėvo Z. J.. Jai G. J. niekuomet nėra pasakojusi apie tvirkinimą. Jos vaikai ir Gintarė dažnai būdavo pas senelį kartu. Gintarė apie senelį niekuomet nėra pasakiusi nieko blogo. Ji yra pastebėjusi, kad Gintarė meluoja, pavyzdžiui melavo jos dukrai, kad ji muš Gintarę.

Nepilnametė liudytoja S. M. paaiškino, kad Z. J. yra ir jos senelis. Ji nėra pastebėjusi jokio netinkamo senelio elgesio. Gintarė mėgsta fantazuoti, pvz., kad teta augina dramblį. 2012m. rudenį Gintarė jai sakė, kad ji nieko „ant senelio“ nepasakė.

Ekspertizės akte Nr. 10MS-128/2012 užfiksuota jog G. J., atsižvelgiant į jos amžių bei turimas žinias, byloje nagrinėjamo įvykio metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti su ja atliktų veiksmų esmės, todėl negalėjo šiems veiksmams adekvačiai priešintis. G. J.. atsižvelgiant į jos protinio išsivystymo lygį, pažintinės veiklos bei individualius psichologinius ypatumus, galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vietą, įvykio dalyvius, jų veiksmus) ir duoti apie tai parodymus. G. J. ekspertizės metu parodo, kurias vietas lietė įtariamasis (rankas, kojas, krūtine) bei patvirtina, jog 2012-04-23 dieną liudytojai L. G. sakė tiesą. Remiantis G. J. žodžiais, ji nenori kalbėti apie įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu, nes bijo, jog jis sės į kalėjimą. G. J. padidintas polinkis fantazuoti bei padidintas polinkis į įtaigumą nenustatyti. G. J. praeityje (t. y. iki įvykio bei jo metu) nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jai nėra konstatuotas protinis atsilikimas. Šiuo metu G. J. konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje. Neigiami įvykiai vaikystėje. Šiuo metu G. J. konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje. Galima manyti, kad šio sutrikimo atsiradimui turėjo įtakos tiek neigiama kultūrinė - socialinė, psichologinė jos artimiausia aplinka, tiek byloje nagrinėjamas įvykis. Kadangi objektyvių duomenų apie G. J. psichikos būseną iki šios ekspertizės atlikimo nėra (ji anksčiau psichiatrų netirta ir negydyta), todėl šiuo metu nustatyti jos psichikos sutrikdymo mastą dėl byloje nagrinėjamo įvykio, nėra objektyvios galimybės. Papildomas atsakymas: G. J. yra mažametė nukentėjusioji, dėl jos emocinės, psichikos būsenos, nerekomenduojama jai dalyvauti teismo posėdžiuose (l. 35-37). Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje (l.37) nurodyta, kad apie byloje nagrinėjamą įvykį mergaitė kalba iš esmės pakartodama anksčiau duotus savo parodymus apie tai, kaip senelis ją lietė ir glostė (lietė jis visą kūną, ir krūtinę, ir putę... per naktinius, per kelnaites lietė. „Man atrodo negirtas būdavo... Jis sako „pati norėjai“, aš nenorėjau... Šiais metais taip nebedarė“.

Kelmės rajono Kražių gimnazijos klasės auklėtojos L. G. rašte (l.13) nurodyta, kad G. J. klasės auklėtojai 2012-04-23 pasakė, kad pusbrolis išdavė jos paslaptį, mergaitė papasakojo mokytojai, kad senelis buvo atėjęs pas ją naktį į lovą, vieną kartą trečioje klasėje, kitą kartą šiemet. Močiutė miegojo. Senelis ją lietė ir glostė visur, „bet aš nelabai prisimenu, nes buvau užmigusi. Jis prašė niekam nesakyti. Dar paklausė ar patiko, atsakiau – ne“. „Aš dar maža ir nenoriu, kad taip darytų“.

Viliaus ir D. J. šeima, gyv. Burbiškės kaime, Kražių sen. 2012-05-23d. Įsakymu įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (l.16).

Specialisto išvadoje (l.23) nurodyta, kad G. J. kūne, lytinių organų srityje ir išangės srityje sužalojimų nėra, mergystės plėvė nepažeista.

Kelmės rajono Kražių gimnazijos charakteristikoje (l.45) nurodyta, kad 2012m. gegužės mėnesį G. J. mokėsi ketvirtoje klasėje. Jai taikoma adaptuota programa, skirta specialiųjų poreikių mokiniams. Mergaitė yra ramaus būdo, su draugais nekonfliktuoja, kartais būna užsispyrusi. Mokymosi motyvacija silpna. Mokinė mokykloje jaučiasi gerai. Dažnai būna nepatenkinta tėvų elgesiu, kurie jai nepadeda mokytis.

Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje (l.49) nurodyta, kad G. J. profilaktinėje apžiūroje buvo tik 2011-08-16, jokių skundų dėl šlapinimosi sutrikimų neišreiškė. 2011-2012 metais G. J. nebuvo gydoma Kelmės ligoninėje (l.51).

Kaltinamasis Z. J. neigia savo kaltę, nurodo, kad Gintarė gal būt jam kerštauja, galbūt yra prisižiūrėjusi televizijos, nes jis jokių tvirkinimo veiksmų neatliko. Šie jo parodymai yra vertinami kaip siekimas išvengti atsakomybės, nes kaltinamasis nenurodė, dėl ko jo anūkė Gintarė galėtų jam kerštauti, priešingai, ji visuomet apie senelį Z. J. apsiliepia teigiamai. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia kitų apklaustų asmenų parodymai, ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad G. J. nėra būdingas polinkis fantazuoti ir nebūdingas padidintas polinkis į įtaigumą. Netikėti mažametės nukentėjusiosios pasakojimais liudytojams: mažamečiui pusbroliui J. K., mokytojai L. G. ir atstovei pagal įstatymą D. K., bei pokalbyje su ekspertais duotais parodymais nėra jokio pagrindo, nes šie nukentėjusiosios G. J. pasakojimai dar nebuvo paveikti suaugusiųjų įspėjimais ir kaltinimais, juos nukentėjusioji papasakojo nenoriai, prieš tai gavusi pažadus, kad minėti asmenys jos pasakojimo niekam nepersakys. Vėliau, apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją G. J. aiškina apie senelio Z. J. elgesį senelio, mamos D. J. žodžiais, kad senelis ją palietė tik tikrindamas, ar ji nėra prisišlapinusi, bei eilę kartų kartoja bijanti, kad senelis nesėstų į kalėjimą. Liudytojų N. R., A. M., S. M. parodymai, kuriais jos teigiamai charakterizuoja Z. J. ir bando nurodyti, kad nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi, esą ši meluoja, nepaneigia kitų byloje surinktų parodymų, ekspertizės akto. Priešingai, iš šių parodymų matyti, kad Gintarės artimoje aplinkoje – tėvams, seneliui, tetai, pusseserei sužinojus apie Gintarės pasakojimą dėl tvirkinimo, visi minėti artimieji jos nuolat klausinėjo, ką ši prišnekėjusi apie senelį, veikė mažametę aiškinimu, kad dėl jos pasakojimo senelį gali pasodinti į kalėjimą.

BK 153str. numato atsakomybę tam asmeniui, kuris atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad Z. J. lietė savo anūkės G. J. visą kūną, lyties organus, liepė nukentėjusiajai liesti jo lyties organą ir savo lyties organu jis lietė nukentėjusiosios sėdmenis, tuo jis du kartus atliko tvirkinamuosius veiksmus savo mažametės anūkės atžvilgiu ir ši jo veika atitinka BK 153 str.

Kaltinamojo Z. J. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Kaltinamasis Z. J. yra neteistas, teigiamai charakterizuojamas, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

- pagal BK 153 str. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 153 str. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63str.1d., 4d. šias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su G. J..

Kardomąją priemonę Z. J. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.