Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. O. (V. O. ), gim. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) rusas, išsituokęs, senatvės pensininkas, aukštesniojo išsilavinimo, teistas: 1) 1994-06-13 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 111 str. 1 d. laivės atėmimu 4 metams, 1995-12-05 paleistas iš laisvės atėmimo vietos, vadovaujantis 1961 m. LR BK 54² str., lygtinai prieš 1 metus 1 mėnesį 21 dieną; 2) 1999-11-10 Vilniaus apygardos teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 str. laisvės atėmimu 11 metų, pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo “Dėl amnestijos akto” 3 str. 2 d. 1 p., neatliktoji laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/5 dalimi, t. y. 1 metais 6 mėnesiais, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-11-18 nutartimi 2005-11-24 paleistas iš laisvės atėmimo vietos, vadovaujantis LR BK 157 str. 3 d., lygtinai prieš 2 metus 10 mėnesių 23 dienas, neišnykę du teistumai, gyv. (duomenys neskelbtini), Visagine, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. O. nužudė žmogų.

Kaltinamasis V. O. , 2008 m. liepos 5 d., apie 14.30 val., savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, kilusio asmeninio konflikto su B. S. metu, tyčia sudavė pastarajai peiliu penkis smūgius į kaklo ir krūtinės sritis, padarydamas jai dvi žaizdas kaklo srityje su dešinės miego arterijos ir kairės priekinės jungo venos pažeidimais, dvi kiaurymines žaizdas krūtinės srityje su šonkaulių ir krūtinplėvės pažeidimais bei aklą žaizdą krūtinės srityje, dėl ko nuo krūtinės ir kaklo durtinių pjautinių žaizdų su dešinės miego arterijos ir kairės priekinės venos pažeidimais, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu ir sunkaus laipsnio šoku, B. S. 2008 m. liepos 5 d., 15 val. 55 min., ligoninėje mirė. Tokiu būdu, V. O. tyčia nužudė B. S. .

Kaltinamasis kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies ir parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Visagine. Su B. S. susipažino 2006 metais, kai grįžo iš įkalinimo vietos. Tuomet jo sutiktuvių proga pas jį į namus buvo atėjusi kaimynė, kuri atsivedė B. Išgertuvių metu B. jo paklausė už ką buvo nuteistas. Paaiškėjus, jos jis atliko bausmę už jos pažįstamo K. nužudymą, pastaroji pradėjo priekaištauti, rėkti, o po to išėjo. Nuo to laiko iki įvykio dienos, B. S. pas jį užeidavo į namus bei reikšdavo nepasitenkinimą dėl ankstesnio jo įvykdyto nusikaltimo. 2008 m. liepos 5 d., apie 13.00 valandą, kažkas pasibeldė į duris. Pažiūrėjęs pro durų plyšį, pamatė B. ir ją įsileido į vidų. Pastaroji paprašė paskolinti tris litus, nes jai trūko pinigų alkoholiui. Jis davė tris litus, ši išėjo ir po penkiolikos minučių atsinešė butelį vyno. Jis tą dieną taip pat turėjo butelį vyno „Vakaris“. Po to jie sėdėjo virtuvėje, žiūrėjo televizorių ir gėrė vyną. B. sėdėjo prie spintelės, o jis – prie viryklės. Maždaug per porą valandų nukentėjusioji išgėrė du butelius vyno, nuo kurio apsvaigusi pradėjo šaukti, priekaištauti dėl to, kad jis nužudė K., grąsinti, kad už tai ji jam atkeršys bei, pagriebusi tuščią butelį nuo vyno, trenkė juo jam į koją, po to – du kartus į rankas. Taip pat ušsimojusi buteliu, ėmė šaukti, jog trenks jam į galvą, sulaužys šonkaulius ir jo lavoną išmes į konteinerį. Sulaikyti jos rankos negalėjo, nes jam labai skaudėjo sutrenktą koją ir jis laikėsi sugriebęs už sumušimo vietos. Tuo metu šalia jo, ant virtuvinės plytos gulėjo peilis, kurį jis pagriebė ir gindamasis, dūrė B. vieną kartą į kaklą. Po smūgio iš kaklo pasipylė kraujas ir nukentėjusioji atsistojo bei išėjusi iš buto, koridoriuje, prie (duomenys neskelbtini)-ojo buto durų nukrito veidu žemyn. Tuomet jis apsivilko chalatą ir išėjo į koridorių. Vidur buvo labai daug kraujo. Jis beldėsi į kaimynų duris, prašė iškvieti policiją ir greitąją medicinos pagalbą, tačiau durų niekas neatidarė. Vėliau atvykusi policija jį sulaikė. Kaltę pripažįsta iš dalies, nes tikslo nužudyti B. S. neturėjo, tai padarė nuo jos gindamasis. Savo veiksmus vertina kaip būtinąją gintį arba būtinosios ginties ribų peržengimą, be to, pastarajai peiliu sudavė tik vieną smūgį. Kaip ant nukentėjusiosios kūno galėjo atsirasti daugiau sužalojimų, paaiškinti negali. B. galėjo susižaloti išeidama iš buto, nes jame buvo daug daiktų, į kuriuos ji galėjo atsitrenkti. Nori pabrėžti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas ir prie bylos prijungtas ne tas peilis, kuriuo jis dūrė nukentėjusiajai, nes jo peilis buvo daug mažesnis, plonesniais jo ašmenimis. Su pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veika įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. S. (J. S. ) parodė, kad kaltinamąjį pažinojo iš matymo, kaip kaimynystėje gyvenantį asmenį, dažnai jį matydavo bėgiojantį su peiliu rankoje. Nužudytoji yra jo mama, su kuria paskutiniu metu jis negyveno, nes dirbo Švedijoje. Šeimoje dar yra vyresnė sesuo ir du broliai. Apie motinos mirtį sužinojo būdamas Švedijoje, jam pranešė kartu uždarbiavęs patėvis. Tuomet jis paskambino broliui P. ir pasakė, kad šis nueitų namo ir pažiūrėtų kas atsitiko. Vėliau brolis patvirtino, kad mama nužudyta. Jo (J. S. ) santykiai su motina buvo geri. Pastarąją laidojo jis ir tėvas. Apie 1000,00 Lt davė sesuo. Iš viso laidotuvėms išleido apie 3000,00 Lt, pirko karstą, rūbus, mokėjo už duobės iškasimą, lavono laikymą šaldytuve. Išlaidas patvirtinančių kvitų neišsaugojo, nes apie tai nepagalvojo. Iš kaltinamojo prašo priteisti 2500,00 Lt turtinės žalos (laidojimo išlaidų) atlyginimo. Gauta 1000,00 Lt laidojimo pašalpa iš prašomos priteisti turtinės žalos dydžio išskaičiuota. Taip pat prašo priteisti 70 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ne buvo nužudyta jo motina, jis patyrė didelę psichologinę traumą, išgyvenimus, po jos mirties pablogėjo santykiai su broliais. Šią sumą nurodė pasitaręs su advokatu.

