Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės d., apie 13 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), M. B. su individualios veiklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), pagal sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 2015 m. balandžio 27 d. paslaugų teikimo sutartį, atliko 2 aukštų namo fasado tinkavimo darbus. Tinkavimo darbus atliko M. B., M. C. (individualios veiklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), L. P. ir T. J.. Patikrinimo metu nustatyta, kad M. B. individualioje veikloje dirbo neįdarbinti darbuotojai L. P. ir T. J., su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys, neįteikti darbuotojams antrieji darbo sutarčių egzemplioriai. Tokiais veiksmais M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str., 99 str., 270 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. parodė, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, jis sudarė paslaugų teikimo sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“, kad nutinkuos namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasadą, mokės po 2 Eur už kvadratinį metrą, o L. P. ir T. J. jam padėjo atlikti darbus. Kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu dar du žmonės sudarė sutartis ir dirbo lygiomis teisėmis, tačiau L. P. ir T. J. dar nebuvo spėję sudaryti sutarčių (26, 28-29 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. J. parodė, kad M. B. atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes nuvykus prie (duomenys neskelbtini), esančio namo rasti asmenys atliko fasado tinkavimo darbus. Vietoje dirbę asmenys buvo apklausti, patikrinta, ar vykdo individualią veiką, tačiau nustatyta, kad nei vienas minėto pažymėjimo neturi, o L. P. pamelavo savo vardą ir pavardę. Būnant prie objekto, visiems darbams vadovavo M. B.. M. B. pateikė statybos darbų sutartį, kuri sudaryta jo vardu. Liudytojas taip pat parodė, kad L. P. ir T. J. dėl darbo kreipėsi į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jis atsivežė abu minimus asmenis į darbą (27-28 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. P. parodė, kad su M. B. kalbėjosi dėl darbo ir pasisiūlė pas jį dirbti. Jam buvo pasiūlytas 2 Eur už kvadratinį metrą darbo užmokestis. VMI patikrinimo metu individualios veiklos pažymos jis neturėjo, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pamelavo, jog turi (27 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. J. parodė, jog M. B. liepė jam išsiimti individualios veiklos pažymą, individualios veiklos pažymą jam turėjo išimti draugas, draugas jį apgavo ir todėl patikrinimo metu jis minėtos pažymos neturėjo. Su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu tarėsi dėl darbo sąlygų, sutarė, jog dirbs tinkavimo darbus, už kvadratinį metrą bus mokama 2 Eur. T. J. pradėjo dirbti penktadienį, o VMI patikrinimas buvo atliktas antradienį (28 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą.

Nelegaliu darbu pagal Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal Darbo kodekso 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (Darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, visų pirma, įrodo liudytojų T. J. ir L. P. parodymai. L. P. parodė, kad M. B. kalbėjosi dėl darbo, jam buvo pasiūlytas 2 Eur už kvadratinį metrą darbo užmokestis (27 b.l.). T. J. parodė, jog su M. B. tarėsi dėl darbo sąlygų, sutarė, kad dirbs prie tinkavimo darbų, už kvadratinį metrą bus mokama 2 Eur, pradėjo dirbti penktadienį, o VMI patikrinimas buvo atliktas antradienį (28 b.l.). M. B. kaltę taip pat patvirtina ir V. J. parodymai, jis užfiksavo, kad nuvykus prie (duomenys neskelbtini), esančio namo rasti asmenys atliko fasado tinkavimo darbus, visiems atliekamiems darbams vadovavo M. B.. L. P. ir T. J. dėl darbo kreipėsi į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jis atsivežė abu minimus asmenis į darbo vietą (27-28 b.l.).

Liudytojų teisme duotus paaiškinimus patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai, visų pirma, 2015 m. balandžio 27 d. paslaugų teikimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal individualios veiklos vykdymo pažymą dirbančio M. B. (10 b.l.), iš kurios matyti, jog M. B., būdamas šios sutarties vykdytoju, įsipareigoja nutinkuoti (duomenys neskelbtini), esančio namo išorines sienas (2 punktas), o užsakovas įsipareigoja vykdytojui už kiekvieną kvadratinį metrą nutinkuotos namo sienos sumokėti po 2 eurus (3 punktas). Minėta sutartis sudaryta su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu M. B., joje nėra numatyta, kad dalį darbų atliks kiti asmenys – tai yra L. P. ir T. J., todėl M. B., pasitelkdamas minėtus asmenis atlikti pastato tinkavimo darbus turėjo pareigą užtikrinti, kad arba su jais būtų sudarytos darbo sutartys, arba jie turėtų individualios veiklos pažymas. Pažymėtina, kad minėtas nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais, bet gali pasireikšti ir neveikimu, t.y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N 575-3202/2011; N575-704/2012). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. M. B., pasitelkdamas darbui T. J. ir L. P., nepasirūpino, jog dokumentai (darbo sutartys ar individualios veiklos pažymos) būtų laiku ir tinkamai sutvarkyti ir neužtikrino, kad nebūtų vykdomas nelegalus darbas, turėjo suprasti, kad toks neveikimas pažeidžia teisės aktus ir tai laikoma nelegaliu darbu, todėl yra subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., sudėties požymiai.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 16 straipsnio 2 dalis numato, kad darbdaviu gali būti kiekvienas fizinis asmuo, turintis darbdavio (fizinio asmens) teisnumą ir veiksnumą. Iš liudytojų parodymų darytina išvada, kad su M. B. liudytojai T. J. ir L. P. aptarė darbo sąlygas, darbo užmokesčio dydį, koks konkrečiai darbas bus dirbamas, T. J. ir L. P. buvo pradėję realiai dirbti, be to - nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, darbas buvo dirbamas paklūstant darbdavio nustatytai darbo tvarkai, t.y. pagal M. B. duodamus nurodymus ir paklūstant jo nustatytai tvarkai, kaip patvirtino liudytojas V. J.. todėl konstatuotina, jog yra visi objektyvieji administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., sudėties požymiai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat įrodo ir kiti teismo posėdžių metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas (1-4 b.l.), operatyvaus patikrinimo pažyma (5-6 b.l.), T. J. paaiškinimas (7 b.l.), L. P. paaiškinimas (8 b.l.), faktų fiksavimo pažyma (11-12 b.l.). Taigi byloje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad T. J. ir L. P. dirbo neteisėtai ir nelegaliai.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. gegužės d., apie 13 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), M. B. su individualios veiklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), pagal sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 2015 m. balandžio 27 d. paslaugų teikimo sutartį, atliko 2 aukštų namo fasado tinkavimo darbus. Tinkavimo darbus atliko M. B., M. C. (individualios veiklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), L. P. ir T. J.. Patikrinimo metu nustatyta, kad M. B. individualioje veikloje dirbo neįdarbinti darbuotojai L. P. ir T. J., su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys, neįteikti darbuotojams antrieji darbo sutarčių egzemplioriai. Tokiais veiksmais M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str., 99 str., 270 str. 1 d., todėl konstatuotina, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. M. B. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino teisės pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, į tai, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei daro išvadą, kad M. B. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje - bauda, jos dydį nustačius lygų sankcijoje numatytam minimumui, jį dauginant iš šioje byloje nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų skaičiaus, tai yra iš dviejų ir paskiriant galutinę baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 41³ straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

M. B. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., už du nelegaliai dirbusius asmenis paskirti administracinę nuobaudą – už kiekvieną po 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą, ir galutinę administracinę nuobaudą paskirti – 1736 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt šešių eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VMI.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6020. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.