Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-287-579/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-15
Bylos Nr.
1S-287-579/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05942-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
A. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-287-579/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05942-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.2.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmame sektoriuje 2020 m. sausio 23 d. priimto nutarimo Nr. 91-3 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. 2018 m. birželio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir 60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams. 2019 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. K. pasiųstas atlikti 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. rugpjūčio 28 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 24 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2020 m. sausio 23 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-3 nutarta netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti yra vidutinė, be to, jis vieną kartą baustas drausmine tvarka, bausmę atlieka paprastojoje grupėje. A. K. kartoja tas pačias klaidas, iš ankstesnio patyrimo nepasimoko, yra linkęs pernelyg pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Nors nuteistasis stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau jo pažanga koreguojant elgesį dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti išvadą, kad A. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. K. skundą, nurodydamas, kad nuteistasis bando sumenkinti savo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, t. y. stokoja kritiškumo neteisėtų veikų atžvilgiu. Be to, nuteistajam teismas net kelis kartus buvo parodęs pasitikėjimą ir realų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjęs, tačiau A. K. švelnesnėmis sąlygomis nesugebėjo laikytis įstatymų imperatyvų. Pažymėta ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, buvo baustas drausmine tvarka, kas atitinkamai jį charakterizuoja bei rodo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.

Šalies argumentai

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis A. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį ir Komisijos 2020 m. sausio 23 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija išsamiai neįvertino esminių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo klausimo sprendimui, todėl jis pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau šis taip pat tinkamai neargumentavo savo sprendimo ir į jo skundo teiginius neatsakė. Nuteistojo vertinimu, teismas nesilaikė procesinių skundo narinėjimo taisyklių, taip pat pažeidė įstatymų viršenybės bei išsamumo principus.

5.2. Skundo autorius pažymi, kad jo gyvenimo tikslas nėra daryti tyčinius nusikaltimus, išsikeltus tikslus jis įgyvendina tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Nuteistasis prašo atsižvelgti, jog yra pagrindinis šeimos maitintojas, išlaiko mažametį vaiką, be to, iki suėmimo mokėjo alimentus kito mažamečio vaiko išlaikymui. Šiuo metu alimentų mokėjimui jis neturi galimybių, o vaiko motina neturi darbo, todėl jų finansinė padėtis yra labai sunki ir jo pagalba yra labai reikalinga. Be to, iki suėmimo jis vykdė individualią veiklą, kurios vykdymui nuomojosi patalpas, šiuo metu įsiskolinimas už patalpų nuomą tik didėja.

5.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad neteikė prašymo atleisti jį nuo bausmės atlikimo, o teikė prašymą paleisti jį lygtinai nuo likusios neatliktos bausmės dalies, t. y. jis ir toliau vykdys teismo jam paskirtus įpareigojimus iki visiško bausmės atlikimo. Skundo autorius pažymi, kad jo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, didesnė bausmės dalis jau yra atlikta, be to, paleistas lygtinai jis gautų oficialias pajamas ir galėtų išlaikyti savo mažamečius vaikus (vieną pats augindamas, o kitam mokėdamas alimentus).

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras N. B. prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir tai, ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir, ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Nagrinėjamu atveju nei Komisija, nei apylinkės teismas aukščiau nurodytos išvados nepadarė, šiai išvadai reikiamų duomenų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, jog A. K. nežymiai koreguoja savo elgesį tinkame linkme: bausmės atlikimo metu jis palaiko ryšius su artimaisiais, sprendžia turimą alkoholio vartojimo problemą – dalyvauja tiek prevenciniuose, tiek intervenciniuose užsiėmimuose, pats veda uždaras Anoniminių alkoholikų grupes, lanko psichologines konsultacijas. Be to, A. K. nepalaiko neformaliųjų nuteistųjų tradicijų, šiuo metu laikosi pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų, už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse yra vieną kartą paskatintas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

10. Bylos medžiaga liudija, kad A. K. yra būdingas nusikalstamo elgesio modelis, kas didina jo pavojingumą visuomenei. Nors nuteistasis skunde pažymi, kad jo padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių kategorijai, tačiau, iš tiesų, padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra šiurkštus tiek baudžiamojo įstatymo, tiek Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Tai, kad nebuvo sukelti eismo įvykiai su kur kas skaudesnėmis pasekmėmis, nesuteikia pagrindo atlaidžiau vertinti nuteistojo neteisėtus veiksmus. Akivaizdu, kad jei būtų sužalota ir kitų žmonių sveikata ar net atimta gyvybė, A. K. būtų nuteistas ženkliai griežtesne laisvės atėmimo bausme. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis, praradęs teisę vairuoti transporto priemones dėl vairavimo būnant neblaiviam, ir toliau ne kartą važinėjo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir savo elgesio visiškai nekoregavo, t. y. tik struktūrizuotoje aplinkoje jis sugebėjo pripažinti turintis rimtą alkoholio vartojimo problemą ir pradėjo ją spręsti. Vis dėlto, sudalyvavimas keliose su alkoholio vartojimo prevencija susijusiose programose teisėjų kolegijai neleidžia daryti patikimos išvados, jog A. K. pasiryžimas nebevartoti svaigiųjų gėrimų yra tvirtas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, iki suėmimo nuteistasis alkoholį vartojo kiekvieną dieną maždaug pusės metų laikotarpį, vadinasi, jam reikia specialaus (ilgalaikio) gydymo, o ne vien atitinkamų paskaitų išklausymo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka tik kiek daugiau nei pusmetį, taigi šis laiko tarpas dar per trumpas išvadų darymui dėl nepiktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis ir tęsiant bausmės atlikimą būnant laisvėje.