Nukentėjusysis P. S. (P. S. ) parodė, kad nužudytoji yra jo mama. Jis gyvena Zarasų vaikų globos namuose, tačiau vasarą būdavo pas motiną. Mama mėgo išgerti, todėl 2005 metais jai buvo apribotos motinos teisės. 2008 m. liepos 5 d. buvo pas motiną. Vakare išėjo pas draugus, o kitos dienos rytą jam iš Švedijos paskambinęs brolis pasakė, jog mirė mama. Po to kaimynė papasakojo, kad mamą nužudė kaltinamasis. Motiną palaidojo brolis Jevgenijus.

Liudytojas D. T. parodė, kad jis dirba Visagino policijojos komisariate inspektoriumi. 2008 m. liepos 5 d. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) namą. Su kolega V. M. nuvykus į vietą, kylant laiptais, sutiko girtą kaltinamąjį, jis svyravo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pastarasis buvo apsivilkęs chalatu, kruvinas. Pakilus į penktą aukštą, koridoriuje matėsi daug kraujo, o prie (duomenys neskelbtini)-ojo buto durų rado kraujo klane be sąmonės gulinčią moterį. Taip pat atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri sužalotąją išvežė į ligoninę. Jie kaltinamąjį sulaikė. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neatsimena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas D. T., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 41) parodė, kad Visagine, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, tarp antrojo ir trečiojo aukšto sutiko vyriškį, kurio rankos ir chalatas buvo kruvini. Paklausus kas atsitiko, pastarasis paaiškino, jog jis sužalojo moterį.

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 4) patvirtina, kad 2008 m. liepos 5 d., apie 14.56 val., buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) namą, Visagine, kur nuvykus, laiptinėje pastebėtas įtartinas vyriškis, prisistatęs V. O. . Vyriškio drabužiai ir rankos buvo kruvini. Pastarasis paaiškino, jog (duomenys neskelbtini)-ajame aukšte guli sužalota moteris. Pakilus į penktąjį aukštą, prie (duomenys neskelbtini)-ojo buto durų rasta kraujo klane gulinti moteris.

