Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. P. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, pensininkas, vedęs, aukštojo išsilavinimo, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vytautui P. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-11-07, apie 13.54 val., A. Jakšto g. 22, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas pro stovintį automobilį Citroen Grand C4 Picaso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį, apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Vytautas P. R., atvykęs į institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, paskirtą teismo posėdį, paaiškino, kad supranta, už ką surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, sutinka duoti paaiškinimus, kaltę pripažįsta iš dalies. Automobilį buvo pasistatęs vienoje vietoje, kadangi gyvenamo namo kieme buvo daug mašinų. Atsilaisvinus vietai mašiną atsivarė į kiemą. Galbūt važiuodamas galėjo kliudyti kitą automobilį, nes tikrai daug mašinų buvo. Įvažiavęs pro bromą visada važiuoja į kairę, nes dešiniau nėra kur važiuoti. Policijos nubraižytoje schemoje jo namas nepažymėtas, jis atvažiuodamas niekada čia nestato mašinos, stato prie savo namo lango, kur nepažymėta. Įvažiuodamas iš Vasario 16-osios g. pasuko į kairę. 2015-11-07 į kiemą važiavo vieną kartą. Įvažiavus į kiemą ir pasukus į kairę, užtenka automobiliui vietos pravažiuoti. Pareigūnai sakė, kad buvo signalizuota, tačiau jis jokio signalo negirdėjo. Jis negalėjo kliudyti automobilio, kadangi suka į priešingą pusę. Jo priekinio bamperio vairuotojo pusėje yra pažeidimas, nežino, kaip galėjo atsirasti, tai gal ir pažeidė kitą automobilį, o gal ir jį pažeidė. Tą kartą atėjęs pasiimti automobilio nepastebėjo pažeidimo. Pastebėjo, kai gavo pranešimą iš policijos. Garsinio signalo tikrai negirdėjo, kitaip būtų sustojęs. Tą kartą jam pavyko išsisukti iš pirmo karto į kairę, į dešinę jis nevažiavo, nereikėjo manevruoti.

Liudytoja L. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-11-07 važiavo į garažą, esantį Jakšto g. 22 namo kieme, pastatyti automobilį. Jiems reikėjo įsukti į kiemą, o automobilio „Toyota prius“ vairuotojas stovėjo priešais ir buvo užblokavęs pravažiavimą. Jie susigestikuliavo, jis norėjo, kad jie pasitrauktų, jie pasitraukė kiek galėjo atgal, bet už jų stovėjo dar keli automobiliai. Tada jis pradėjo stumdytis, važiuoti į priekį ir atgal, taip manevruodamas kliudė stovintį šalikelėje automobilį. Kai šį automobilį kliudė, jie panaudojo garsinį signalą, rodė gestais, kad vairuotojas sustotų, bet jis praslinko pro tą automobilį. Jis agresyviai pro juos pravažiavo, buvo suirzęs, nepatenkintas. Atsakydama į papildomus teismo klausimus nurodė, kad susitiko su Toyota vairuotoju ties įvažiavimu į Jakšto g. 22 namo kiemą ir išvažiavimu link Vasario 16-iosios g. Ties broma yra kelių išsišakojimas, įvažiavus pro bromą toliau tiesiai tęsiasi kelias šiek tiek į kalniuką, į Jakšto g. namo kiemą, įvažiavus pro bromą į dešinę stovėjo automobilis Toyota Prius, o į kairę jų automobilis. Ties broma stovėjo Toyota Prius ir blokavo įvažiavimą į Jakšto g. 22 namo kiemą. Jis buvo užtvėręs visus kelius. Automobilį kliudė važiuodamas priekiu. Liudytoja neatsimena viso to, kai jis važiavo, bet atsimena, kad matė vairuotoją, jie spaudė signalą, bet jis nuvažiavo. Jis kliudė automobilio galą, keleivio pusės bamperį. Kad jis kliudė automobilį nusprendė todėl, nes buvo garsas ir stovintis automobilis sulingavo. Signalizacija neįsijungė. Sunku atsakyti, ar tikrai matė Toyota Prius automobilį išvažiuojantį iš kiemo, bet mano, kad taip. Nukentėjęs automobilis stovėjo ties pasukimu į kiemą, t.y., tiesiai ir į kairę (jeigu stovima nugara į bromą). Jis stovėjo kairiau įėjus į bromą, kairiau ties borteliu, šalikelėje, vairuotojo šonu palei bortelį. Jie matė automobilio galą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neabejotinais įrodymais protokolu, vaizdo ir garso įrašais, nuotraukomis, liudytojų parodymais (ATPK 256 str.). Teismas konstatuoja, kad administracinių teisės pažeidimų byloje nėra surinkta objektyvių ir neabejotinų įrodymų, kad Vytautas P. R. 2015-11-07, apie 13.54 val., A. Jakšto g. 22, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas pro stovintį automobilį Citroen Grand C4 Picaso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį, apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Teismo posėdžio metu tiek paties V. P. R. paaiškinimai, tiek liudytojos parodymai abejonių nepašalino. V. P. R. teismo posėdžio metu teigė, kad įvažiavęs pro bromą į Jakšto gatvę pasuko į kairę ir nuvažiavo į Goštauto gatvę, kurioje gyvena. Įvažiavo į kairę pusę iš pirmo karto, manevruoti nereikėjo. Į dešinę pusę niekada nevažiuoja, nes ten nėra, kur toliau važiuoti. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nuosekliais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais. Liudytoja L. A. teigė, kad apgadintas automobilis įvažiavęs pro bromą stovėjo kairėje pusėje, vairuotojo pusė buvo prie bortelio, tuo tarpu eismo įvykio vietos schemoje (b.l.5) pažymėta, kad apgadintas automobilis stovi dešinėje pusėje. Byloje nėra pateikta jokių eismo įvykio vietos nuotraukų ar filmuotos medžiagos, todėl nepašalinta abejonė, kurioje vietoje stovėjo nukentėjęs automobilis, V. P. R. teiginys, kad jis iš karto pasuko į kairę pusę, todėl negalėjo kliudyti automobilio Citroen Grand C4 Picaso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lieka nepaneigtas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad objektyvių duomenų, jog būtent V. P. R. yra kaltas dėl automobilio Citroen Grand C4 Picaso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų, nagrinėjamu atveju nėra surinkta ir byloje nepateikta.

V. P. R. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad V. P. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punkto reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 222 punktas - jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Vairuotojo kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia: asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įstatymas teismui numato pareigą kiekvienu atveju nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). V. P. R., duodamas teismui paaiškinimus, teigė, kad jis nejautė, jog būtų prisilietęs prie kito automobilio, negirdėjo, kaip buvo signalizuojama iš liudytojos L. A. sėdimo automobilio, kitu atveju būtų sustojęs. Teismas, įvertinęs šiuos V. P. R. paaiškinimus, sprendžia, kad V. P. R. buvo objektyviai įsitikinęs, jog kitai transporto priemonei žalos nepadarė, todėl jo veikoje nebuvo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju lieka nepašalinta abejonė, kad automobilio Citroen Grand C4 Picaso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai atsirado ne dėl V. P. R. veiksmų, todėl visos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, V. P. R. iškelta pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nutrauktina nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 256 str., 257 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutarė:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos Vytautui P. R. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties;

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos Vytautui P. R. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.