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. K. buvo atidėtas du kartus, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui tai neturėjo, nes potraukis alkoholiui buvo stipresnis už siekį dorai bei atsakingai gyventi. Šie duomenys patvirtina Socialinio tyrimo išvados teiginius, jog A. K. kartoja tas pačias klaidas, nes nesugeba pasimokyti iš ankstesnio patyrimo, pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu ir vengia analizuoti susidariusią situaciją tam, kad pasimokytų iš netinkamo elgesio. Turimas problemas nuteistasis yra įpratęs spręsti vartodamas alkoholį, Psichologinės tarnybos specialisto nuomone, A. K. ne visas socialines situacijas geba įvertinti tinkamai, jam trūksta empatijos jausmo kitų asmenų atžvilgiu. Taigi, nuteistasis ir toliau privalo lankytis pas psichologą ir ieškoti konstruktyvių, įstatymų imperatyvų nepažeidžiančių problemų sprendimų būdų, nes šiuo metu nuteistasis savo elgesio bei mąstysenos korekcijai skiria nepakankamai dėmesio bei pastangų.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. palaikomos nuostatos, mąstymas bei elgesys, taip pat turimos finansinės skolos šiuo metu neleidžia spręsti apie sėkmingą probaciją. Bylos medžiaga liudija, kad nuteistasis turi apie 4000 Eur paskolą, apie 2370 Eur nesumokėtų finansinių prievolių, iš jo taip pat priteisti alimentai vaikų išlaikymui. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad teisės pažeidėjas turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau per mažai santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms apmokėti. Nors jo skolos didelės, tačiau apskritai įveikiamos. Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismas įvertina aplinkybę, jog A. K. neturi susiradęs darbo laisvėje, iki suėmimo jis dirbo pagal verslo liudijimą, t. y. vykdė individualią veiklą savo įmonėje, tačiau šiuo metu įmonės veikla sustabdyta, o paties nuteistojo teigimu, jam liko skolos dėl patalpų nuomos. Paleistas lygtinai jis registruotųsi Užimtumo tarnyboje, vėliau ketina atnaujinti įmonės veiklą bei tęsti darbus. Duomenų, ar tokie planai yra realistiški ir įgyvendintini, pateiktoje medžiagoje nėra.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad A. K. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo visiškai nepriekaištingas. Bausmės atlikimo pradžioje (2019 m. rugsėjo 18 d.) jis buvo baustas drausmine tvarka už dienotvarkės pažeidimą, ši nuobauda panaikinta prieš terminą 2020 m. sausio 7 d., vadinasi, galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi vos kelis mėnesius, kas irgi neleidžia spręsti apie išimtinai pavyzdingą jo elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami keturi A. K. kriminogeniniai veiksniai – nusikalstamo elgesio istorija, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys bei nuostatos, kurie nėra efektyviai koreguojami, ką patvirtina ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 54 balai pagal OASys metodiką. Nors minėti balai nuo pirminio svarstymo sumažėjo, tačiau iš jų 15 balų yra dinaminiai, t. y. dar galimi koreguoti. Sumažinęs dinaminių balų skaičių, A. K. gali patekti ir į žemos rizikos nuteistųjų grupę. Tačiau šiuo metu jis, jau minėta, priklauso vidutinės rizikos grupei, be to, bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vadinasi, pataisos įstaigos administracija jo elgesio dar nevertina tiek pozityviai, kad būtų galima jį perkelti į lengvąją nuteistųjų grupę ar suteikti be sargybos ar trumpalaikių išvykų į namus teisę. Visa tai A. K. turi užsitarnauti palaipsniui, o tik po to gali tikėtis lygtinio paleidimo instituto taikymo.

14. Aukščiau padarytos išvados nepaneigia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti keturi apsauginiai nuo pakartotinio nusikalstamumo veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, gebėjimas susidoroti su stresiniais išgyvenimais, palaikomi ryšiai su artimaisiais, aukšta motyvacija keisti savo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, antrasis veiksnys (gebėjimas susidoroti su stresiniais išgyvenimais) nėra pagrįstas, nes pateiktoji medžiaga liudija, jog būtent dėl negebėjo susitvarkyti su kylančiomis problemomis bei jas lydinčiu stresu A. K. pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį, kas privedė prie nusikalstamų veikų darymo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Duomenų, jog nuteistasis nepasimestų ir gebėtų tinkamai įveikti kylančias problemas, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Tuo tarpu kiti apsauginiai veiksniai egzistavo ir nusikaltimų padarymo metu, tačiau A. K. nesulaikė nuo priešingo teisei veikimo, todėl šių veiksnių efektyvumas vertinamas kritiškai.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. A. K. daroma pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir pakankama laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimui, t. y. švelninimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė