Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiojo L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarimo, kuriuo byla, kurioje A. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 1 d. ir ATPK 127 str. 2 d., nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. už tai, kad jis 2014-05-28, apie 17.25 val., Vilniuje, Rinktinės – Žvejų g., vairuodamas automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojęs prie sankryžos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimus, neįsitikinęs, kad atidaryti automobilio dureles yra saugu, jas atidarė ir taip kliudydamas jį iš kairės ta pačia eismo juosta apvažinėjusį dviratininką. Nuo smūgio dviratininko vairuojamas dviratis TREK pakeitė judėjimo kryptį ir atsitrenkė į gretimoje eismo juostoje sustojusį automobilį SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sugadintas dviratis TREK ir automobilis SEAT bei nežymiai sutrikdyta dviratininko A. Č. sveikata.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

ATPK 127 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. numatytų veikų požymiai įtvirtinti blanketinėse dispozicijose, todėl atskleidžiant jų turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis. A. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo inkriminuotas KET (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 153 punkto pažeidimas, kur numatyta, kad draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.

ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtys yra materialios, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtus ATPK straipsnius, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir padarinių. Priežastinio ryšio nustatymas tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d., jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Asmuo atsako pagal ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, būtinąja įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. Priežastinio ryšio nustatymas yra teismo, o ne ekspertų ar specialistų kompetencija. Be to, svarbu yra ir tai, kad esant ne vienam, o keliems KET pažeidimams, yra būtina patikrinti, ar visi jie tiesiogiai sąlygojo, t. y. buvo priežastiniame ryšyje su padariniais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. tiek paaiškinime policijai (T. 1, b. l. 49), tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neigė padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d., ir nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes. Paaiškinime policijai A. M. nurodė, kad 2014-05-28, apie 17.10 val. važiavo iš darbo Rinktinės gatve pirma eismo juosta link Mindaugo tilto. Buvo automobilių kamštis, tarp jo automobilio ir priešais važiavusio automobilio įlindo nežinomas Audi 100, kurio vairuotojas lygtais bandė išlįsti atsiprašyti, nes visi automobiliai stovėjo, degė raudonas šviesoforo signalas. A. M. pradarė automobilio dureles prieš tai pažiūrėjęs į veidrodėlį, niekas tarp pirmos ir antros automobilių juostų nevažiavo, tada jis pastatė koją ant asfalto ir tuo metu dviratininkas trenkėsi į antroje juostoje stovinčio automobilio Seat Toledo galą (T. 1, b. l. 49). Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. M. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, paaiškino, kad 2014-05-28, po 17.00 val. važiavo Rinktinės gatve pirma juosta. Gatvėje buvo daug mašinų, sankryžoje degė raudonas šviesoforo signalas. Sustojus prie sankryžos priešais jį stovėjusio automobilio vairuotojas, išlindęs pro langą jam kažką sakė. A. M. pažiūrėjo į veidrodėlį, pradarė duris, nes nieko negirdėjo, tuo metu didžiuliu greičiu pralenkė dviratininkas ir trenkėsi. Paaiškino, kad dviratininko pravažiuojant nematė (T. 2, b. l. 11). Pažymėtina, kad ši A. M. nurodyta įvykio versija nebuvo paneigta.

