Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino asmens V. F. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria nutarta Lietuvos Respublikos pilietį V. F. perduoti baudžiamajam persekiojimui Vokietijos Federacinei Respublikai pagal Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Hechingeno prokuratūros 2017 m. gruodžio 13 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 13 Js 1892/05.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta Europos arešto orderio vykdymo byla Nr. 14.3.-21/18 ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Hechingeno prokuratūros 2017 m. gruodžio 13 d. išduotas Europos arešto orderis byloje Nr. 13 Js 1892/05 dėl Lietuvos Respublikos piliečio V. F. suėmimo ir perdavimo baudžiamajam persekiojimui vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai už 3 jos teritorijoje padarytus nusikaltimus - neteisėtą prekybą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, veikiant kaip organizuotos grupės nariui. Europos arešto orderis išduotas Hechingeno teismo 2006 m. vasario 6 d. arešto orderio (nutarties skirti kardomąjį kalinimą) Nr. 5 Gs 47/06 pagrindu.

2. Europos arešto orderio e punkte nurodoma, jog V. F. įtariamas tuo, kad jis priklauso vadinamajai lietuvių keliaujančių perpardavinėtojų organizacijai, kurios nariai labai trumpam apsistoja kokioje nors vietovėje, turėdami tikslą tenai pardavinėti heroiną. Jo užduotis šioje struktūroje heroinu aprūpinti vietoje dirbančius gatvės pardavėjus, paimti iš jų pinigus ir paskirstyti prekiautojų darbo teritorijas. Jo nurodymu nuo 2005 m. kovo mėn. kitoje byloje persekiojami E. K., R. S. ir A. Ž. buvo apsistoję pas taip pat kitoje byloje persekiojamą F. Z. adresu: Frank-Eisele-Str. Nr. 5, Zigmaringen-Laice (Sigmaringen-Laiz), kad ten pasiskirstę darbais pardavinėtų heroiną. Už 0,5 gramų heroino jie reikalavo 40,00 eurų, už 0,2 gramo - 20,00 eurų. Iš pardavimų gautus pinigus kitoje byloje persekiojamas R. S. perparduodavo įtariamajam, kuris iš šitų narkotikų sandorių užsidirbdavo pragyvenimui. Buvo įvykdytas šios nusikalstamos veikos:

2.1. 2005 m. vasario mėn., dieną prieš 2005 m. vasario 22 d., įtariamasis Zigmaringen-Laice F. Z. perdavė 13,565 gramų heroino, kurių pagrindas - 5,945 gramų heroino hidrochlorido, bei 4,5 gramų kokaino, kuriuos šis turėjo perduoti R. S., E. K. ir A. Ž., kad jie juos parduotų. Tačiau to padaryti nepavyko, nes 2005 m. vasario 22 d. narkotikai buvo konfiskuoti F. Z. bute.

2.2. Kitą, tiksliai nenustatyta dieną, 2005 m. kovo mėn. pabaigoje/balandžio mėn. pradžioje, įtariamasis perdavė R. S., E. K. ir A. Ž. 20 gramų geros kokybės heroino, kuriuos jie vėliau perdavė Zigmaringeno teritorijoje esantiems klientams ir atidavė pajamas įtariamiesiems.

2.3. Tiksliai nenustatytą dieną, savaitę nuo 2005 m. birželio 6 d. iki 2005 m. birželio 12 d., įtariamasis kitoje byloje persekiojamiems R. S., E. K. ir A. Ž. į Zigmaringeną pristatė 30 gramų heroino, kurio veiklioji medžiaga - 37,9 % heroino pagrindo, skirtą pelningam pardavimui Zigmaringeno teritorijoje. 2005 m. birželio 21 d. buvo rasta dar 19 parduoti skirtų heroino dozių su 8,380 gramų heroino, kuriose veikliosios medžiagos kiekis - 3,461 gramo heroino hidrochlorido, kitas heroinas jau buvo parduotas.

3. Už nurodytus nusikaltimus yra baudžiama pagal Vokietijos Federacinės Respublikos narkotinių medžiagų įstatymo 1 paragrafo 1 dalį, 3 paragrafo 1 dalį, 30 a paragrafo 1 dalį ir Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 54 paragrafą. Maksimali laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti paskirta už jų padarymą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, yra 15 metų.

4. Vykdant Europos arešto orderį, V. F. 2018 m. vasario 8 d. buvo sulaikytas ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi atmetus prokurorės pareiškimą skirti kardomąją priemonę - suėmimą, tos pačios dienos prokurorės nutarimu jam buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

5. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2018 m. balandžio 27 d. apklausos metu, dalyvaujant gynėjui advokatui Vytautui Bučiui, supažindinus su Europos arešto orderio turiniu ir išaiškinus supaprastintą perdavimo tvarką bei teisines pasekmes, o taip pat specialiosios taisyklės sąvoką, V. F. nesutiko būti perduotas supaprastinta tvarka ir neatsisakė specialiosios taisyklės taikymo.

6. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. gegužės 17 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės pareiškimas dėl V. F. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai pagal Europos arešto orderį.

9. Skunde nurodoma, kad iš 2018 m. gegužės 11 d. Hechingeno prokuratūros rašto matyti, jog šioje prokuratūroje byla buvo gauta 2005 m. vasario 24 d., Hechingeno teismas 2006 m. vasario 6 d. V. F. išdavė arešto orderį, o ne vėliau kaip nuo 2006 m. vasario 6 d. jis buvo paieškomas Vokietijoje. Tarptautinė paieška paskelbta tik 2018 m. sausio 4 d., t. y. beveik po dvylikos metų, kai buvo išduotas arešto orderis. Iki šio laiko Lietuvoje V. F. nebuvo paieškomas. Perduotinas asmuo pažymi, kad BK 95 straipsnyje, galiojusiame 2006 m. vasario 6 d., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas už Europos arešto orderyje nurodytus nusikaltimus buvo 10 metų. Dėl šios priežasties V. F. mano, kad yra BK 9¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatytas Europos arešto orderio nevykdymo pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

10. Perduotino asmens V. F. skundas atmetamas.

11. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl Lietuvos Respublikos piliečio V. F. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui pagal Europos arešto orderį, nepažeidė BK 9¹ straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 71¹, 73 straipsniuose bei 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR „Dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos“ (toliau – Sprendimas 2002/584/TVR) nustatytų reikalavimų.

12. Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (BPK 17¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį, patikrina: 1) ar yra laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju Vokietijos Federacinei Respublikai.

13. BK 9¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad remiantis Europos arešto orderiu, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arba šioje valstybėje nubaustas su laisvės atėmimu susijusia bausme, tačiau jos neatlikęs, perduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei. BK 9¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis pagal Europos arešto orderį perduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal šį orderį išdavusios valstybės įstatymus už jo padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta bent vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė, o jeigu Europos arešto orderis buvo išduotas dėl jau paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo, – tik kai paskirtos bausmės terminas yra ne trumpesnis negu keturi mėnesiai.

14. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl V. F. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Europos arešto orderį, aukščiau nurodytus reikalavimus įvykdė. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. F. prašomas perduoti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje už 3 jos teritorijoje padarytus nusikaltimus - neteisėtą prekybą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, veikiant kaip organizuotos grupės nariui. Atsakomybė už jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas numatyta Vokietijos Federacinės Respublikos narkotinių medžiagų įstatymo 1 paragrafo 1 dalyje, 3 paragrafo 1 dalyje, 30 a paragrafo 1 dalyje ir Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 54 paragrafe. Šiuo atveju Europos arešto orderis išduotas dėl Sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – neteisėtos prekybos narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis, už kurią Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose numatyta maksimali iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Šios veikos taip pat laikomos nusikalstamomis pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį, t. y. atitinka dvigubo baudžiamumo principą.

15. Susipažinus su aukštesniajam teismui pateikta Europos arešto orderio vykdymo byla Nr. 14.3.-21/18, nenustatyta, jog Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos išduotame Europos arešto orderyje yra esminių trūkumų dėl jo turinio ir formos. Aukštesniojo teismo vertinimu, Europos arešto orderyje nurodyta informacija atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje Europos arešto orderio turiniui keliamus esminius reikalavimus. Europos arešto orderyje pateiktas pakankamai detalus V. F. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymas: išvardintos aplinkybės, kurioms esant padarytos nusikalstamos veikos, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikų požymiai, veikų padarymo laikas, vieta, nurodytas konkretus galimas V. F. vaidmuo ir kokius konkrečius veiksmus galimai jis padarė inkriminuojamose nusikalstamose veikose. Taigi, formalūs pagrindai perduoti V. F. Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti yra nustatyti.

16. Nors V. F. Vilniaus apygardos teisme neigė padaręs nusikaltimus Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tačiau Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, kad Europos arešto orderio mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria Europos arešto orderyje nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios Europos arešto orderį šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios Europos arešto orderį teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Šiuo atveju užtenka, jog išdavusioji Europos arešto orderį valstybė įrodytų, kad pagal jos baudžiamuosius įstatymus už nusikalstamas veikas, dėl kurių prašoma perduoti asmenį, numatyta ne trumpesnė nei vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Šio proceso metu teismas netiria V. F. inkriminuojamų nusikaltimų pagrįstumo ar jo veiksmų kvalifikavimo teisingumo. Šios aplinkybės bus tiriamos baudžiamojoje byloje Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nes būtent šios valstybės teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, siekdamos išsiaiškinti veikas padariusius asmenis. Šiuo atveju prašančioji valstybė pateikė pakankamai informacijos, kuri leidžia spręsti V. F. perdavimo pagal Europos arešto orderį Vokietijos Federacinei Respublikai klausimą.

17. Priešingai nei nurodoma skunde, šiuo atveju nėra nustatyta imperatyvių ar diskrecinių Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų Sprendimo 2002/584/TVR 3 ir 4 straipsniuose bei BK 9¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse. Nors V. F. skunde aukštesniajam teismui nurodo, kad yra BK 9¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatytas Europos arešto orderio nevykdymo pagrindas, tačiau šis skundo argumentas nėra pagrįstas. BK 9¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis neperduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, jeigu Europos arešto orderis yra išduotas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios gali būti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai, ir yra suėję šio kodekso 95 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties arba 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Šiuo metu galiojančioje BK 95 straipsnio redakcijoje yra numatytas penkiolikos metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kai padarytas sunkus nusikaltimas, gi V. F. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 95 straipsnio redakcijoje buvo numatytas trumpesnis – dešimties metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), todėl vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nagrinėjamoje byloje skaičiuojant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus taikoma nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija.

17.1. Vėliausias iš V. F. inkriminuotų nusikaltimų buvo padarytas laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 6 d. iki 2005 m. birželio 12 d. Pagal BK 95 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo. Iš aukštesniajam teismui pateiktos Europos arešto orderio vykdymo bylos Nr. 14.3.-21/18 matyti, kad 2018 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė pateikė prašymą Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingai institucijai pateikti papildomą informaciją, susijusią su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, bei atsakyti į V. F. gynėjo suformuluotus klausimus (vykdymo bylos l. 6). Hechingeno prokuratūros 2018 m. gegužės 11 d. atsakyme nurodyta, kad šioje prokuratūroje byla buvo gauta 2005 m. vasario 24 d. Hechingeno apylinkės teismas 2006 m. vasario 6 d. V. F. išdavė arešto orderį. Pirmą kartą V. F. tarptautinė paieška buvo paskelbta 2006 m. vasario 21 d. V. F. paieškomas Vokietijoje ne vėliau kaip nuo 2006 m. vasario 6 d. Reguliariai tęsiant paieškos terminą, buvo nustatyta, kad atlikti V. F. paiešką galima išdavus Europos arešto orderį. Iš Hechingeno žemės teismo 2006 m. kovo 9 d. nuosprendžio paaiškėjo, kad V. F. yra konkretus asmuo, kuris yra žinomas Lietuvos policijai, tačiau nėra žinoma jo dabartinė buvimo vieta. V. F. tarptautinė paieška buvo paskelbta 2018 m. sausio 4 d. (vykdymo bylos l. 2).

17.2. Taigi, priešingai nei nurodoma skunde, V. F. tarptautinė paieška pirmą kartą buvo paskelbta dar 2006 m. vasario 21 d. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti Europos arešto orderį išdavusiosios Vokietijos Federacinės Respublikos teisminės institucijos pateikta informacija, susijusia su senaties termino skaičiavimu. 2017 m. gruodžio 13 d. Europos arešto orderyje nurodyta, jog nusikalstamos veikos baudžiamojo persekiojimo senatis pagal 78 paragrafo 1 dalį, 3 dalies 2 punktą, 78 c paragrafo 1 dalies 5 punktą sueina 2026 m. vasario 5 d. (vykdymo bylos l. 19). Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatytas BK 9¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte įtvirtintas Europos arešto orderio nevykdymo pagrindas.

18. Perduotinas asmuo V. F. 2018 m. birželio 7 d. pateikė prašymą jo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarties nagrinėti žodinio proceso tvarka ir skundo nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją.

18.1. Prašymas dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas. Vadovaujantis BPK 74 straipsnio 2 dalimi, skundui dėl nutarties išduoti asmenį iš Lietuvos Respublikos nagrinėti gali būti surengtas posėdis. Taigi įstatymas nenumato teismui pareigos nagrinėti minėtą skundą žodinio proceso tvarka. Šia tvarka skundas paprastai nagrinėjamas tik tuo atveju, jeigu teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad jos nepakanka, siekiant visapusiškai išnagrinėti gautą skundą. Nagrinėjamu atveju teismui tokių abejonių nekilo. Atsižvelgus į tai, kad V. F. ir jo gynėjas savo poziciją dėl perdavimo baudžiamajam persekiojimui Vokietijos Federacinei Respublikai tiesiogiai išsakė Vilniaus apygardos teismo posėdžiu metu, perduotino asmens skunde ir prašyme yra išdėstyti išsamūs nesutikimo su skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi motyvai, jokių naujų duomenų byloje nebuvo pateikta, nutarta perduotino asmens skundą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

18.2. Nutarties dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį apskundimo tvarka yra reglamentuota BPK 74 straipsnyje. BPK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo jo padavimo dienos. Skundui nagrinėti gali būti surengtas posėdis, į kurį šaukiami išduotinas (perduotinas) asmuo ir jo gynėjas arba tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje būtinas. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas gali priimti nutartį panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį arba palikti ją galioti. Iš nurodyto reglamentavimo seka, kad tokio pobūdžio skundams nagrinėti teisėjų kolegijos nėra sudaromos ir skundą nagrinėja vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas.

18.3. Nutarus skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, perduotinas asmuo ir jo gynėjas, o taip pat prokurorė apie šio teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teismo skundo nagrinėjimui pasirinkta rašytinio proceso tvarka neužkirto kelio perduotinam asmeniui pateikti teismui savo poziciją raštu, teikti pareiškimus dėl nušalinimo, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, ar kitus prašymus.

19. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją perduotino asmens skunde ir prašyme nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

perduotino asmens V. F. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.