Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-30 · Administracinė byla Nr. eI-2852-386/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-30
Bylos Nr.
eI-2852-386/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01583-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
R. J.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2852-386/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01583-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.2; 1.38; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

2016-09-21 teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei R. J. dėl piniginės socialinės išmokos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo (prašymas gautas 2016-07-14) iš atsakovės R. J. priteisti 350,87 € permokėtą ir negražintą socialinės pašalpos sumą. Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, atsižvelgiant į atsakovės 2014-12-11 prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-51761, nuo 2014-12-01 iki 2015-01-01 jai buvo teikiama 350,00 Lt (101,37 €) dydžio socialinė pašalpa per mėnesį ir nuo 2015-01-01 iki 2015-03-01 buvo teikiama 102,00 € dydžio socialinė pašalpa per mėnesį, be to, atsižvelgiant į 2015-03-04 prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-10251, nuo 2015-03-01 iki 2015-04-01 buvo teikiama 73,50 € dydžio socialinė pašalpa per mėnesį.

Teigia, jog nagrinėjant atsakovės banko sąskaitų išrašus laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-04-01 paaiškėjo, kad ji į banko sąskaitą 2015-01-15, 2015-02-18 ir 2015-03-19 įnešė grynųjų pinigų. Nurodo, kad atsakovė 2015-04-28 pateikė paaiškinimą Nr. SP23-17195, kuriame nurodė, kad jai 2007 metais buvo suteiktas kreditas būstui pirkti ir į banko sąskaitą įneštos piniginės lėšos yra 2015 metų sausio, vasario ir kovo mėnesiais paskolintos lėšos paskolai apmokėti. Paaiškina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, teikdama 2014-12-11 ir 2015-03-04 prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti, nenurodė visos teisingos informacijos apie gaunamas pajamas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015-06-01 įsakymu Nr. SP1-2407 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos R. J.“ nuo 2014-12-01 iki 2015-04-01 nustatyta permokėta 378,87 € socialinės pašalpos suma, kurią buvo prašoma iki 2015-09-01 grąžinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Teigia, kad atsakovei paštu buvo išsiųstas minėtas įsakymas su 2015-06-05 lydraščiu Nr. (23.45.)-SP 13-4765, o 2015-09-28 buvo išsiųstas priminimo raštas Nr. (23.45.)-SP 13-7684, kuriuo ji buvo prašoma grąžinti permoką iki 2015-12-01. Paaiškina, kad atsakovė 2016-03-29 grąžino 15 € sumą, o 2016-06-14 grąžino dar 13 €, tačiau likusi 350,87 € permokėtos socialinės pašalpos suma iki šiol negrąžinta. Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 26 straipsnio nuostatomis, asmuo, kuris neteisėtai gavo pinigų sumą, turi ją grąžinti arba sumokėti dalimis, o negrąžinus, skola išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Atsakovė 2016-08-31 teismo posėdyje pareiškėjo prašymą iš esmės pripažino ir paaiškino, jog apie 60 € piniginės socialinės išmokos permokos yra grąžinusi. Paaiškino, jog šiuo metu dirba, darbo užmokestis mažas, viena augina vaiką, turtinė padėtis sunki.

Pareiškėjos atstovas ir atsakovė ar jos atstovas teismo posėdyje 2016-09-21 nedalyvavo. Šalys bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai. Pareiškėjos prašyme nurodyta, kad jos atstovas teismo posėdyje nedalyvaus. Atsakovės neatvykimo priežastys nepraneštos, negauta prašymų bylos nagrinėjimą atidėti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėta proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsižvelgiant į atsakovės R. J. 2014-12-11 prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-51761, jai nuo 2014-12-01 iki 2015-01-01 jai buvo teikiama 350,00 Lt (101,37 €) dydžio socialinė pašalpa per mėnesį ir nuo 2015-01-01 iki 2015-03-01 buvo teikiama 102,00 € dydžio socialinė pašalpa per mėnesį, be to, atsižvelgiant į atsakovė 2015-03-04 prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-10251, nuo 2015-03-01 iki 2015-04-01 jai buvo teikiama 73,50 € dydžio socialinė pašalpa per mėnesį.

Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t .y.: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.

Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos, tarp kurių ir: gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis (išskyrus paskolas ar jų dalis, įskaitomas į turtą, aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti) (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 21 punktas); gautos dovanų, paveldėtos, užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis) (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 22 punktas).

Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.

Nustatyta, kad 2015 metų sausio, vasario ir kovo mėnesiais atsakovės vidutinės pajamos per mėnesį (374,50 €) viršijo valstybės remiamų pajamų dydį bendrai gyvenantiems asmenims (204,00 €). Atsakovė 2015-04-28 pateikė paaiškinimą Nr. SP23-17195, kuriame nurodė, kad jai 2007 metais buvo suteiktas kreditas būstui pirkti ir į banko sąskaitą įneštos piniginės lėšos yra 2015 metų sausio, vasario ir kovo mėnesiais pasiskolintos lėšos paskolai apmokėti. Bylos duomenimis atsakovė paramos teikimo laikotarpiu apie šias aplinkybes per mėnesį nepranešė. Atsižvelgiant į tai buvo priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015-06-01 įsakymas Nr. SP1-2407 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos R. J.“, kuriuo nuo 2014-12-01 iki 2015-04-01 nustatyta permokėta 378,87 € socialinės pašalpos suma. Atsakovei apie šį įsakymą yra žinoma, jis nėra apskųstas ir yra galiojantis, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovė 2016-03-29 grąžino 15 € sumą, o 2016-06-14 grąžino dar 13 € bei pateikia tai patvirtinančius dokumentus ir nurodo, kad likusi 350,87 € permokėtos socialinės pašalpos suma nėra grąžinta. Atsakovė 2016-08-31 teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra sumokėjusi didesnę sumą, t. y. apie 60 €, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad 350,87 € socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo – Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų grąžinusi minėtą sumą, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir jai iš atsakovės priteistina 350,87 € socialinės pašalpos permoka.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų sprendžiami vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.

Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

SoDra pateiktais duomenimis nustatyta, jog atsakovė gauna mažą darbo užmokestį, todėl konstatuojama, kad jos turtinė padėtis sunki. Atsižvelgiant į tai, išdėstytinas priteistos socialinės pašalpos permokos sumokėjimas. Pažymėtina, jog atsakovė turi teisę priteistą sumą sumokėti ir per trumpesnį laikotarpį arba iš karto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą;

priteisti pareiškėjai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188710823) iš atsakovės R. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteisti 350,87 € dydžio piniginės socialinės išmokos permoką;

Teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 35,00 €, o paskutinį mėnesį – 35,87 €.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjos Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėAušrelė Mažrimienė