Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei S. O. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paveldėtas pagal testamentą nekilnojamasis turtas 2017-07-11 įregistruotas nekilnojamojo turto registre, A. R., asmenine nuosavybe. Šiose paveldėtose patalpose yra įrengta kirpykla. Ieškovei žinoma, jog šias patalpas kiekvienais metais pagal patalpų nuomos sutartis K. R. išnuomodavo S. O., kuri jomis naudojasi iki šiol. Ieškovė negyvena Lietuvoje, yra išvykusi į Didžiąją Britaniją ir su atsakove nėra pasirašiusi jokios patalpų nuomos sutarties. Nors su atsakove ieškovė nebuvo pasirašiusi patalpų nuomos sutarties, S. O. ir toliau naudojosi negyvenamosiomis patalpomis, vystė savo verslą. Nuo 2017 m. pabaigos iki 2018 m. pradžios už patalpų nuomą atsakovė nereguliariai mokėjo grynais arba pervesdama į ieškovės sesers Kr. R. banko sąskaitą. 2019 metų gegužės mėn. ieškovė kreipėsi į atsakovę, siūlydama jai pasirašyti patalpų nuomos sutartį. Ji išsiuntė atsakovei pasiūlymą dėl nuomos kainos, tačiau su ja atsakovė nesutikusi, todėl ieškovė nutarusi nebenuomoti atsakovei patalpų ir 2019-05-23 išsiuntė registruoti laišku įspėjimą dėl išsikeldinimo iš patalpų. Įspėjimas atsakovei įteiktas 2019-06-01. Nors ir gavusi įspėjimą išsikraustyti iš jai nepriklausančių patalpų, atsakovė iki šiol iš jų neišsikrausto, patalpų neperduoda, dėl ko ieškovė priversta kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) miręs K. R., jam priklausantį nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) testamentu paliko savo vaikaitei ieškovei A. R.. ( 8 b.l.) 2017-06-27 Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarė V. J.-B., vadovaudamasi testamentu, patvirtintu 2007-11-27 Šiaulių r. sav. Kuršėnų šen. notaro biuro notarės N. M., išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą pagal kurį A. R., nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos tokios daiktinės teisės:

1) 3159/15790 pastato-gyvenamojo namo su alaus baru, unikalus Nr, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2) 18/100 pastato-sandėlio. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

3) 18/100 pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

4) 18/100 kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

5) 100/636 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

Paveldėtas pagal testamentą nekilnojamasis turtas 2017-07-11 įregistruotas nekilnojamojo turto registre, ieškovės A. R., asmenine nuosavybe (9-16 b.l. )

Šiose, ieškovės paveldėtose negyvenamose patalpose buvo įrengta kirpykla, kurią pagal patalpų nuomos sutartis atsakovė S. O. nuomojosi iš K. R. (24,25 b.l.) Mirus K. R., atsakovė dar kurį laiką naudojosi patalpomis, nors sutarties tarp naujos savininkės ir nuomininkės raštu sudaryta nebuvo. Šalims nesutarus dėl tolimesnės negyvenamųjų patalpų nuomos, ieškovė pareikalavo atsakovės atlaisvinti patalpas, tačiau pastaroji atsisako tai padaryti, motyvuodama, jog ieškovė nepateikė jai nuosavybės teisę į minėtas negyvenamąsias patalpas patvirtinančių dokumentų.

LR CK 4.37 str. 1 d. numatyta, kad daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 str. 1 d., 4.95 str.). Iškeldinimas iš negyvenamų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Šiuo atveju, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tarp, šalių yra negyvenamosios patalpos nuomos santykiai sutartis pasirašyta dar K. R., patalpų nuomos sutartis yra neterminuota.

Pagal CK 6.481 straipsnį laikoma, kad sutartis tampa neterminuota, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja. LR CK 6.481 straipsnyje nenustatyta, kokia konkrečia valios išreiškimo forma nuomotojas privalo pareikšti prieštaravimą dėl nuomininko naudojimosi turtu pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, nustatant nuomotojo valią dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą, reikia vertinti nuomotojo elgesį, jo veiksmų visumą ir konkrečias susidariusios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje JAV korporacija GT International, Ine. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3- 40/2006).

