Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-15 · Byla Nr. N-444-747-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-15
Bylos Nr.
N-444-747-11
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00716-2009-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-747/2011Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00716-2009-9Procesinio sprendimo kategorijos 39.2; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Š. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarimo G. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarimu G. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį skirta 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 2 d., apie 2 val. 30 min., vairuodamas automobilį nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus. Skirdamas minimalią administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad G. Š. yra neįgalus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis, tačiau kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta tai, jog pažeidimą jis padarė būdamas pirmiau padaręs nusikaltimą. Pažymėjo, kad G. Š. nesustojo siekdamas sudaryti kitam asmeniui galimybę išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, todėl sprendė, kad jo nurodytos aplinkybės – neįgalumas ir būtinybė nuolat važinėti į procedūras – nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas

II.

Apeliaciniu skundu G. Š. prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškina, kad yra neįgalus, darbingumas sudaro tik 20 procentų, vaikšto labai sunkiai ir iš esmės juda tik su invalido vežimėliu. Teigia, kad pažeidimą padarė dėl kito asmens panaudotos psichinės prievartos – S. P. buvo su šautuvu ir liepė nesustoti įsakmiu tonu. Pažymi, kad teistumas yra išnykęs.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas prašo G. Š. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, teisingai įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės nuobaudos individualizavimui. Nesutinka su apelianto argumentu, kad pažeidimas padarytas dėl psichinės prievartos. Pažymi, kad G. Š. ir S. P. santykiai geri, todėl G. Š. siekė padėti S. P. išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Pabrėžia, kad S. P. išlipus iš automobilio, G. Š. nenuvyko į policijos komisariatą ir nenurodė visų aplinkybių. Nurodo, kad G. Š. nepateikė įrodymų dėl neįgalumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konsta tuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu G. Š. skirta 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto apžeidimo padarymą. Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad G. Š. kaltė dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai.

Apeliaciniu skundu G. Š. prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių skirta minimali administracinė nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. G. Š. atsakomybę lengvina tai, jog dėl padaryto pažeidimo jis prisipažino ir gailėjosi, yra neįgalus (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.), tačiau šios aplinkybės jau buvo tinkamai įvertintos skiriant nuobaudą sankcijos ribose. ATPK 27 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad atėmimas teisės vairuoti transporto priemones negali būti skiriamas asmenims, kurie naudojasi šiomis priemonėmis dėl neįgalumo. Ši nuostata apeliantui netaikoma, nes apeliantas teise vairuoti transporto priemones naudojosi bendra tvarka, kaip ir bet kuris kitas tokią teisę įgijęs asmuo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šios teisės turėjimas yra susijęs su apelianto neįgalumu. Pažymėtina, kad apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 6 punktą pagrįstai pripažinta tai, jog pažeidimą jis padarė būdamas teistas už nusikaltimo padarymą (b. l. 8), o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ATPK 30¹ straipsnis paprastai nėra taikomas (Administracinių teismų praktika Nr. 3 (13), psl. 352).

Pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 4 punktą, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad teisės pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos. Pažymėtina, kad ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia todėl, kad kaltininkui dėl išorinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių buvo gerokai sumažinta galimybių pasirinkti teisėto elgesio variantą. Tokiu atveju galima manyti, kad asmuo savo iniciatyva nebūtų ryžęsis padaryti pažeidimą, o teisei priešingos veikos iniciatorius yra kitas asmuo, prievarta palenkęs asmenį atlikti neteisėtus veiksmus. Psichologinė prievarta pasireiškia grasinimais naudoti smurtą, sunaikinti ar sugandinti turtą ir pan. (R. D.. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis (1 – 98 straipsniai), 322 – 327 psl., 2004 m., Vilnius). Nustatyta, kad kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu važiavęs S. P. turėjo galimai nelegaliai laikomą šautuvą, kurį, kaip pats nurodė, norėjo išbandyti naktį laukuose (b. l. 32). Tačiau kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, S. P. jam negrasino (b. l. 24), todėl nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad inkriminuojamas pažeidimas buvo padarytas dėl psichinės prievartos.

Tad, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. Š. skirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones nėra, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius