- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-13
- Bylos Nr.
- 2A-260-343/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- UAB „LCL“
- Trečiasis asmuo
- AB Sampo bankas, BUAB „Vinukas“
- Ieškovas
- UAB „Getz Medical Baltic“
- Advokatai
- Asta Skujytė, Justas Baranauskas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Olga Šinkarenko Procesinio sprendimo kategorija: 30.12.1. 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. kovo 13 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Getz Medical Baltic“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 09 18 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-00774-199/2007 pagal ieškovo UAB „Getz Medical Baltic“ ieškinį atsakovui UAB „LCL“, tretiesiems asmenims AB Sampo bankas, BUAB „Vinukas“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo arba nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškininiu pareiškimu (b.l. 60-64, t.1) prašė išieškoti iš atsakovo neteisėto valdymo ieškovui priklausančias ieškininiame pareiškime išvardintas prekes, o jų nesant, priteisti nuostolius pagal prekių rinkos vertę, kas sudaro 28143,48 Lt ir 6% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, 886,30 Lt žyminio mokesčio bei 1400 Lt advokato išlaidų. Ieškovas nurodė, kad tarp UAB „Getz Bros. & Co“, kurios teisių perėmėju po 2003 03 01 reorganizacijos tapo ieškovas, ir UAB „Vinukas“ 2002 07 15 buvo sudaryta pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis, kurios pagrindu buvo tiekiamos prekės ir išrašomos PVM sąskaitos – faktūros. Pagal šios sutarties 6 p. buvo taikomas apmokėjimo už prekes atidėjimas, o nuosavybės teisės į prekes UAB „Vinukas“ pereidavo tik pilnai atsiskaičius (sutarties 3.2 p.). Sutrikus atsiskaitymams, 2006 04 20 buvo pasirašytas susitarimas dėl mokėjimo terminų atidėjimo, kuriame UAB „Vinukas“ pripažino 80263,75 Lt su PVM įsiskolinimą už prekes ir įsipareigojo šias prekes grąžinti. 2006 m. balandžio mėnesį UAB „Vinukas“ grąžino prekių už 52120,27 Lt su PVM, liko negrąžinta prekių už 28143,48 Lt. Ieškovas rado skelbimą laikraštyje „Kauno diena“, kad buvusiose UAB „Vinukas“ patalpose (duomenys neskelbtini) vyksta prekių išpardavimas ir išsiaiškino, kad ieškovui negrąžintomis prekėmis prekiauja atsakovas UAB „LCL“. UAB „Vinukas“ už prekes neatsiskaitė, atsakovas prekiavo jomis be ieškovo sutikimo. Atsakovas žinojo apie 2002 07 15 sutartį, pasirašytą tarp UAB „Vinukas“ ir ieškovo, kadangi iki 2006 03 31 tiek UAB „Vinukas“, tiek UAB „LCL“ direktoriaus pareigas ėjo tas pats asmuo- V. M. , o UAB „Vinukas“ direktoriaus pareigose jį laikinai pakeitęs G. L. pasirašė tiek 2006 04 20 susitarimą dėl mokėjimo termino pagal šią sutartį atidėjimo, tiek ir 2006 03 31 skolos perkėlimo sutartį tarp UAB „LCL“, UAB „Vinukas“ ir AB Sampo banko. Dėl šios priežasties atsakovo negalima laikyti sąžiningu įgijėju, o, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Vinukas“ nebuvo perėjusios nuosavybės teisės į nurodytas prekes, jos negalėjo būti perleidžiamos pagal skolos perkėlimo sutartį ir turi būti grąžintos ieškovui. Ieškovas taip pat nurodė, kad UAB „Vinukas“ bankroto byloje ieškovo pateiktas kreditorinis reikalavimas yra dėl parduotų UAB „Vinukas“ prekių įsiskolinimo, o šis ieškinys yra dėl prekių likučio išreikalavimo, todėl yra ne tie patys reikalavimai, ir šio ieškinio reikalavimas negali įeiti į kreditorinio reikalavimo bankroto byloje sudėtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškininį pareiškimą (b.l. 3-5, t. 2) atsakovas UAB „LCL“ prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad 2006 03 31 UAB „LCL“ sudarė skolos perkėlimo sutartį su UAB „Vinukas“ ir AB Sampo banku. Pagal šią sutartį mainais už perimtą skolą atsakovui buvo perduota UAB „Vinukas“ priklausę atsargos, turtas ir įsipareigojimai, įskaitant ir prekes, kurių grąžinimo reikalauja ieškovas. Prekes atsakovas įgijo teisėtai, jis buvo įsitikinęs, kad prekės nuosavybės teise priklauso UAB „Vinukas“, šį įsitikinimą sustiprino aplinkybė, kad UAB „LCL“ pirko prekes, kurios buvo viešai parduodamos iš sandėlio su AB Sampo banko, kuriam jos buvo įkeistos, sutikimu. 2006 04 20 susitarimas tarp ieškovo ir UAB „Vinukas“ dėl mokėjimo termino atidėjimo buvo sudarytas po to, kai prekės buvo perduotos atsakovui pagal 2006 03 31 skolos perkėlimo sutartį, todėl jokių teisinių pasekmių atsakovo atžvilgiu sukurti negalėjo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Vinukas perdavė atsakovui būtent tas prekes, už kurias nebuvo atsiskaitęs su ieškovu. UAB „Vinukas“ ilgą laiką vykdė prekybą statybinėmis prekėmis, o ieškovas nuolat papildydavo tas prekes, todėl tiksliai nustatyti už kokias prekes UAB „Vinukas“ yra atsiskaitęs, už kokias nėra atsiskaitęs ir kokios liko natūra, yra neįmanoma. Tai, jog prekės buvo perduodamos PVM sąskaitų - faktūrų pagrindu įrodo nuosavybės teisės perėjimą, kadangi tiekiant prekes išsimokėtinai turėtų būti išrašomi važtaraščiai. Ieškovas bankroto byloje pareiškė kreditorinį reikalavimą visai įsiskolinimo sumai, todėl nebegali reikalauti tos pačios skolos antrą kartą. 2006 03 31 skolos perkėlimo sutarties pasirašymo metu V. M. jau buvo atleistas iš pareigų atsakovo įmonėje, sutarties sąlygų rengimo ir sutarties pasirašymo procese nedalyvavo, o kiti UAB „LCL“ darbuotojai apie ieškovo ir UAB „Vinukas“ santykių turinį nebuvo informuoti. Kita svarbi aplinkybė, dėl ko atsakovas buvo įsitikinęs, kad UAB „Vinukas“ buvo perduodamų prekių savininkas, buvo ta, kad UAB „Vinukas“ vykdė mažmeninę statybinių ir buitinių medžiagų prekybą komerciniuose centruose. Situacija, kai mažmeninės prekybos centre prekes perkantys vartotojai negali tapti perkamų prekių savininkais, kol pardavėjas neatsiskaito su tiekėju, prieštarautų nusistovėjusiems faktiniams ir teisiniams santykiams. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo sąžiningumą, o iš sąžiningo įgijėjo turtas negali būti išreikalaujamas, juolab, kad visas pagal skolos perkėlimo sutartį gautas prekes atsakovas yra pardavęs ir jas grąžinti galimybių nėra.
Šalies argumentai
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 09 18 sprendimu (b.l. 159-170, t.5) ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinyje prašė išreikalauti prekes iš svetimo atsakovo neteisėto valdymo arba atlyginti nuostolius, tokiu būdu ieškovas prašė taikyti vindikaciją, tačiau neįrodė, kad, būtent prekės, perduotos atsakovui pagal 2006 03 31 skolos perkėlimo sutartį, priklausė ieškovui nuosavybės teise, nepateikė UAB „Vinukas“ užsakymų prekėms bei grąžintų prekių sąrašo, tarp ieškinyje ieškovo prašomų išreikalauti prekių yra ir tokių, kurios nėra nurodytos 2006 04 20 susitarime dėl mokėjimo termino atidėjimo. Prekės nėra pagrobtos, arba pamestos, arba prieš valią paimtos, atsakovas prekes pagal 2006 03 31 skolos perkėlimo sutartį (b.l. 6-12, t.2) įgijo atlygintinai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Vinukas“ būtų ieškovui skolingas daugiau už prekes pirktas pagal 2002 07 15 pirkimo-pardavimo sutartį išsimokėtinai Nr. 0202996 nei pareikštas kreditorinis reikalavimas BUAB “Vinukas“ bankroto byloje. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių tą aplinkybę, kad atsakovas yra nesąžiningas. Skolos perkėlimo sutarties 3.2. p. nurodyta, kad skolininkas UAB „Vinukas“ garantuoja, jog atsargos bei turtas, t.y. prekės, priklauso UAB „Vinukas“ išimtinės nuosavybės teise, yra teisėtai įgyti, nei atsargos, nei turtas, nei jokia jo dalis nėra įkeisti, išskyrus įkeitimą AB Sampo bankui, nėra parduoti, perleisti, išnuomoti, paskolinti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims ar apsunkinti, nėra uždėtas turto areštas, ir pradinio kreditoriaus AB Sampo banko teisės jų atžvilgiu nėra niekaip apsunkintos, yra gauti visi reikalingi leidimai, sutikimai ir įgalinimai perleisti atsargas ir turtą UAB „LCL“. 2002 07 15 pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. 020996 nebuvo įregistruota viešame registre ir, pagal LR CK 6.411 str. 2 d., negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Susitarimas dėl mokėjimo termino atidėjimo buvo surašytas 2006 04 20, t.y. jau po 2006 03 31 skolos perkėlimo sutarties sudarymo bei skolos ir prekių perdavimo UAB “LCL“. Atmestas ieškovo argumentas dėl atsakovo nesąžiningumo, kuris pasireiškė tuo, kad V. M. neva buvo vienu metu UAB „Vinukas“ bei UAB „LCL“ direktoriumi. Visų pirma, 2006 03 31 skolos perkėlimo sutartį pasirašė UAB „LCL“ direktorius D. V. , kuris buvo išrinktas vietoje V. M. . Antra, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad V. M. būtų ruošęs skolos perkėlimo sutarties projektą arba derinęs jos atskiras sąlygas. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių išreikalauti iš atsakovo prekes nurodytas ieškinyje natūra arba atlyginti nuostolius nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atmetęs ieškovo reikalavimus, iš ieškovo atsakovo naudai teismas priteisė 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai.
Apeliaciniu skundu (b.l. 172-174, t. 5) ieškovas UAB „Getz Medical Baltic“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 09 18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių priežasčių:
1. Teismas byloje nepasisakė dėl prekių, kurias reikalaujama grąžinti iš svetimo neteisėto valdymo, nuosavybės. Net jei teismas vertino, kad perduotų prekių nuosavybė dėl 2006 04 20 susitarimo perėjo UAB „Vinukas“, šios prekės iki visiško sumokėjimo turėjo būti vertinamos kaip įkeistos pardavėjui užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytą sutartį (CK 6.414 str. 2 d.), juolab, kad kilnojamųjų daiktų įkeitimas neprivalo būti registruojamas viešajame registre.
2. Motyvas, kad 2002 07 15 pirkimo- pardavimo sutartis nebuvo įregistruota viešame registre yra nepagrįstas, nes nėra tokio viešo registro, kuriame būtų registruojamos prekių pirkimo- pardavimo sutartys.
3. V. M. , kuriam buvo žinomas 2002 07 15 pirkimo- pardavimo sutarties išsimokėtinai turinys iki 2006 03 31, vadovavo ir UAB „Vinukas“, ir UAB „LCL“. Didelė 2006 03 31 skolos perkėlimo sutarties apimtis patvirtina buvus ikisutartiniams santykiams, todėl teismo motyvas, kad šis asmuo nesusijęs su pasirašyta sutartimi, leidžiantis daryti išvadą, jog atsakovas neturėjo informacijos apie perimamų prekių nuosavybę ir elgėsi sąžiningai, yra nepagrįstas. Bet kuris apdairus, sąžiningas ir protingas sandorio dalyvis, perimdamas skolas ir turtą iš nemokaus juridinio asmens turėtų imtis protingų priemonių to turto nuosavybės kokybės patikrinimui, todėl atsakovas, jei ir nežinojo, tai turėjo ar galėjo žinoti apie tai, kad UAB „Vinukas“ perleido daiktus, kurių perleisti neturėjo teisės.
4. Faktas, kad ieškovui priklausantys daiktai faktiškai jau parduoti, neturi įtakos pareikštam reikalavimui, nes tokiu atveju atsakovas privalo grąžinti pajamas, gautas už parduotus ieškovui priklausančius daiktus.
5. Kreditorinis reikalavimas UAB „Vinukas“ gali būti tikslinamas iki sprendimo dėl įmonės pabaigos, tame tarpe atsižvelgiant ir į šios bylos baigtį, todėl bet kokio kreditorinio reikalavimo patvirtinimas bankroto byloje neturi prejudicinės galios šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Vadovaujantis CPK įtvirtintu rungimosi principu, ieškovas privalo įrodyti visas aplinkybes, kuriomis jis grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 13 str., 178 str.), tuo tarpu teismo vaidmuo įrodymų rinkimo procese yra pasyvus (CPK 179 str.). Ieškovas į teismą kreipėsi reikalaudamas išieškoti prekes iš svetimo neteisėto valdymo, t.y. vindikaciniu ieškiniu siekė apginti savo savininko teises, todėl vertindamas ginčo prekių nuosavybės klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į dalyvaujančių byloje asmenų byloje pateiktą medžiagą ir padarė išvadą dėl ieškininiame pareiškime nurodytų prekių neatitikimo byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, tuo būdu pagrįstai konstatuodamas, kad ieškovas neįvykdė savo pareigos įrodyti, kad atsakovas valdo ar valdė būtent ieškininiame pareiškime nurodytas prekes.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, reikšdamas reikalavimą išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, ieškovas neginčija 2006 03 31 skolos perkėlimo sutarties, kuri, jos nenuginčijus, būtent ir laikytina teisiniu atsakovo iš UAB „Vinukas“ perimtų prekių valdymo pagrindu. Nors šios sutarties teisėtumo klausimas vertinamas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-305-343/2008 pagal UAB „Vinukas“ ieškinį atsakovams UAB „LCL“ ir AB Sampo bankas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau, net ir nuginčijus sutartį, pagal kurią atsakovas pradėjo valdyti ginčo prekes, ieškovo ieškininiame pareiškime reikalaujamos pasekmės negalėtų kilti, kadangi, vadovaujantis CK 6.145 str. 1 d., sandorį, pagal kurį gautas turtas, pripažinus negaliojančių ab initio, turi būti taikoma restitucija, t.y. turtas turi būti grąžintas tam asmeniui, iš kurio jis gautas, šiuo atveju UAB „Vinukas“, o ne ieškovui, be to, tokiu atveju būtų atnaujintas ginčo prekių įkeitimas AB Sampo bankui pagal iki 2006 03 31 sutarties sudarymo galiojusį ir sutarties sudarymo išdavoje pakeistą įkeitimo lakštą (b.l. 25-42, t. 5), kurio teisėtumas nėra ginčijamas, todėl AB Sampo bankas, kaip įkaito turėtojas, įgytų pirmumo teisę į su ginčo prekėmis susijusios prievolės įvykdymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Vinukas“ yra iškelta bankroto byla, todėl jos sutartinių įsipareigojimų, įskaitant ir 2002 07 15 pirkimo-pardavimo sutarties išsimokėtinai Nr. 0202996 bei 2006 04 20 susitarimo dėl mokėjimo termino atidėjimo, vykdymas yra sustabdytas, o ieškovas savo teises gali ginti Įmonių bankroto įstatymo 21 str. nustatytu būdu - pareikšdamas kreditorinį reikalavimą lygiomis teisėmis su kitais bankrutuojančios įmonės kreditoriais, atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintą kreditorinių reikalavimų prioritetiškumą. Dar daugiau, kadangi ieškovas yra pasinaudojęs teise pareikšti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kreditoriniame reikalavime nurodytą įsiskolinimo sumą viršijančių UAB „Vinukas“ įsipareigojimų ieškovui, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas dviejose skirtingose civilinėse bylose pateikė reikalavimus, kuriais tą pačią subjektinę materialiąją teisę siekia ginti skirtingais gynybos būdais.
Savininko teisės išreikalauti daiktą iš jį valdančio asmens apribojimas įtvirtintas CK 4.96 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad už atlygį kilnojamas daiktas įsigytas iš asmens, neturėjusio teisės jo perleisti nuosavybėn, gali būti išreikalautas tik egzistuojant vienai iš šių sąlygų: įgijėjas nėra sąžiningas, t.y. jis žinojo arba turėjo žinoti, kad daiktą perduodantis asmuo neturėjo teisės jo perduoti; arba daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Nors ieškininiame pareiškime įtvirtintų reikalavimų teisinis pagrindas sietinas išimtinai su daikto išreikalavimu iš neteisėto valdymo, nustatęs teisinį prekių valdymo pagrindą - 2006 03 31 skolos perkėlimo sutartį, atsižvelgdamas į šalių paruošiamuosiuose dokumentuose išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl atsakovo, kaip sąžiningo įgijėjo statuso. CK 4.26 str. 2 d. įtvirtinta nuginčijama daikto valdymo sąžiningumo prezumpcija sukuria išimtinę pareigą ieškovui įrodinėti atsakovą buvus nesąžiningu. 2006 03 31 sutartimi atsakovas perėmė prekes, kurias UAB „Vinukas“ buvo įkeitęs trečiajam asmeniui AB Sampo bankui, įkeitimo lakštas (b.l. 25-29, t. 5) buvo notariškai patvirtintas bei įregistruotas viešame registre. Vadovaujantis CK 4.206 str. 2 d., įkaito davėjas turi būti įkeičiamo daikto savininkas, išskyrus atvejus, kada įstatymas nustato, kad įkeitimo objektas gali būti įgytas įkaito davėjo nuosavybėn, o įkeitimo lakšte prekių savininku įvardintas UAB „Vinukas“, apie ieškovo teises į įkeičiamas prekes neužsimenama. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įkeitimo sandoris sudarytas 2004 12 01, tačiau iki šiol šio sandorio, įskaitant ir jo nuostatos, susijusios su įkeičiamų prekių savininku, ieškovas neginčija. Vadovaujantis CPK 197 str. 2 d., dokumentai, patvirtinti valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią, juose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, todėl šio įkeitimo lakšto sudarymo faktas ir jo turinys leido atsakovui pagrįstai tikėti, jog perduodamos prekės nuosavybės teise priklauso UAB „Vinukas“. Be to, prekių nuosavybę patvirtino ir skolos perkėlimo sutarties šalys - UAB „Vinukas“ ir AB Sampo bankas, sutarties 3.2 p. nurodydami, kad perduodamos prekės nėra įkeistos, išskyrus įkeitimą AB SAMPO bankui, nėra parduotos, perleistos, išnuomotos, paskolintos ar kitaip perduotos tretiesiems asmenims ar apsunkintos, nėra uždėtas turto areštas, ir pradinio kreditoriaus AB SAMPO banko teisės jų atžvilgiu nėra niekaip apsunkintos, yra gauti visi reikalingi leidimai, sutikimai ir įgalinimai perleisti prekes. Dėl šių priežasčių atsakovas neturėjo jokio pagrindo abejoti ginčo prekių nuosavybės teise. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, kad V. M. dalyvavo sudarant ginčijamą sandorį, yra hipotetinio pobūdžio, neparemti byloje esančiais įrodymais, dėl to atmestini. Atvirkščiai į bylą pateikta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 03 02 nutartis patvirtina tą aplinkybę, jog V. M. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui terminą skaičiuojant nuo 2006 03 02 (b.l. 3, t. 6). Todėl yra akivaizdu, kad V. M. sudarant 2006 03 31 sandorį, nei jį ruošiant nedalyvavo. Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog UAB „Vinukas“ elgėsi nesąžiningai.
Kita svarbi aplinkybė yra ir tai, kad ginčo prekės nėra identifikuotos. Ieškovas neįrodė, kad, prekės, perduotos atsakovui pagal 2006 03 31 skolos perkėlimo sutartį, priklausė ieškovui nuosavybės teise, nepateikė UAB „Vinukas“ užsakymų prekėms bei grąžintų prekių sąrašo, tarp ieškinyje ieškovo prašomų išreikalauti prekių yra ir tokių, kurios nėra nurodytos 2006 04 20 susitarime dėl mokėjimo termino atidėjimo. Neesant galimybės identifikuoti prekes, nėra ir galimybės nustatyti, kad būtent ieškovo prašomos išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo prekės 2006 03 31 sutarties pagrindu buvo perduotos UAB „LCL“.
Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl 2002 07 15 pirkimo- pardavimo sutarties registravimo viešajame registre. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2002 07 15 tarp ieškovo ir UAB „Vinukas“ buvo sudaryta pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis (b.l. 94-95, t. 4), kurioje numatytas atsiskaitymo už prekes atidėjimas (sutarties 6.1 p.) bei įtvirtinta nuostata, jog nuosavybės teisė pirkėjui pereina tik po visiško atsiskaitymo už prekes (sutarties 3.2 p.). Be to, 2006 04 20 buvo sudarytas susitarimas dėl mokėjimo termino atidėjimo (b.l. 68, t. 1), kuriuo buvo pakeista šalių atsiskaitymo pagal 2002 07 15 sutartį tvarka. Taigi, tarp ieškovo ir UAB „Vinukas“ susiklostę sutartiniai įsipareigojimai tiek savo forma, tiek ir turiniu atitiko CK 6.411 str. 1 d. įtvirtintos daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarties, kurią sudarius pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, reguliuojamus teisinius santykius. CK 6.411 str. 2 d. nurodyta, jog aplinkybę, kad nusipirktų neregistruojamų daiktų nuosavybės teisė išlieka pardavėjui, kai daiktai įsigyti teikti paslaugoms arba įmonės verslui, galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu pirkimo- pardavimo sutartis buvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Šios įstatyminės nuostatos įgyvendinimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 07 17 nutarimu Nr. 1158 buvo įsteigtas Sutarčių registras ir patvirtinti šio registro nuostatai, kurių 15.1 p. vienu iš registro objektų buvo įvardintos pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartys, tuo tarpu 3 p. buvo nurodyta, kad registre registruojamos sutartys, sudarytos pradėjus veikti sutarčių registrui, registruojant sutarčių, sudarytų iki registro veiklos pradžios, pakeitimus, registrui kartu su pranešimu apie sutarties pakeitimus turi būti pateiktas pranešimas apie sudarytą sutartį. Nagrinėjamu atveju sutartis tarp ieškovo ir UAB „Vinukas“ buvo sudaryta 2002 07 15, t.y. iki sutarčių registro įsteigimo, tačiau 2006 04 20 sudarius susitarimą dėl sutarties pakeitimo, ieškovui atsirado pareiga šį susitarimą, o kartu ir 2002 07 15 sutartį, įregistruoti norint, kad juose įtvirtintas nuostatas būtų galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Neįvykdžius šios pareigos, sandoris galioja šalims, tačiau negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, todėl ieškovas, neturi jokio teisinio pagrindo gindamas iš teisinės registracijos reikalaujančios, tačiau teisiškai neįregistruotos sutarties kylančias teises, ieškininiu pareiškimu kelti reikalavimus asmeniui, kuris nėra tos sutarties šalis, taip pat tokius reikalavimus grįsti remdamasis kitais įrodymais (CK 1.75 str., CPK 177 str. 4 d. ). Pažymėtina kita svarbi aplinkybė, jog ieškovas prekes UAB „Vinukas“ tiekė išrašydamas PVM sąskaitas – faktūras, o tai patvirtina prekių perėjimo UAB „Vinukas“ nuosavybėn faktą. Ieškovas vadovaudamasis prekių teikimo išsimokėtinai sutartimi prekes turėjo tiekti su važtaraščiais, kurie nuosavybės teisių nepatvirtina.
Apeliantas pagrįstai nurodo, jog faktas, kad ieškovui priklausantys daiktai faktiškai jau parduoti, neturi įtakos pareikštam reikalavimui, nes tokiu atveju atsakovas privalėtų grąžinti pajamas, gautas už parduotus ieškovui priklausančius daiktus, tačiau, pripažinus egzistuojant teisinį prekių valdymo pagrindą ir pripažinus atsakovą sąžiningu įgijėju, ieškovo reikalavimai atmestini nepriklausomai nuo to, kokia forma, ieškinio patenkinimo atveju, jie galėjo būti įgyvendinti.
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Tretysis asmuo AB Sampo bankas prašo priteisti 2478 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Bankas pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus (b.l. 239, t.5, b.l. 4-6, t.6). Prašymas patenkintinas iš dalies. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 1770Lt sudaro išlaidos už atsiliepimų į atskirąjį ir apeliacinį skundą paruošimą. Kadangi ieškovo atskirasis skundas buvo patenkintas, o atsiliepimas į apeliacinį skundą 2008 01 31 protokoline nutartimi grąžintas bankui, tai šios išlaidos nepriteistinos. Iš ieškovo trečiajam asmeniui AB Sampo bankas priteistina 708 Lt. (2478-1770) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų CPK 93str. pagrindu.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 09 18 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Getz Medical Baltic“ trečiajam asmeniui AB „Sampo bankas“ 708 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.