Ieškovė, siekdama įgyvendinti savo teisę naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir vadovaudamasi CK 6.477 - 6.503 str., 2019-05-23 išsiuntė atsakovei įspėjimą apie tai, kad ji per mėnesį nuo šio įspėjimo gavimo dienos (šis terminas po susirašinėjimo pratęstas iki trijų mėnesių 2019-09-01) išsikeltų iš jai priklausančių patalpų ir patalpas perduotų (35 b.l.). 2019 m. birželio pradžioje atsakovė ieškovei atsiuntė atsakymą, kuriame nurodė, kad patalpas atlaisvins iki 2019-09-01, ir tai patvirtina, kad įspėjimą atsakovė tikrai gavo (37 b.l.). Kadangi sutartis buvo neterminuota, tai ją po įspėjimo savininkas turi teisę nutraukti bet kada ir nenurodydama priežasčių. Taigi neterminuota patalpų nuomos sutartis baigėsi 2019-09-01 (CK 6.480 str.).

Neterminuota nuomos sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo momentu, bet kurios šalies iniciatyva, įspėjus kitą šalį prieš tris mėnesius. Įspėjimas ir termino pasibaigimas yra juridiniai faktai, nutraukiantys turto nuomos sutartį. Praktikoje dažniausiai toks įspėjimas siunčiamas registruotu laišku, perduodamas per notarą, kadangi pasirinkus tokią įspėjimo formą lengviausia įrodyti, kad įspėjimas buvo įteiktas atitinkamu laiku. Tačiau įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos, nei detalizuoja reikalavimus įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Tokio įspėjimo esmė yra tame, kad kita šalis galėtų tinkamai pasiruošti ir gražinti tai, ką yra gavusi pagal nuomos sutartį. Šiuo atveju 2019 m. gegužės 23 d. išsiųstas įspėjimas dėl išsikeldinimo (kurį atsakovė gavo 2019-06-01), laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie ieškovės valią nutraukti nuomos sutartį, todėl dalytina išvada, kad atsakovė jau daugiau nei prieš keturis mėnesius yra informuota apie ieškovės valią nutraukti sutartį, todėl ir CK 6.480 str. reikalavimai nutraukiant nuomos sutartį yra įvykdyti. Atsakovei neatlaisvinus patalpų ir jų neperduodant man jų savininkei, ieškovė priversta kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises.

LR CK 4.98 straipsnyje nustatyta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovės iškeldinimas iš ieškovei (savininkui) priklausančių patalpų (kirpyklos) laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų patalpų atlaisvinimas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog ieškovės ieškinys įrodytas ir tenkintinas visiškai, o atsakovė S. O. per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškeldintina su visu jai priklausančiu turtu iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)savivaldybėje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93str. 1d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė yra sumokėjusi 76 eurus žyminio mokesčio bei 1000 eurų už suteiktas advokato paslaugas (5, 81 b.l.), todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Iškeldinti atsakovę S. O., gim. (duomenys neskelbtini) su visais jai priklausančiais nuosavybės teise daiktais iš ieškovei A. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 3159/15790 pastato-gyvenamojo namo su alaus baru, ( 1) kirpyklos - pastato plane patalpa 1-3; 2) Sandėliuko - pastato plane patalpa 1-4; 3) tambūro - pastato plane patalpa 1-5; 4) Rūbinės - pastato plane patalpa 1-6; 5) personalo k. - pastato plane patalpa 1-7), įpareigojant atsakovę šias patalpas perduoti ieškovei per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovės S. O., gim. (duomenys neskelbtini)ieškovei A. R. 75 eurus (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 1000 eurų (vieną tūkstantį eurų) už advokato suteiktas paslaugas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.