- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-02
- Bylos Nr.
- 2A-421/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- AB „Santra“
- Advokatai
- Gediminas Skaistys, Stanislovas Nalivaika
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Santra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-260-104/2008 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui AB „Santra“ dėl skolos, delspinigių bei palūkanų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas Alfredas Kuzmickas 2007-09-12 pareiškė ieškinį atsakovui AB „Santra“ dėl 170 184 Lt skolos, 154 867,44 Lt delspinigių, 0,5 proc. palūkanų už kiekvieną uždelstą dieną nuo priteistos sumos, nuo ieškinio padavimo momento iki jo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 1998-06-08 tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta skolos grąžinimo sutartis (toliau – Sutartis; b. l. 4), pagal kurią atsakovas privalėjo grąžinti ieškovui pagal 1994-11-08 sutartį susidariusią skolą (b. l. 3). 1998-06-08 sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas sutarties pasirašymo dieną perduos ieškovui 40 000 Lt, o likusi suma bus išmokama kiekvieno kito mėnesio 8 dieną, mokant po 40 000 Lt, iki visiško skolos padengimo. Tuo atveju, jei sutartis būtų vykdoma netinkamai arba nevykdoma, sutarties 6 punkte numatyta 0,5 proc. delspinigių nuo sutartyje numatytos grąžintinos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. 1998-06-08 sutartyje nurodyta skola turėjo būti grąžinta pagal minėtą grafiką, bet ne vėliau kaip iki 1998-12-24. Tačiau atsakovas sutartyje numatyto skolos grąžinimo grafiko nesilaikė ir nustatytu terminu skolos negrąžino (b. l. 1-2).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2008-05-23 sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas iš dalies (b. l. 55), tačiau 2008-07-10 nutartimi buvo priimtas atsakovo AB „Santra“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 103), o 2008-09-25 nutartimi sprendimas už akių buvo panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės (b. l. 112).
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą, 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu (b. l. 135-137) iš dalies patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo AB „Santra“ ieškovo A. K. naudai 170 184 Lt skolos, 3 403,68 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007-09-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 3 626 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 1 770 Lt už advokato pagalbą, be to, valstybės naudai - 246 Lt žyminio mokesčio ir 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Teismas nurodė, jog byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal 1998-06-08 sutartį dėl skolos grąžinimo (b. l. 15). Nesant AB „Santra“ buhalterinių dokumentų, patvirtinančių atsiskaitymą su ieškovu, teismas padarė išvadą, kad atsakovas AB „Santra“ neįrodė, jog su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta. Be to, apygardos teismas pripažino, kad sutarties 6 punkte numatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai nuo sutartyje numatytos grąžintinos sumos už kiekvieną uždelstą dieną yra aiškiai per didelės netesybos, neatitinkančios protingumo reikalavimų ir delspinigių funkcijos, todėl sumažino delspinigių dydį iki 0,02 proc. už vieną uždelstą dieną, priteisdamas juos už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 6.258 str. 1 d.). Taip pat konstatuota, kad nepagrįstas ir ieškovo prašomų priteisti procesinių palūkanų dydis, todėl priteistos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 144-146) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovui nebuvo sudaryta galimybė laiku susipažinti su 2008-11-06 teismo posėdžio protokolu ir laiku pateikti dėl jo pastabas, pažeidžiant CPK 170 straipsnio 5 dalies bei 171 straipsnio reikalavimus, nors ieškovas painiojosi parodymuose, keitė reikalavimus, dėl ko turėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Susipažinęs su teismo protokolu, apeliantas pastebėjo, kad jis neatitinka teisminių ginčų turinio, be to, surašytas nesilaikant CPK 169 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, nes nenurodytas teismo posėdžio pabaigos laikas.Teismas netaikė CK 1.5 straipsnio, objektyviai neįvertino pozicijos ieškovo, kuris neteisėtai pareikšdamas finansinę pretenziją atsakovui, elgėsi nesąžiningai ir, pasinaudodamas tuo, kad jis atleistas nuo daugiau kaip 7000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo, be pagrindo bylos eigoje didino savo reikalavimus.Apygardos teismas neįvertino ginčo sutarčių turinio ir formos bei šalių tikslų jas pasirašant. 1994 m. lapkričio 8 d. sutartis sudaryta pažeidžiant tuo metu galiojusius teisės aktus, o šios sutarties 7 punkte numatytas partnerystės terminas (6 mėnesiai) yra praėjęs ir ieškovas dėl skolos priteisimo turėjo kreiptis per 3 metų laikotarpį. Dėl šių priežasčių 1994-11-08 sutartis yra niekinė. 1998-06-08 sutartis taip pat neatitinka tuo metu galiojusių ir šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, nes neįvardinta, kokia tai sutartis, nėra vienos šalies parašo, iš sutartyje numatytų dviejų liudininkų, pasirašė tik vienas, be tapatybę patvirtinančių duomenų, dėl to ji yra negaliojanti. Be to, šios sutarties 5 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Įmonių bei akcinių bendrovių įstatymams, pagal kuriuos ribotos atsakomybės įmonė už savo prievoles atsako tik įmonės turtu, tuo tarpu atsakovo UAB „Santra“ direktorius J. V. buvo priverstas pasirašyti šią sutartį savo vardu, dėl ko buvo nepagrįstai apribotos jo teisės disponuoti savo turtu. Jeigu sutartis būtų pripažinta galiojančia, ji turėtų būti laikoma pasibaigusia 1998 metais, todėl santykiams pagal šią sutartį netaikytinos naujojo CK teisės normos.Nepagrįstos teismo išvados, susijusios su 50 000 Lt suma, grąžinta pagal 2004-02-26 paprastąjį vekselį. Nelogiška būtų manyti, kad ieškovas, kuriam nuo 1994 metų atsakovas negrąžina pakankamai didelės skolos, po dešimties metų vėl skolintų 50 000 Lt atsakovo atstovui. Minimą vekselį atsakovo atstovas pasirašė paveiktas šantažo bei grasinimų. Taip pat teismas neįvertino ieškovo teiginių, kad atsakovas jam yra sumokėjęs įvairias pinigų sumas prieš ir po šio vekselio pasirašymo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 167) ieškovas prašo jį atmesti ir nurodo šiuos argumentus:
Iš atsakovo apeliacinio skundo neaišku, kokias nuostatas ar teisės aktus pažeidė ar netinkamai pritaikė pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, dėl ko sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Ieškovo nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas ištyrus visus byloje esančius įrodymus.Atsakovas, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ir iš esmės apeliaciniame skunde pripažino tą faktą, kad 1998-06-08 sutartis buvo sudaryta ir kad pagal šią sutartį yra skolingas ieškovui 170 184 Lt, tačiau be pagrindo tvirtina, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, reikalaudamas priteisti skolą ir delspinigius.Nėra pagrindo teigti, kad yra suėję senaties terminai ieškovo reikalavimams pareikšti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsniu, 46 straipsniu, CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, senaties terminai ieškinio pateikimo momentu nebuvo pasibaigę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apelianto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai, pagal CPK taisykles įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus (CPK 178 str., 185 str.), teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės bei proceso teisės normas, iš dalies patenkindamas ieškinį teismo sprendime nurodytais motyvais.
Apeliantas skunde nurodydamas, jog teismas neteisingai vertino įrodymus, netinkamai aiškino tarp šalių sudarytas 1994-11-06 ir 1998-06-08 sutartis, teigia, kad jos sudarytos pažeidžiant galiojančius teisės aktus, be to, yra pasibaigusios, kaip ir senaties terminas dėl ieškovo reikalavimo.
Pagal CPK 12, 178 straipsnių nuostatas, bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kai kiekviena bylos šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (grindžia savo reikalavimus). CPK 185 straipsnis nustato, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimas konstatuojamas tuomet, kai nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo(CPK 185 str.). Teismas gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-609/2008).
Sutarčių aiškinimo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose atskirose bylose, taip pat įtvirtintos CK 6 knygos II dalies XIV skyriuje. Aiškinant sutartis, reikalaujama atsižvelgti į tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien formaliai vertinti sutarties tekstą (CK 6.193 str. 1 d.). Be to, tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva – šalių pateiktus ir įrodytus faktus teisiškai vertina teismas, taikydamas jiems atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civ. bylose Nr. 34-21/1998, Nr. 3K-7-23/2000, Nr. 3K-3-406/2000, 3K-3-1145/2000, 3K-3-1153/2001).
Nors tarp ieškovo A. K. bei atsakovo AB „Santra“ ir buvo sudaryta 1994-11-08 sutartis, pagal kurią, bylos šalių teigimu bei 1998-06-08 sutarties duomenimis, susidarė 1998 m. birželio 8 d. sutartyje nurodyta atsakovo skola ieškovui, tačiau ieškovas reikalavimai dėl skolos ir delspinigių priteisimo pareikšti ne pagal 1994-11-08 sutartį, bet 1998 m. birželio 8 d. atsakovo pasirašytos skolos grąžinimo sutarties pagrindu (b. l. 1-2, 14-15, 135-137), todėl teisėjų kolegija pasisako dėl teismo sprendimo motyvų bei apelianto argumentų, susijusių su 1998-06-08 sutarties galiojimu ir įrodomąja reikšme (CPK 320 str.).
Pirmosios instancijos teisme atsakovas nereikalavo taikyti ieškinio senaties (CK 1.126 str. 2 d.), todėl apygardos teismas neturėjo pagrindo dėl to pasisakyti. Tačiau iš atsakovo argumentų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad jis laikė esant pasibaigusį ieškinio senaties terminą (b. l. 131-132), todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio senatimi.
Ieškovo reikalavimui, kildinamam iš 1998-06-08 sudarytos skolos grąžinimo sutarties (b. l. 15), tuo metu galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis numatė bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą (1964 m. CK su pakeitimais). Pagal Sutarties 2 ir 3 dalyse numatytą grafiką, skola turėjo būti grąžinta 1998-10-08, tačiau ji nebuvo grąžinta, todėl nuo šio momento ir skaičiuojamas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris būtų suėjęs 2001-10-08. Tačiau 2000 m. liepos 18 d. buvo priimtas Civilinis kodeksas, kurio patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 10 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, jog naujojo Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jei pagal galiojusius įstatymus numatyti ieškinio senaties terminai reikalavimams pareikšti nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnį, Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., taigi ieškovo reikalavimams 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas iki 2000 m. CK įsigaliojimo dar nebuvo pasibaigęs, todėl šiems reikalavimams taikytinas naujajame CK numatytas ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį, šioje byloje nagrinėjamiems reikalavimams taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris būtų suėjęs 2008-10-08, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškinys buvo pareikštas 2007 m. liepos 31, taigi nepraleidus ieškinio senaties termino.
Teisingai teismas nustatė ir laikotarpį, už kurį priteistini delspinigiai pagal nurodytą Sutartį, tinkamai taikydamas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas.
Todėl neturi pagrindo atsakovo apeliacinio skundo motyvai, susiję su ieškinio senaties pasibaigimu ieškovo reikalavimams pagal 1998-06-08 skolos grąžinimo sutartį.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog 1998-06-08 sutartis turi būti pripažinta negaliojančia dėl jos neatitikimo tuo metu galiojusioms teisės normoms, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka pirmosios instancijos teisme nepareiškė priešinio reikalavimo pripažinti šią sutartį negaliojančia, todėl apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų (CPK 312 str.).
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti 1998-06-08 sutarties trūkumai (sutartis be pavadinimo, pasirašyta tik vieno iš nurodytų liudininkų), neduoda pagrindo abejoti sutartyje nurodytos skolos fakto tikrumu bei šalių valia susitarti dėl skolos grąžinimo. 1998-06-08 skolos grąžinimo sutartis sudaryta rašytine forma, pasirašyta skolininko AB „Santra“ ir patvirtinta jo antspaudu, todėl tai, kad nėra vienos iš šalių – kreditoriaus A. K. (ieškovo) parašo, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia šios sutarties įrodomosios reikšmės, kadangi abi šalys teisme pripažino sudariusios šią sutartį, be to, skolininko (atsakovo) atstovas (direktorius J. V. ) pripažino pasirašęs šią sutartį, patvirtindamas joje nurodytą skolos faktą ir jos dydį.
Dėl pirmiau nurodytų motyvų, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje pripažino 1998-06-08 sutartį įrodymu, patvirtinančiu ieškovo pareikštus reikalavimus dėl skolos priteisimo, o atsakovas, gindamasis nuo jam pareikšto reikalavimo, nurodęs, jog visą pagal sutartį susidariusią skolą ieškovui yra grąžinęs, nepateikė šiuos jo teiginius patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str., 185 str.).
Nepaneigia teismo sprendimo išvadų bei motyvų ir apelianto nuoroda, jog skolos grąžinimo faktą patvirtina ieškovo pirmosios instancijos teisme pripažintos aplinkybės apie atsakovo atstovo J. V. ieškovui grąžintus 10 000 JAV dolerių bei tai patvirtinantis atsakovo surašytas paprastasis vekselis. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas apygardos teismo posėdžio metu nurodė, jog ši suma (10 000 JAV dolerių) nėra susijusi su šioje byloje jo pateiktu ieškiniu, nes ji buvo paskolinta asmeniškai J. V. , o ne atsakovui AB „Santra“ (b. l. 130-131). Apeliacinio teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, jog būtent šios asmeninės skolos grąžinimas ir buvo vykdomas pasirašant apelianto pateiktą 50 000 Lt sumos paprastąjį vekselį (b. l. 185). Apygardos teismas skundžiamame sprendime įvertino šį atsakovo pateiktą dokumentą bei jo įrodomąją reikšmę, pagrįstai konstatuodamas, jog jis nepatvirtina ginčo skolos grąžinimo fakto, kadangi yra išduotas asmeniškai J. V. , kaip fizinio asmens, nesant nuorodos apie tai, kad pastarasis, pasirašydamas šį vekselį, veikė kaip atsakovo AB „Santra“ atstovas. Šią aplinkybę patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme atsakovo pateiktas antstolio patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo nuorašas, iš kurio matyti, kad skola pagal minėtą vekselį išieškota asmeniškai iš J. V. , o ne iš atsakovo AB „Santra“ (b. l. 179).
Taigi apeliantas nepaneigė įrodymais pagrįstos pirmiau minėtos teismo sprendimo išvados, kaip ir ieškovo tvirtinimo pirmosios instancijos teisme, kad pagal minėtą vekselį grąžinti pinigai nesusiję su AB „Santra“ skola ieškovui pagal 1998-06-08 sutartį (CPK 178 str., 314 str.; b. l. 130-131).
Nepagrįsti ir atsakovo apeliacinio skundo motyvai, susiję su CPK 170 straipsnio 5 dalies bei 171 straipsnio reikalavimų pažeidimais, ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog buvo padaryti civilinio proceso pažeidimai, dėl kurių būtų galima teigti, kad teismas neteisingai išsprendė bylą (CPK 329 str.).
Vadovaujantis CPK 170 str. 5 dalimi, teismo posėdžio protokolas turi būti baigtas rašyti ar spausdinti ir pirmininkaujančio teisėjų kolegijos teisėjo pasirašytas ne vėliau kaip kitą dieną po teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos. Iš bylos duomenų matyti, kad apygardos teismo posėdis baigėsi 2008 m. lapkričio 20 d. (b. l. 134), o atsakovo prašymo susipažinti su teismo posėdžio protokolu pateikimo dieną (2008-11-10) teismo posėdis nebuvo baigtas, todėl ir jo protokolas nebuvo pateiktas apeliantui. Bylą išnagrinėjus, teisėja teismo posėdžio protokolą pasirašė 2008 m. lapkričio 21 d. (b. l. 134), t. y. kitą dieną, po teismo posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas, nepažeisdama CPK 170 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Per 3 dienas nuo šio protokolo pasirašymo dienos apeliantas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl susipažinimo su teismo posėdžio protokolu, tačiau jis kreipėsi tik 2008-12-17 (b. l. 141) ir neprašė teismo atnaujinti terminą pastaboms dėl posėdžio protokolo pateikti, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistas ir CPK 171 straipsnis. Juolab kad teigdamas, jog protokolo turinys neatitinka teismo posėdžio metu vykusių ginčų esmės, apeliantas net nenurodė konkrečių duomenų, kurie, apelianto teigimu, būtų buvę neįrašyti arba neteisingai įrašyti į teismo posėdžio protokolą.
Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti apygardos teismo sprendimo, kurio išvadų bei motyvų nepaneigė ir apelianto naujai pateikto dokumento duomenys (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio sumokėjimas apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartimi atsakovo AB „Santra“ prašymu buvo atidėtas iki bus išnagrinėtas jo apeliacinis skundas, taip pat išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 302, 84, 92, 93, 96 str.; b. l. 162, 170).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovo AB „Santra“ valstybei 7 251 Lt žyminio mokesčio bei 6,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.