- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- e2YT-1004-1024/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00190-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, R. Š., V. R., J. B., E. V., J. R.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, R. Š., V. R., J. B., E. V. ir J. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. B. priėmė per tris mėnesius po A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V. priėmė per tris mėnesius po Z. B., mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjos mama Z. B. sudarė santuoką su A. B.. Mama iš pirmos santuokos susilaukė šešių vaikų: pareiškėjos R. V. (buvusi pavardė R.), E. V. (buvusi pavardė R.), J. R., J. B. (buvusi pavardė R.), R. Š. (buvusi pavardė R.) ir V. R.. 1992 m. rugsėjo 25 d. mama sutartimi iš asmeninių lėšų įsigijo butą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė mamos sutuoktinis A. B., mirties dienai įpėdinė buvo viena - jį pergyvenusi sutuoktinė, jos mama Z. B.. Po A. B. mirties niekas į notaro biurą dėl palikimo nesikreipė, nes atsiradusį palikimą faktiškai valdydama priėmė jos mama Z. B.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama, po kurios mirties į notarą dėl palikimo niekas taip pat nesikreipė. Velionės palikimą priėmė pareiškėja pradedama turtą faktiškai valdyti: naudojosi likusiu nekilnojamuoju turtu ir namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius už elektrą, darė remontus, mamos bute įrengė šarvuotas duris. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas, kad galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys R. Š., V. R., J. B., E. V. ir J. R. informuoti apie teismo posėdį ir apie teisę iki posėdžio pateikti atsiliepimus, tačiau atsiliepimų iš šių suinteresuotų asmenų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos mama Z. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. B.. 1992 m. rugsėjo 25 d. sutartimi Z. B. įsigijo butą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė A. B., o (duomenys neskelbtini) mirė Z. B.. Testamentų registre nėra įregistruota velionių A. B. ir Z. B. palikimo priėmimo faktų bei testatoriaus sudarytų testamentų. Iš Rietavo savivaldybės administracijos Medingėnų seniūnijos rašto matyti, jog R. V. mama Z. B. su savo vyru A. B. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties toliau bute liko gyventi mama Z. B., kuri rūpinuosi šiuo turtu iki mirties. Po mamos mirties iki šiol šiuo butu rūpinasi dukra R. V..
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.
Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo (buto) priežiūrą, prievolių, susijusių su namu (butu), vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja ir jos mama Z. B. kaip įpėdiniai atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. pareiškėjos mama Z. B. po sutuoktinio A. B., o pareiškėja po mamos Z. B. mirties rūpinosi ir prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius, disponavo namų apyvokos daiktais. Pareiškėjos broliai ir seserys atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė, todėl darytina išvada, jog suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinius faktus, kad po A. B. mirties palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti Z. B., o po pastarosios mirties palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti pareiškėja R. V.. Tokie pareiškėjos ir jos mamos veiksmai įrodo, kad tiek mama, tiek pareiškėja nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkai, turtą saugojo ir juo rūpinosi bei mokėjo mokesčius, tokie jų veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Visi šie duomenys patvirtina, kad Z. B. po sutuoktinio A. B. mirties, o pareiškėja po mamos Z. B. mirties, priėmė palikimą pradėdami turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėja ir jos mama su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t. y. pradėdamos turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po A. B. mirties palikimą priėmė Z. B., o po Z. B. mirties palikimą priėmė pareiškėja. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tenkinami. Šių faktų nustatymas reikalingas, kad pareiškėja galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.