Nukentėjusysis A. Č. paaiškinime policijai nurodė, kad 2014-05-28, apie 17.25 val., važiavo dviračiu Rinktinės gatve link Mindaugo tilto. Riedėdamas nuo kalno jis matė, kad gatvėje daug važiuojančių automobilių. Netrukus sankryžoje su Olimpiečių gatve užsidegė raudonas šviesoforo signalas ir automobiliai abiejose tos krypties eismo juostose stojo prieš sankritą. Nukentėjusysis važiavo per tarpą tarp pirmoje ir antroje eismo juostose sustojusių automobilių. Kai jis buvo jau netoli sankirtos, pirmoje eismo juostoje stovinčio automobilio BMW vairuotojas netikėtai atidarė dureles ir jomis kliudė nukentėjusiojo dešinę kūno pusę. Nuo smūgio jis su dviračiu pasisuko kairiau ir trenkėsi į antroje eismo juostoje stovinčio automobilio galinę dalį. Nukentėjusysis paaiškino, kad nevažiavo dviračių taku, nes juo nuolat vaikšto pėstieji (T. 1, b. l. 48). Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. Č. iš dalies pakeitė savo parodymus, paaiškino, kad pasukęs iš Juozapavičiaus gatvės į Rinktinės gatvę pamatė, jog prie šaligatvio nėra tarpo, todėl važiavo tarp automobilių. Paaiškino, kad vieno iš automobilių durys atsidarė prieš jį ir jis nugriuvo. Nukentėjusysis pažymėjo, kad automobilio durelės buvo plačiai atidarytos, tai jis pamatė 5-8 m iki automobilio. Nukentėjusysis tuo metu važiavo apie 20 km/h. Jis nurodė, kad nevažiavo dviračių taku, nes jame būna pribarstyta stiklų (T. 2, b. l. 11). Taigi apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis pats patvirtino, kad prieš įvykį A. M. automobilio durelės jau buvo atidarytos ir nukentėjusysis atsitrenkė į atidarytas dureles, o ne A. M., atidarydamas dureles, jomis nustūmė nukentėjusįjį. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir įvykį matęs liudytojas S. P., kur paaiškinime policijai nurodė, kad A. M. atidarinėjo savo automobilio dureles, jos jau buvo atidarytos maždaug per 0,4-0,5 m atstumą, kai tą pačią sekundę į šių durelių vidinę briauną trenkėsi dviratininkas. Nurodė, kad kontaktas įvyko durelių atidarinėjimo procese (T. 1, b. l. 51). S. P. nurodytas aplinkybes patvirtino jo sutuoktinė A. K.-P., kuri paaiškinime policijai nurodė, kad A. M. atidarinėjo savo automobilio dureles ir tuo momentu į durelių vidinę briauną trenkėsi dviratininkas (T. 1, b. l. 52).

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad prieš atidarydamas automobilio dureles A. M. įsitikino, jog jas atidaryti yra saugu, ir nepažeidė Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimų. Nors apeliantas skunde nurodo, kad eismo įvykio dieną matomumui netrukdė jokios gamtinės ar neįprastos eismo sąlygos, Rinktinės gatvė eismo įvykio vietoje yra matoma ne mažesniu kaip 100 m atstumu, todėl A. M. galėjo atgalinio vaizdo veidrodėlyje matyti visai šalia jo automobilio važiuojantį dviratininką, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įvykio metu priešais sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui abiejose eismo juostose stovėjo daug automobilių, kas trukdė A. M. pamatyti tarp automobilių važiuojantį dviratininką. Apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju A. M., būdamas patyręs vairuotojas, privalėjo suvokti, jog dviejų eismo juostų gatvėje atidarydamas pirmoje eismo juostoje stovinčio automobilio kairės pusės dureles, jis gali sukelti pavojų arba trukdyti kitiems eismo dalyviams važiuojantiems ta pačia eismo kryptimi. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio metu automobiliai abiejose eismo juostose stovėjo laukdami, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, todėl A. M., prieš atidarydamas transporto priemonės priekines duris, per galinio vaizdo veidrodėlį įsitikino, kad tai saugu, todėl tokie veiksmai nepažeidė KET 153 punkto reikalavimų. A. M., prieš atidarydamas automobilio dureles, negalėjo tikėtis, jog kliudys kitiems eismo dalyviams toje kelio dalyje, kurioje eismas apskritai nėra galimas (tarp dviejų kelio juostų). Kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas, įvykio vietoje yra dviračių takas, tačiau nukentėjusysis nesilaikė KET įpareigojimo važiuoti juo (KET (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 65 p.) ir tuo pačiu pažeidė draudimą važiuoti važiuojamąją dalimi, jei yra įrengtas dviračių takas (KET (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 71.1 p.). Net jei nukentėjusysis ir nusprendė važiuoti ne dviračiu taku, o važiuojamąja kelio dalimi, jis turėjo laikytis KET 65 p. reikalavimų ir važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Tačiau A. Č. važiavo ne viena eile, apvažinėjo stovinčias transporto priemones tiek iš dešinės, tiek iš kairės pusės tarp dviejų eismo juostų, tokiu būdu pažeisdamas KET reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. M. veikoje nėra būtinojo ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų sudėties požymio – KET pažeidimo, tad administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu pagrįstai nutraukta remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą A. M. atžvilgiu nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarimą nepakeistą ir L. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.