Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-4363-872/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02515-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 55.1.3

2019 m. spalio 7 d.

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. V. su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1–5, 22–23) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ­­– ir Komisija) 2019 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. S-70 „Dėl S. V. darbingumo lygio“; 2) panaikinti 2019 m. balandžio 19 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus (toliau – ­ ir Tarnybos kontrolės skyrius) sprendimą Nr. SS-789 ,,Dėl S. V. darbingumo lygio“ (toliau – ir Sprendimas).

Teigia, kad Komisija 2019 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą Nr. S-70, kuriuo atmetė pareiškėjo skundą dėl 2019 m. balandžio 19 d. Tarnybos kontrolės skyriaus Sprendimo, kuriuo buvo paliktas galioti 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. STS-2502, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjui nustatyti 35 procentų darbingumo lygį nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d. Anot pareiškėjo, minėti sprendimai nėra teisėti ir pagrįsti, todėl turi būti panaikinti, kadangi priimant juos nebuvo gilintasi į pareiškėjo skundus dėl sveikatos pablogėjimo, sąlygoto patirtos nepagydomos traumos, kuri atsirado dėl jo dviejų nepagydomų ligų.

Nurodė, jog skundžiamuose sprendimuose neteisingai nurodyta, jog pareiškėjas sparčiai sveiksta nuo dviejų nepagydomų ligų, nepagrįstai jo darbingumo lygis buvo padidintas nuo 30 procentų iki 35 procentų. Teigė, jog iš skundžiamų sprendimų nėra aišku, kodėl po patirtos traumos pareiškėjo darbingumas padidėjo. Taip pat teigė, jog Tarnybos kontrolės skyriaus veiksmų neteisėtumą rodo tai, jog negalėjo būti priimtas naujas sprendimas (padidinti darbingumą iki 35 procentų) nepanaikinus galiojančio sprendimo (kuriuo nustatytas 30 procentų darbingumas).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jo skundą tenkinti. Pažymėjo, jog geriau būtų paliktas jam prieš tai nustatytas darbingumo lygis. Teigė, jog sunku suprasti, kodėl patyrus dar ir rankos traumą, konstatuota, jog jo sveikatos būklė pagerėjo.

Atsakovė pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su patikslintu skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 35–37). Nurodė, jog darbingumo lygio vertinimas atliekamas įvertinus medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą ir asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti kriterijus. Medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgus į asmens sveikatos būklę ir į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.

Teigė, jog pareiškėjo darbingumo lygio nustatymui esminę įtaką daro diagnozuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sukelti sveikatos funkciniai sutrikdymai. Darbingumo lygio pasikeitimą nuo 30 procentų iki 35 procentų, lyginant su 2017 m. atliktu vertinimu, iš esmės lėmė sveikatos funkcijos sutrikdymo sunkumo pasikeitimas. Vertinant pareiškėjo darbingumo lygį 2017 m. periodu, buvo taikyta tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 1 priedo XVI dalies 82.4 papunkčio redakcija, kuri vertinama 35 procentų bazinio darbingumo verte ir kuri naudojama esant vidutiniam funkciniam sutrikimui, kurį sukėlė ligos liekamieji reiškiniai po taikyto operacinio ir (ar) spindulinio ir (ar) chemoterapinio gydymo, kai stebimi hematologiniai ir (ar) nehematologiniai, ir (ar) neurologiniai reiškiniai. Minėtas kriterijus buvo pritaikytas dėl būklės po 2017 m. lapkričio mėnesį taikytos chemoterapijos bei dėl imuninės sistemos sutrikimų. Tuo tarpu, vertinant pareiškėjo darbingumo lygį 2018 m. periodu, nustačius, jog gydymas davė teigiamą efektą, šiuo metu gydymas nebėra reikalingas, paskirtas specialistų stebėjimas, o duomenų apie ligos progresavimą nėra, buvo pritaikytas Kriterijų aprašo 1 priedo XVI dalies 82.3 papunktis, kuris yra vertinamas 50 procentų bazinio darbingumo verte.

Nurodė, jog pareiškėjo darbingumo lygis šiuo metu negali būti įvertintas mažesne procentine išraiška, nes aukščiau paminėti sveikatos funkciniai sutrikimai vertinami vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo punktais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurios negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos. Nurodė, jog nustatant darbingumo lygį yra vertinamas atsižvelgiant ne į konkrečias ligas ar patirtas asmenines traumas, o į jų įtakoje nustatytus funkcinius sutrikimus, dėl kurių masto yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Vertinant darbingumo lygį, Tarnybos kontrolės skyrius vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais ir jei reikia, papildomai gautais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą sveikatos funkcijos sutrikimą. Gydantis gydytojas yra atsakingas už informacijos teisingumą, o už pateiktas konsultacijas – jas surašę gydytojai specialistai.

Teigė, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo lygio procentų. Tai, kad pareiškėjo atžvilgiu ankstesniu laikotarpiu buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygis, nereiškia, kad jis yra nekintamas ir praėjus nustatytam laikotarpiui negali mažėti ar didėti.

Atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti. Pažymėjo, jog pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokius teisės aktus, procedūras pažeidė atsakovė. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, pajutęs, jog sveikatos būklė pablogėjo, bet kada gali kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. S-70 ir Tarnybos kontrolės skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. SS-789 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinis skyrius, atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 22 d. gautą prašymą, atliko pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą. 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. STS-2505 pareiškėjui buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Darbingumo lygio terminas – nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d. (b. l. 108 – 109).

2018 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas minėtą 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą apskundė Tarnybos kontrolės skyriui, kuris atlikęs pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. SS-789 nusprendė 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Tarnybos kontrolės skyriaus sprendimu, 2019 m. gegužės 10 d. minėtą 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2019 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. S-70 nusprendė 2019 m. balandžio 19 d. Tarnybos kontrolės skyriaus sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo skundą atmesti.

Pareiškėjas su šiais Tarnybos kontrolės skyriaus ir Komisijos sprendimais nesutinka, savo nesutikimą iš esmės grindžia argumentais, kad priimant skundžiamus sprendimus nebuvo gilintasi į pareiškėjo skundus dėl sveikatos pablogėjimo dėl patirtos traumos. Anot pareiškėjo, nelogiška, jog po patirtos traumos jo darbingumo lygis padidėjo nuo 30 procentų iki 35 procentų. Nurodė, jog Tarnybos kontrolės skyriaus veiksmų neteisėtumą rodo tai, jog negalėjo būti priimtas naujas sprendimas nepanaikinus galiojančio sprendimo.

Atsakovė teigia, jog Tarnybos kontrolės skyrius, spręsdamas dėl asmens darbingumo lygio, vertina ne kiekvieną asmeniui diagnozuotą ligą, bet jų sukeltus funkcinius organizmo sutrikimus; Tarnybos kontrolės skyriaus funkcija – ne sveikatos, o darbingumo lygio nustatymas. Teigė, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo lygio procentų. Taigi, siekiant išspręsti šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo darbingumo lygio Tarnybos kontrolės skyrius tinkamai (pagal galiojusius teisės aktus) įvertino pareiškėjo būklę pagal jai pateiktus pareiškėjo sveikatos būklę aprašančius medicininius dokumentus.

Darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio 20 straipsnyje nurodyta, kad Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą (6 d.); darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (9 d.); darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais (jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu (7 d.).

Minėto įstatymo nuostatas dėl darbingumo lygio nustatymo įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) (redakcija galiojusi nuo 2017-10-11 iki 2019-01-04). Vertinant asmens darbingumo lygį taikomi darbingumo lygio metu galiojantys teisės aktai.

Pagal nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Kriterijų aprašo 3 punktą, sprendimas dėl asmens darbingumo lygio priimamas įvertinus šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą; asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti. Medicininiai, t.y. bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 p.).

Pagal Kriterijų apraše (3 p.) ir jo prieduose nustatytą teisinį reguliavimą, asmens darbingumo lygį Tarnybos kontrolės skyrius nustato vertindamas ne vien asmens organizmo būklę (medicininius kriterijus t. y. asmens bazinį darbingumą), bet ir kitus veiksnius (kriterijus). Pirmiausia, remiantis diagnozes ir funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydančių gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į Tarnybos kontrolės skyrių, nustatomas bazinis darbingumo lygis (procentais nuo 0 iki 55), o, antra, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam, įvertinama asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti (socialinius kriterijus). Gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai dauginami iš atitinkamo koeficiento remiantis 13 – 24 Kriterijų aprašo punktais.

Taigi iš darbingumo lygio nustatymo teisinio reglamentavimo matyti, jog jį nustatant vykdomos iš esmės dvi savarankiškos procedūros, t. y. atliekamas asmens medicininių kriterijų vertinimas ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų pagal klausimyną vertinimas.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Tarnybos kontrolės skyriaus sprendimu, kuriuo išnagrinėjus jo skundą ir atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Todėl teismas toliau nagrinėja skundžiamų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą darbingumo lygio nustatymo vertinimo aspektu. Kaip minėta, asmens darbingumo lygio nustatymo tvarka reglamentuota Tvarkos apraše, kurio VI skyrius reglamentuoja pakartotinį darbingumo lygio vertinimą. Šio skyriaus 35 punktas, be kita ko, numato, jog Tarnybos kontrolės skyrius atlieka pakartotinį darbingumo lygio vertinimą asmeniui ir/ar pensiją arba išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu (35.3. p.).

Nagrinėjamu atveju, pakartotinis pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pareiškėjui nesutinkant su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus sprendimu. Byloje nustatyta, jog Tarnybos kontrolės skyrius, atlikdamas pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą, 2019 m. sausio 2 d. raštu Nr. R-7 kreipėsi į pareiškėjo gydymo įstaigą dėl papildomų medicininių dokumentų išdavimo. Konkrečiai - prašė patikslinti siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą duomenis, pateikiant: 1) traumatologo konsultacijos išvadas dėl dešinės rankos traumos (2018 m. balandžio 12 d.) padarinių (diagnozės, ligų kodai, riešo, alkūnės, peties, sąnarių judesių amplitudės); 2) hematologo konsultacijos išvadas (el. b. l. 77 – 90). 2019 m. sausio 15 d. VšĮ Antakalnio poliklinika informavo, jog pareiškėjas buvo nukreiptas ortopedo-traumatologo konsultacijai į Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikas. Visi prašomi dokumentai buvo gauti 2019 m. kovo 25 d. Pakartotiniame darbingumo lygio vertinimo akte ir ginčijamame Sprendime be kita ko nustatyta, kad vertinant bazinį pareiškėjo darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10-AM kodą T92.1 vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XV skyriaus 81.3 papunkčiu, kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuojamas nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būsenos ir kt.) vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, atlikti veiklos, kuriai reikia nuolatinio susikoncentravimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimų; vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą). Taikant minėtą papunktį nustatytas 55 procentų bazinis darbingumo lygis, nes remiantis byloje esančiais ir papildomai gautais duomenimis, pareiškėjui po reabilitacinio gydymo dėl dešinės rankos traumos padarinių (dešinės alkūnės kontraktūros po alkūnkaulio vainikinės ataugos, spindulinio kaulo galvutės lūžimų, dilbio kaulų išnirimo, atlikta osteosintezė, fiksacija išorinės fiksacijos aparatu) išlieka vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas: skausmai, nedidelė žasto ir dilbio raumenų hipotrofija, judesių apribojimas, dešinės alkūnės pasyvus judesiai – lenkimas 90 laipsnių, tiesimas iki 30 laipsnių; aktyvūs judesiai – lenkimas iki 80 laipsnių, tiesimas iki 40 laipsnių; vidinis sukimas 0 laipsnių, išorinis 15 laipsnių. Rentgenologiškai stebima nedidelė stipinkaulio fragmentų kampinė dislokacija, konsolidacija neišreikšta. Sveikatos būklė patvirtinta: 2018 m. liepos 8 d., 2018 m. liepos 24 d., 2018 m. spalio 16 d., 2019 m. sausio 21 d. traumatologų konsultacijų, 2018 m. spalio 26 d. siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis. Atitinkamai nurodyta, jog mažesnė bazinio darbingumo lygio procentinė vertė nenustatyta, nes medicininiais dokumentais nepatvirtintas sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, kasdieniame gyvenime yra labai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos). Nagrinėjamu atveju, medicininių dokumentų duomenimis patvirtintas vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas: skausmai, nedidelė žasto ir dilbio raumenų hipotrofija, judesių apribojimas, duomenų, kad asmuo kasdieniame gyvenime būtų labai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos, nėra. Remiantis Kriterijų aprašo 6.2. papunkčiu, pagal šią diagnozę nustatytas bazinis darbingumo lygis, prilygintas koeficientui 0,8.

Ginčijamame Sprendime taip pat konstatuota, jog vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10-AM kodą C82.9 vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XVI skyriaus 82.3 papunkčiu, kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuojama onkologinė liga, išplitusi ar neišplitusi, kai vidutinį funkcinį sutrikimą sukėlė ligos liekamieji reiškiniai po taikyto operacinio, spindulinio ir chemoterapinio gydymo stebimi hematologiniai ir (ar) nehematologiniai reiškiniai (po gydymo pasireiškia 2-3 ligos pasekmės): lėtinis skausmas, depresija, nuovargis, pykinimas ir vėmimas ir (ar) viduriavimas, šlapinimosi sutrikimai, svorio kritimas, infekcijos, limfotakos sutrikimai, ostcoporozė ir kt. Taikant minėtą papunktį nustatytas 50 procentų bazinis darbingumo lygis, nes remiantis byloje esančiais ir papildomai gautais duomenimis, vertinamajam 2017 m. diagnozuota (duomenys neskelbtini), pravestas chemoterapinis gydymas, atsiekta remisija, išlieka vidutinis funkcijos sutrikimas dėl bendro silpnumo, blogos fizinio krūvio tolerancijos. Duomenų apie ligos recidyvą ar progresiją nėra, specifinis gydymas netaikomas. Sveikatos būklė patvirtinta 2018 m. rugsėjo 18 d. hematologo konsultacija, 2019 m. sausio 11 d. ir 2019 m. vasario 22 d. medicinos dokumentų išrašų, 2018 m. spalio 26 d. siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis. Atitinkamai nurodyta, jog, skirtingai nei 2017 m., šiuo metu mažesnė bazinio darbingumo lygio procentinė vertė negali būti nustatyta, nes medicininiais dokumentais nepatvirtinta, jog po onkologinės ligos gydymo išlieka 4 ir daugiau ligos pasekmės: lėtinis skausmas, depresija, nuovargis, pykinimas ir vėmimas ir (ar) viduriavimas, šlapinimosi sutrikimai, svorio kritimas, infekcijos, limfotakos sutrikimai, ostcoporozė ir kt., tęsiama nepageidaujamų reiškinių korekcija. Nagrinėjamu atveju, remiantis medicininių dokumentų duomenimis, patvirtinta, kad po pravesto chemoterapinio gydymo dėl (duomenys neskelbtini) – atsiekta remisija, asmeniui išlieka vidutinis funkcinis sutrikimas dėl bendro silpnumo, blogos fizinio krūvio tolerancijos. Duomenų apie recidyvą ar progresiją nėra, specialus gydymas netaikomas.

Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo darbingumo lygio nustatymas Tarnybos kontrolės skyriaus atliktas laikantis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatyto teisinio reguliavimo, Tarnybos sprendimas priimtas laikantis teisės aktuose nustatytų taisyklių ir procedūrų, pagrįsti objektyviais duomenimis (tyrimų rezultatais, gydytojų išvadomis). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas skunde nepateikė konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad vertinant jo darbingumo lygį turėtų būti taikomi mažesnes bazinio darbingumo vertes atitinkantys Kriterijų aprašo punktai, nepateikė argumentų dėl asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno užpildymo netinkamumo, nenurodė, į kokius pareiškėjo argumentus nebuvo atsakyta Komisijos sprendime.

Kaip jau buvo minėta Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad atsakovė nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neatlieka asmenų išsamios medicininės apžiūros dėl sveikatos būklės ištyrimo. Tarnybos kontrolės skyrius yra viešojo administravimo įstaiga, kurios funkcija – priimti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, vadovaujantis jai pateiktais dokumentais.

Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, sutinka su Tarnybos pozicija, kad atsakovė, kiekvieno vertinimo metu darbingumo lygį nustato iš naujo, vadovaudamasi jai pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais (siuntimo duomenimis, išrašais iš medicininių dokumentų, instrumentinių, laboratorinių ir kitų tyrimų duomenimis, dokumentais, liudijančiais apie asmens išsilavinimą ir t.t.) ir nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo procentų. Darbingumo lygio nustatymą reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus, tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Taigi teisinis reglamentavimas suponuoja galimą asmens darbingumo lygio kitimą priklausomai nuo jo sveikatos būklės atitinkamame laikotarpyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Teismo vertinimu, ginčijamų Tarnybos kontrolės skyriaus bei Komisijos sprendimų turinys leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju jie visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies keliamus reikalavimus – sprendimai yra tinkamai pagrįsti faktiniais duomenimis (nurodyta, kokie duomenys buvo vertinami, nustatant pareiškėjo darbingumo lygį, pateikti paaiškinimai, kaip nustatytas darbingumo lygis). Ginčijami sprendimai aiškiai yra pagrįsti teisės aktų nuostatomis, kurių taikymą lėmė nustatyti faktiniai duomenys, t. y. nurodytas darbingumo lygio vertinimo teisinis pagrindas. Iš ginčijamo sprendimo pareiškėjas iš esmės galėjo (turėjo) suprasti sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus. Tai, kad pareiškėjo netenkina Tarnybos kontrolės skyriaus skundžiamo sprendimo motyvai ir (ar) pareiškėjas nesutinka su nustatyto darbingumo lygiu, nesudaro pagrindo išvadai, kad Tarnybos kontrolės skyriaus sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų ir sprendimas priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijami Tarnybos kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimai dėl pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, pareiškėjo pakartotinis darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Tarnybos kontrolės skyrius atlikdamas pakartotinį darbingumo lygio vertinimą vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydamas darbingumo lygį laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, Ginčų komisija, palikdama nepakeistą Tarnybos kontrolės skyriaus sprendimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, taigi Tarnybos kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos ginčijami sprendimai paliekami nepakeisti, todėl reikalavimas panaikinti ginčijamus sprendimus atmetamas kaip nepagrįstas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus asmens sveikatos būklei, pareiškėjas gali kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir, kartu su prašymu, pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8, 9 ir 10 punktuose (gydančiojo gydytojo užpildytą siuntimą, medicininių tyrimų išrašus ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.