Iš 2008-07-05 įvykio vietos apžiūros protokolo, jo priedų – fotonuotraukų, schemos (t. 1, b. l. 5-15) matyti, kad 2008 m. liepos 5 d., laikotarpiu nuo 15.54 val. iki 16.10 val., atlikus buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, bei šalia buto esančio koridoriaus apžiūrą, nustatyta, jog koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, ant grindų yra dvi tamsiai raudonos spalvos 0,5 m skersmens dydžio dėmės, panašios į kraują bei mažų analogiškų dėmių takelis, vedantis į (duomenys neskelbtini)-ąjį butą. Apžiūros metu paimtos dėmių nuoplovos. (duomenys neskelbtini)-ojo buto koridoriuje ant spintelės guli virtuvinis peilis su juodos spalvos plastmasine rankena, ant kurio geležtės yra tamsiai raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Rastas peilis paimtas. Buto koridoriuje, ant grindų yra tamsiai raudonos spalvos nedidelių dėmių takelis, vedantis į virtuvę iki taburetės su pagalvėle. Virtuvėje, prie įėjimo durų iš dešinės pusės stovi taburetė, ant kurios viršaus daug įvairaus dydžio tamsiai raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Prie taburetės, ant sienos yra suteptos tamsiai raudonos dėmės, panašios į kraują. Šalia taburetės, ant grindų gulintis mėlynos spalvos polietileninis maišas gausiai aptaškytas tamsiai raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Prie stalo stovi taburetė, ant kurios padėta pagalvėlė su tamsiai raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimta minėta pagalvėlė. Ant grindų guli septyni tušti buteliai nuo vyno – šeši buteliai nuo vyno “Vakaris”, vienas – nuo vyno “Skrydis”.

2008-07-08 lavono atpažinimo protokolu (t. 1, b. l. 23) pasitvirtina, kad nukentėjusysis J. S. iš veido bruožų, kūno sudėjimo, plaukų, akių, nosies atpažino nužudytosios savo motinos B. S. lavoną.

2005-08-17 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 38) patvirtina, kad medicinos pagalba į įvykio vietą buvo iškviesta 2008 m. liepos 5 d., 15.07 val. Atvykus medikams, (duomenys neskelbtini) namo, Visagine, (duomenys neskelbtini)-ajame aukšte, prie (duomenys neskelbtini)-ojo buto rasta B. S. , gyvenanti (duomenys neskelbtini), Visagune, perpjautu kaklu. Moteris gulėjo kraujo klane, rasti dideli kraujo krešuliai, moters kaklo priekinėje dalyje pjautinė, maždaug 4 cm ilgio žaizda, kaklo dešinėje pusėje gili, stipriai kraujuojanti, maždaug 3 cm ilgio žaizda, po kaire pažastimi, negili, nekraujuojanti pjautinė, maždaug 1 cm ilgio žaizda. Nukentėjusiąją ištikęs hemoraginis šokas. Suteikus pirmąją pagalbą, nukentėjusioji išvežta į Visagino ligoninę.

2008-07-18 pažyma apie mirties įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45) pasitvirtina, kad B. S. , gim. (duomenys neskelbtini), mirė 2008 m. liepos 5 d.

Pagal 2008-07-10 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 60) buvo paimta B. S. nagų su panagių turinių, kraujo bei plaukų lyginamieji pavyzdžiai.

Iš 2008-07-05 asmens apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 61-62) matyti, kad Visagino ligoninės chirurgui apžiūrėjus kaltinamojo V. O. kūną, konstatuota, jog ant jo kūno jokių matomų kūno sužalojimų, kurie galėtų būti padaryti grumtynių metu, nepastebėta.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 122) nurodoma, kad atlikus kaltinamojo V. O. tyrimą, dėl jam padarytų kūno sužalojimų, nustatyta, jog V. O. 2008-07-09 apžiūrėjimo metu, rasta dešinio dilbio tamsiai violetinė kraujosruva. Minėtas sužalojimas padarytas buku kietu daiktu kontakto su kūnu metu prieš 1-2 paras iki jo teismo medicininio apžiūrėjimo 2008-07-09 dieną, 11.40 val., ir tai neatitinka užduotyje nurodyto laiko – 2008-07-05 dienos. Chirurgo apžiūros metu 2007-07-05 dieną, V. O. kūno paviršiuje sužalojimų nekonstatuota.

Pagal 2008-07-10 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 63) Visagino ligoninės priėmimo skyriuje buvo paimta B. S. rankinė, mobiliojo ryšio telefonas “Siemens”, raktas, kelnaitės, šortai, kojinės, džinsinės kelnės, sportiniai bateliai, juodos spalvos dviejų dalių megztinis (megztinis ir palaidinė). 2008-07-21 daiktų apžiūros protokolu, jo priedu - fotonuotraukomis (t. 1, b. l. 64-68), pasitvirtina, kad apžiūrėjus minėtus daiktus, nustatyta, jog ant baltos spalvos sportinių batelių, kelnaičių, šortų matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują.

