- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-23
- Bylos Nr.
- 1S-419-387/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Jurgita Mačionytė, Regina Pocienė
- Nuteistasis
- R. G.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Valantino,
teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo R. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
R. G. 2010 m. gruodžio 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams. 2011 m. kovo 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 03 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri pakeista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 09 d. nutartimi, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 06 d. nuosprendžiu ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 metai laisvės atėmimo. 2012 m. kovo 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 str. nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. kovo 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2013 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 59-34 nutarta netaikyti nuteistajam R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2 p.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-24 nutartimi atmetė R. G. skundą dėl aukščiau nurodyto Komisijos nutarimo. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad R. G. nepilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, turi dvi galiojančias drausmines nuobaudas. Apylinkės teismas nurodė, kad Komisija tinkamai įvertino socialinio tyrimo išvadą apie nuteistąjį bei psichologinės tarnybos išvadą dėl R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybes bei padarė išvadą, kad šio nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis skundu prašo teismo panaikinti 2013-04-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir pritaikyti jo atžvilgiu BVK 157 str., paleidžiant lygtinai iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad apylinkės teismas be jokio teisinio pagrindo neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai ir jo elgesiui, nuteistojo charakterio dominuojantiems bruožams. Pažymi, kad nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų, kuriais buvo vadovaujamasi jam skiriant bausmę. Pasak nuteistojo, šios kategorijos nėra numatytos BVK 7 skirsnyje. Taip pat, nuteistojo manymu, pirmos instancijos teismas neskyrė dėmesio resocializacijos ir integracijos svarbai, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi aiškiai suformuluotus ilgalaikius tikslus ir siekius, nėra susijęs su kriminaline subkultūra, įvykdė beveik visas individualiajame reabilitacijos plane numatytas priemones. Jam paskirtos drausminės nuobaudos jau nebegalioja. R. G. pažymi turintis padėką už gerą elgesį ir darbą, priklausantis žemai rizikos grupei – 35 balai. Taip pat skunde nurodoma, kad nuteistasis pripažįsta savo kaltę, gailisi, bausmės atlikimo metu dirbo, siuntė pinigus savo motinai ir sūnui. Nuteistojo teigimu, tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai akcentuoja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarbą bei skatina taikyti šį teisės institutą kaip alternatyvą laisvės atėmimui. Pasak R. G., apylinkės teismas privalėjo atsižvelgti į visas jo nurodytas aplinkybes integruotis į gyvenimą laisvėje ir tuo labiau į teikimą dėl paleidimo anksčiau laiko iš pataisos namų. Teismas neįvardijo konkrečiai kokių kriterijų neatitinka R. G.. Nuteistojo nuomone, BK 41 str. 2 d. 4 p. nurodytas bausmės tikslas jo atžvilgiu jau yra iš dalies pasiektas ir yra reali tikimybė, kad jis bus pasiektas ankstesnio lygtinio paleidimo metu. R. G. pažymi, kad resocializacija turėtų būti laikoma svarbiausiu, pagrindiniu o galbūt ir vieninteliu įkalinimo tikslu. Tuo tarpu teismas, spręsdamas klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, vadovavosi ne BVK 157 str., o bausmės tikslais, grindė savo sprendimą ne pataisymo tikslu, o laikė prioritetu nubaudimo tikslą.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BVK 157str. 1d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164str. 2d.).
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41str. 2d.
Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis 1/2 jam paskirtos bausmės atliko 2013-03-14, bausmės atlikimo metu nustatytas vidaus taisykles pažeidė 3 kartus, drausmine tvarka baustas 2 kartus, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (2013-04-02) abi drausminės nuobaudos buvo galiojančios, buvo skatintas 1 kartą, dirba mechaniniame ceche šaltkalviu ir gauna atlyginimą, dalį pajamų siunčia motinai, vykdomųjų dokumentų neturi. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemos rizikos grupei – 35 balai.
Be aukščiau nurodytų duomenų, sprendžiant klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taip pat reikia visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, bei, vadovaujantis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose. Išanalizavęs teismui pateikta medžiagą, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.
Iš nuteistojo R. G. asmens bylos matyti, kad bausmės atlikimo metu jis pažeidė nustatyto režimo reikalavimus 3 kartus, 2 kartus buvo baustas drausmine tvarka – 2012-04-25 – papeikimu, 2012-05-03 – draudimu 1 mėnesį pirkti maisto produktus. Pažymėtina, kad tiek Komisijos nutarimo (2013-04-02), tiek apylinkės teismo nutarties (2013-04-24) priėmimo metu abi nuobaudos buvo galiojančios, tad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo pagrįstai atsižvelgiama į šiuos R. G. elgesį charakterizuojančius duomenis, kadangi kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Tai rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog R. G. nepilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pasirinktinai lanko socialinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimus, pagal HCR-20 metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotino smurtinio nusikaltimo rizika yra vidutinė, 2012-05-04 metinėje charakteristikoje R. G. buvo vertinamas neigiamai.
Tuo tarpu sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą atsižvelgiama į nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo laikotarpiu. Tik taip galima visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę bei jo ryžtą paklusti visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms.
Kolegija teigiamai vertina tai, jog pataisos namuose R. G. dirba, gailisi įvykdęs nusikaltimus, kuria konkrečius ir realistinius ateities planus, turi pakankamai aukštą motyvaciją dirbti laisvėje, tačiau esant nustatytoms aplinkybėms, to nepakanka, kad šiuo metu būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint.
Nuteistojo nurodyti argumentai dėl to, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas jo skundą, vadovavosi vien bausmės tikslais, o ne BVK nuostatomis, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš 2013-04-24 teismo nutarties matyti, kad R. G. skundo nagrinėjimo metu buvo atsižvelgta į bausmės vykdymo paskirtį bei lygtinio paleidimo tikslus. Apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo elgesį atliekant jam paskirtą bausmę, jo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones bei nevisišką jų įvykdymą, neišskirdamas vien tik nuteistojo nubaudimo tikslo. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad nors asmens resocializacijos tikslas šiuo atveju ir yra labai svarbus, kaip kad nurodo nuteistasis, jis negali nusverti kitų įstatyme nurodytų aplinkybių, į kuriuos yra privaloma atsižvelgti sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-24 nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo R. G. skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
atmesti nuteistojo R. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-24 nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.