Pagal 2008-07-09 dokumentų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 74-75) iš R. A. buvo paimta IĮ “R” 2008-07-05 kasos čekio Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašas. 2008-03-06 apžiūrėjus minėtą kasos čekį (t. 1, b. l. 76), nustatyta, jog 2008-07-05, 10.51 val., IĮ “R” parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Visagine buvo pirktas vynas 5,50 Lt vertės.

Iš 2008-11-05 dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 77-78), 2009-03-06 dokumentų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 79) matyti, kad iš Visagino PK buvo paimtas informacijos apie įvykį Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame nurodyta, jog 2008-07-05, 14.56 val., į Visagino PK kreipėsi N. T. , gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, kuri pranešė, kad prie jos buto durų sėdi kruvinas vyriškis. Į įvykio vietą nuvykę VTEPP pareigūnai nustatė, jog V. O. , gyv. (duomenys neskelbtini), Visagine, savo bute išgertuvių metu kaimynei B. S. , gyv. (duomenys neskelbtini), Visagine, peiliu sužalojo kaklą, kuri 15.54 val. Visagino ligoninės reanimacijos skyriuje mirė.

Pagal 2008-07-07 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 80) iš Visagino PK paimtas CD su 2008-07-05 telefoninių skambučių įrašais. Iš 2009-03-16 daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 82-83) matyti, kad apžiūrėjus minėtą CD nustatyta, jog skambučio garso įrašas padarytas 2008-07-05, 15.05 val., kuriame užfiksuotas dviejų asmenų pokalbis. Šio pokalbio išklotine pasitvirtina, jog pokalbis vyko tarp Visagino policijos komisariato budėtojo ir N. T. , kuriame pastaroji prašo policijos atvykti, nes įvykio vietoje labai daug kraujo.

Pagal 2008-07-05 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 84) iš kaltinamojo V. O. paimtas medžiaginis chalatas.

Pagal 2008-07-15, 2008-07-09, 2008-07-05 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolus (t. 1, b. l. 85, 86, 87) buvo paimta kaltinamojo V. O. kraujo, nagų, panagių, seilių lyginamieji pavyzdžiai bei rankų pirštų antspaudai.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 98-99) pasitvirtina, kad nuoplovoje nuo grindų (duomenys neskelbtini) namo, Visagine, laiptinėje, ant peilio geležtės, pagalvės, B. S. džinsinių kelnių, megztinio, V. O. chalato yra B. S. kraujas su 99,9999999999% tikimybe. Ant peilio rankenos gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. O. DNR profiliu su 99,9999999999% tikimybe. B. S. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu galimai yra B. S. DNR, nes gautas DNR fragmentų sutapimas pagal dvi skirtingas genų atkarpas. V. O. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu galimai yra V. O. DNR, nes gautas DNR fragmentų sutapimas pagal dvi skirtingas genų atkarpas.

2008-10-22 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 107-110) pasitvirtina, kad tirti pateiktų megztinio ir palaidinės tiriamieji durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti vienu smūgiu duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią geležtę su ašmenimis, tikėtina peiliu. Individualizuojančių tirti pateiktą peilį požymių nėra, todėl nustatyti, ar tikti pateiktų megztinio ir palaidinės tiriamieji durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu, negalima.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 132) nustatyta, kad B. S. lavono kraujyje rasta 4,00% etilo alkoholio.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 125-131) pasitvirtina, kad

- B. S. pagrindinis sužalojimas – daugybinės krūtinės ir kaklo dešinės pusės durtinės-pjautinės žaizdos, su dešinės miego arterijos ir kairės priekinės jungo venos pažeidimais. Komplikacijos – ūmus nukraujavimas, sunkaus laipsnio šokas;

- B. S. mirties priežastis yra krūtinės ir kaklo durtinės-pjautinės žaizdos su dešinės miego arterijos ir kairės priekinės jungo venos pažeidimais bei ūmiu nukraujavimu, sunkaus laipsnio šoku;

- nukentėjusiosios mirtis įvyko ligoninėje 2008 m. liepos 5 d., 15.55 val.;

- nukentėjusiosios tyrimo metu konstatuota penkios durtinės-pjautinės žaizdos: dvi kaklo srityje su dešinės miego arterijos ir kairės priekinės jungo venos pažeidimais; krūtinės stityje žaizda Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kiauryminės su šonkaulių ir krūtinplėvės pažeidimais; žaizda Nr. (duomenys neskelbtini) krūtinės srityje akla. Žaizdos padarytos duriančiais-pjaunančiais daiktais, tikėtina, peiliu, neužilgo prieš mirtį, galimai 2008 m. liepos 5 d.;

- kiauryminės krūtinės (žaizdos Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) duriančios-pjaunančios žaizdos su šonkaulių ir krūtinplėvės pažeidimais ir kaklo abi žaizdos, su kaklo stambiųjų kraujagyslių pažeidimais, ūmiu išoriniu nukraujavimu, priskiriamos prie sunkaus sveikatos sutrikdymo. Žaizda Nr. (duomenys neskelbtini) krūtinės srityje akla – šis sužalojimas priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo;

- B. S. lavono kraujyje rasta 4,00 promilių etilo alkoholio, gyviems asmenims atitinka sunkų girtumo laipsnį;

- nukentėjusiosios mirtis įvyko dėl kaklo srities durtinių-pjautinių žaizdų su miego arterijos ir jungo venos pažeidimais (nupjovimais) ir ūmiu išoriniu nukraujavimu sunkaus laipsnio trauminiu šoku;

- išskyrus durtines-pjautines žaizdas, kitokių kūno sužalojimų nekonstatuota;

- sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais;

- mažai tikėtina, bet įmanoma konstatuotus sužalojimus pasidaryti pačiam save žalojant duriančiais-pjaunančiais daiktais.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 136-142) pasitvirtina, kad

- B. S. krūtinės odos žaizda Nr. (duomenys neskelbtini) yra durtinė-pjautinė, padaryta plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuris smigo į kūną ašmenimis, nukreiptomis žemyn ir į kairę (nukentėjusiosios atžvilgiu). Žaizdos pradinės dalies požymiai rodo įrankį turėjus neaštrų ar deformuotą smaigalį ir smaigalio zonos ašmenis, išreikštas penties briaunas. Pagal žaizdoje užsifiksavusius požymius galimas žalojusio įrankio nustatymas grupinęs priklausomybės lygyje,

- tyrimui pateiktame krūtinkaulio-šonkaulių kremzlių fragmente odos žaizdą Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkančiame sužalojime užsifiksavę požymiai rodo, kad jis yra durtinis-pjautinis, padarytas plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu pjaunančiu įrankiu, kuris smigo į kūną ašmenimis, nukreiptomis žemyn ir į kairę (nukentėjusiosios atžvilgiu). Užsifiksavę požymiai rodo įrankį turėjus išreikštas penties briaunas, jos plotis galimai buvo ne mažesnis 1,5 mm, turėjo neaštrų smaigalį ar smaigalio zonos ašmenis. Sužalojime užsifiksavę požymiai tinkami žalojusio įrankio identifikavimui grupinės priklausomybės lygyje. Odos žaizdą Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkančiame sužalojime užsifiksavę požymiai rodo, kad jis yra durtinis-pjautinis, padarytas plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuris smigo į kūną ašmenimis, atkreiptomis žemyn ir į dešinę. Sužalojime užsifiksavę požymiai yra plačios grupinės priklausomybės, įrankio identifikavimui netinkami.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 112-119) pasitvirtina, jog medicinos ekspertams pateikus tirti 2008-07-05 įvykio vietos – V. O. buto apžiūros metu paimtą peilį, nustatyta, jog tikėtina, kad tirta B. S. krūtinės odos žaizda Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją atitinkantis krūtinkaulio sužalojimas padaryti tirti pateiktu peiliu.

Alkotesterio parodymų duomenimis (t. 1, b. l. 153) pasitvirtina, kad V. O. įvykio metu buvo neblaivus. Jam nustatyta 1.26 prominių girtumas.

2008-07-06 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 161-164), kaltinamasis V. O. parodė įvykdyto nusikaltimo aplinkybes – butą adresu (duomenys neskelbtini), Visagine, kuriame jis gyveno, vietą virtuvėje, kur sėdėjo jis ir B. S. , paaiškino aplinkybes kaip jis su nukentėjusiąja gėrė vyną, dėl ko tarp jų įvyko konfliktas, parodė kaip B. S. buteliu trenkė jam į koją ir abi rankas bei užsimojo buteliu trenkti jam į galvą, parodė vietą ant viryklės, iš kur jis pagriebė peilį ir kaip jis peiliu vieną kartą dūrė B. S. į kaklo sritį. Po to kaltinamasis parodė vietą koridoriuje prie (duomenys neskelbtini)-ojo buto durų, kur gulėjo nukentėjusioji. Parodymų patikrinimo vietos metu, buvo paimti šeši tušti buteliai nuo vyno „Vakaris“ ir vienas tuščias butelis nuo vyno „Skrydis“, taip pat buvo rasta ir paimta kaltinamojo nurodyta stiklinė, iš kurios įvykio metu jis gėrė vyną. Kaltinamasis parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad B. S. turbūt jam sudavė buteliu, ant kurio yra etiketė „Vakaris“.

2008-07-21 daiktų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 166-168) pasitvirtina, kad kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje metu paimti buteliai su etiketėmis „Vakaris“ yra stikliniai, butelis su etikete „Skrydis“ – plastmasinis.

Kaltinamajam V. O. atlikus teismo psichiatrijos ekspertinę (Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 245-247) nustatyta, kad V. O. lėtiniu psichikos susirgimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jam diagnozuojama organinis asmenybės sutrikimas, dėl kurio jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaltinamasis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos susirgimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus.

Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų daroma išvada, jog kaltinamojo V. O. veikos kvalifikacija pagal LR BK 129 str. 1 d. yra teisinga, kadangi jis kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia peiliu suduodamas nukentėjusiajai penkis smūgius į kaklo ir krūtinės sritis, padarė jai dvi žaizdas kaklo srityje su dešinės miego arterijos ir kairės priekinės jungo venos pažeidimais, dvi kiaurymines žaizdas krūtinės srityje su šonkaulių ir krūtinplėvės pažeidimais bei aklą žaizdą krūtinės srityje, dėl ko nuo krūtinės ir kaklo durtinių pjautinių žaizdų su dešinės miego arterijos ir kairės priekinės venos pažeidimais, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu ir sunkaus laipsnio šoku, B. S. mirė ir tokiu būdu pastarąją tyčią nužudė.

Nors kaltinamasis V. O. kaltu prisipažino iš dalies, tvirtindamas, kad B. S. sudavė peiliu tik vieną smūgį į kaklą ir tai padarė gindamasis nuo jos neteisėtų veiksmų, nes pastaroji buvo užsimojusi trenkti buteliu jam į galvą, be to, nukentėjusiajai smūgiavo mažesniu peiliu nei buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu, tačiau tokius jo parodymus paneigia ir pastarojo kaltę pagrindžia byloje surinktų įrodymų visuma.

Analizuodamas tokius kaltinamojo parodymus, teismas juos vertina kritiškai, kaip siekimą sušvelninti savo teisinę padėtį ir juos atmeta, nes tokie parodymai pilnai paneigti paties kaltinamojo parodymais bei aukščiau paminėtomis specialistų išvadomis. Kaltinamojo parodymus, kad B. S. buteliu sudavė jam smūgį į koją (kelį), dėl ko sukėlė didelį skausmą, o jam sugriebus už skaudančios vietos, sudavė du smūgius į rankas, pilnai paneigia 2008-07-05 asmens apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 61-62) bei specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 122), kuriose nurodyta, kad V. O. 2008 m. liepos 5 d. jokie sužalojimai nebuvo padaryti. Taip pat nelogiški kaltinamojo parodymai, kad jis smūgiavo nukentėjusiajai peiliu dėl to, kad ši nesuduotų jam smūgio buteliu per galvą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, jog V. O. veikė būtinosios ginties ar tariamosios ginties sąlygomis. Teismo nuomone, neįtikinami kaltinamojo teiginiai, kad jo suvokimą apie kilusį pavojų galėjo įtakoti priešiški B. S. veiksmai. Tokią hipotezę paneigia paties kaltinamojo parodymai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis parodė, kad B. S. , po jam suduotų smūgių į koją ir rankas, išsimojusi buteliu, ėmė šaukti, jog trenks jam į galvą, sulaužys šonkaulius ir jo lavoną išmes į konteinerį. Sulaikyti jos rankos negalėjo, nes jam labai skaudėjo sutrenktą koją ir jis laikėsi sugriebęs už sumušimo vietos. Jeigu tikėti tokiais kaltinamojo parodymais, iš jų seka, kad nukentėjusioji neatliko jokių staigių judesių tam, kad buteliu suduoti kaltinamajam į galvą, o atvirkščiai, užsimojusi nesmūgiavo, bet pradėjo grąsinti suduosianti smūgį, sulaužysianti jam šonkaulius bei išmesti lavoną į konteinerį. Tokiu būdu, kaltinamasis turėjo pakankamai laiko sugriebti pastarajai už rankos, kad ji negalėtų įvykdyti savo kėsinimosi. Vienok, vietoj to, jis suspėjo nuo viryklės pagriebti peilį ir juo durti smūgius nukentėjusiajai. Šios aplinkybės pilnai paneigia kaltinamojo versiją, jog jis taip gynėsi nuo B. S. ir galėjo viršyti būtinosios ginties ribas.

Taip pat atmetami kaltinamojo parodymai, jog jis nukentėjusiajai peiliu sudavė tik vieną smūgį ir tai padarė kitu (mažesniu) peiliu, o ne tuo, kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir prijuntas prie baudžiamosios bylos, taip pat, kad nukentėjusioji kitus sužalojimus galėjo pasidaryti išeinant iš buto, atsitrenkdama į įvairius bute buvusius daiktus. Tokius V. O. parodymus pilnai paneigia aukščiau paminėtos specialistų išvados - specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 125-131), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 136-142), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 112-119), kuriose nustatyta, kad B. S. padarytos penkios durtinės-pjautinės žaizdos - dvi kaklo srityje su dešinės miego arterijos ir kairės priekinės jungo venos pažeidimais ir trys krūtinės stityje. Viena žaizda krūtinėje (Nr. (duomenys neskelbtini)) tikėtinai padaryta tirti pateiktu peiliu, kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir prijungtas prie baudžiamosios bylos. Be to, tyrimo metu (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 98-99)) nustatyta, kad ant peilio geležtės yra yra B. S. kraujas bei ant peilio rankenos gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. O. DNR profiliu. Visi šie įrodymai pilnai paneigia aukščiau paminėtus kaltinamojo parodymus.

Tokiu būdu, darytina išvada, kad bylos įrodymais neginčytinai nustatyta, kad V. O. kilusio asmeninio konflikto su B. S. metu, tyčia peiliu sudavė nukentėjusiajai penkis smūgius į kaklo ir krūtinės sritis, dėl ko nuo krūtinės ir kaklo durtinių pjautinių žaizdų su dešinės miego arterijos ir kairės priekinės venos pažeidimais, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu ir sunkaus laipsnio šoku, B. S. mirė. Todėl V. O. veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su B. S. mirtimi. Kaltinamojo veiksmai yra tyčiniai. Sudavęs smūgius, V. O. suprato savo veiksmų pavojingumą, suvokė, kad egzistuoja aiški ir reali tikimybė mirtinoms pasekmėms kilti, tačiau sąmoningai leido minėtoms pasekmėms kilti, sudavęs smūgius nukentėjusiajai tokioje būklėje ją ir paliko, t.y. buvo abejingas tam, kad nuo padarytų sunkių sužalojimų ši gali mirti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. O. tyčia nužudė B. S. . Kaltinamasis, suduodamas smūgius peiliu nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbias vietas – kaklą ir krūtinę suprato, jog tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiosios sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes. Nors mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti. Taigi, V. O. nužudė B. S. , veikdamas netiesiogine tyčia. Jo veika pagal LR BK 129 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto, būdamas girtas, kas yra įrodyta alkotesterio parodymais (t. 1, b. l. 153) ir akivaizdu, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Lietuvios Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numato, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra pripažįstama kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu duodamas parodymus, kaltinamasis apie įvykio aplinkybes pasakojo kaip apie nereikšmingą įvykį, bandydamas pateisinti savo veiksmus, akcentuodamas į tai, kad dėl tokių jo veiksmų kalta buvo pati nukentėjusioji. Kaltinamasis nesutiko atlyginti nei turtinės, nei neturtinės žalos nukentėjusiajam, taip pat nesutiko apmokėti B. S. gydymo išlaidų. Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas aplinkybės, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi nepripažįsta lengvinančia jo atsakomybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir taisyklėmis, numatytomis VIII-ame Lietuvos Respublikos BK skyriuje, kai yra atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių, ir nėra pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį. Teismas mano, kad kaltinamajam skirtina bausmė pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Teismas, vertindamas kaltinamojo padarytą nusikaltimą, jo pobūdį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 6 d.), pasekmės neatstatomos, kaltinamojo nusikalstama veika buvo pasikėsinta į asmens gyvybę. Taigi, kėsintasi į labiausiai ginamas vertybes, todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vidurkį skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo ypatumus. Kaltinamojo asmenybė charakterizuotina neigiamai anksčiau yra teistas du kartus už nusikaltimus asmens sveikatai ir gyvybei - už savo buvusios žmonos sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat už žmogaus nužudymą. Naują labai sunkų nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, t. y. neatlikęs antstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, savo kaltę pripažino tik iš dalies, žalos atlyginti nesutinka. Visos šios aplinkybės rodo kaltininko ypatingą brutalumą, nenorą laikytis ne tik priimtinų elgesio taisyklių, įstatymų bet ir elementarių moralės normų, todėl jam turi būti paskirta bausmė arčiau maksimalios sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės ribos.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas LR BPK 94 str. numatyta tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai, saugomi prie baudžiamosios bylos – chalatas grąžintinas V. O. , peilis, pagalvė, grindų nuopjova, stiklinė, septyni buteliai, daktiloskopinės plokštelės, V. O. kraujo pavyzdžiai, rankų nagų ir panagių turinio pavyzdžiai, B. S. rankų nagų ir panagių turinio pavyzdžiai, plaukų pavyzdžiai, džinsinės kelnės, sportiniai bateliais, kojinės, apatinės kelnaitės, šortai, megztinis, palaidinė sunaikintini, B. S. rankinė, mobiliojo ryšio telefonas “Siemens C55”, IMEI kodas (duomenys neskelbtini) su SIM kortele “ (duomenys neskelbtini)” Nr. (duomenys neskelbtini), pinigai – 0,72 Lt, saugomi Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, grąžintini J. S. .

Kaip jau paminėta aukščiau, V. O. anksčiau du kartus yra teistas už tyčinius sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, abu teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, padarė labai sunkų nusikaltimą, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Įvertinęs jau aptartas bylos aplinkybes apie naujo nusikaltimo pobūdį ir kaltininko asmenybę, teismas daro išvadą, kad V. O. būtina pripažinti pavojingu recidyvistu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir šio straipsnio 3 dalimi.

Iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2009-02-27 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 145), Išvykusio iš stacionaro asmens statistinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (t. l., b. l. 150) matyti, kad B. S. gydymas VšĮ Visagino ligoninėje 2008 m. liepos 5 d. kainavo 3092,00 Lt ir gydymo išlaidas šiai sveikatos priežiūros įstaigai apmokėjo Panevėžio teritorinė ligonių kasa.

Kaltinamojo V. O. su nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. l p. numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 str. l p., 31 str. l p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. l d. 8 p. numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo V. O. nusikalstama veika Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 3092,00 Lt žala, nes tokia suma buvo apmokėta už B. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiu būdu, iš kaltinamojo Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos B. S. gydymo išlaidos.

Civilinis ieškovas J. S. prašė priteisti 2500,00 Lt mirusiosios laidojimo išlaidų atlyginimo, tačiau jokių žalą patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Vienok, atsižvelgiant į tai, kad mirusioji buvo palaidota, o tam buvo būtinos išlaidos, teismas jas laiko pagrįstomis. Nukentėjusysis J. S. paaiškino, kad motinos laidotuvėms buvo išleista virš 3000,00 Lt, iš kurių 2000,00 Lt buvo jo pinigai, o apie 1000,00 Lt – sesers. Nukentėjusysis P. S. parodė, kad motiną laidojo brolis. Tokiu būdu, teismas nustatė, kad turtinę žalą, susijusią su B. S. palaidojimu, patyrė nukentėjusysis J. S. . Atsižvelgiant į dabartinę šalies ekonominę padėtį, teismas nukentėjusiojo prašomą priteisti sumą laiko atitinkančia protingumo ribas, todėl civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina pilnai.

Įstatyme numatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti patirtą dvasinį, fizinį skausmą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Įstatymas ir teismų praktika nenumato atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų (minimumo ar maksimumo), nepateikia universalių kriterijų, kaip apskaičiuoti neturtinės žalos dydį. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis J. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 70 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinę traumą, nes buvo nužudyta jo motina. Taigi, jam buvo padaryta neturtinė žala. Vienok, įvertinus visas aplinkybes, taip pat tai, kad paskutiniu metu J. S. kartu su motina negyveno, taip pat tai, kad kaltinamasis yra senatvės pensininkas, turi nedideles pajamas, teismas mano, kad civilinio ieškovo prašomos priteisti žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl iš kaltinamojo priteistina 30 000,00 Lt neturinės žalos atlyginimo.

V. O. nuosavybės teisės apribojimas į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Visagine (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301-303 str. 2 d., 308 str.,

nusprendžia:

V. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu keturiolikai metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. d., paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 1999 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą šešiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2009 m. birželio 23 d. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2008 m. liepos 5 d. iki 2009 m. birželio 23 d.

Kardomąją priemonę V. O. – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Pripažinti V. O. pavojingu recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 1 p.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, saugomus prie baudžiamosios bylos – chalatą grąžinti V. O. , peilį, pagalvę, grindų nuopjovą, stiklinę, septynis butelius, daktiloskopines plokšteles, V. O. kraujo pavyzdžius, rankų nagų ir panagių turinio pavyzdžius, B. S. rankų nagų ir panagių turinio pavyzdžius, plaukų pavyzdžius, džinsines kelnes, sportinius batelius, kojines, apatines kelnaites, šortus, megztinį, palaidinę sunaikinti, B. S. rankinę, mobiliojo ryšio telefoną “Siemens C55”, IMEI kodas (duomenys neskelbtini) su SIM kortele “ (duomenys neskelbtini)” Nr. (duomenys neskelbtini), pinigus – 0,72 Lt, saugomus Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, grąžinti J. S. .

Laikiną V. O. nuosavybės teisės apribojimą į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Visagine (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš V. O. nukentėjusiojo J. S. naudai 2500,00 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 30 000,00 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš V. O. Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos naudai 3092,00 Lt (tris tūkstančius devyniasdešimt du litus) B. S. gydymo išlaidų atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.