Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto J. V. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutarimo, kuriuo J. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalį – 1000 (vieno tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2011-06-29, apie 21 val. 25 min. Joniškio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „TOYOTA HILUX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią S. P., būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis (1,58 +/-5% promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis

Ir surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir teismo posėdyje jis visiškai pripažino savo kaltę ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi. Jo vairavimo stažas 39 metai, per tą laiką nei karto nėra baustas už tokį pažeidimą, todėl mano, kad teismas turi pagrindo manyti, kad jis yra patyręs ir drausmingas vairuotojas, be reikalo nerizikuojantis savo ir kitų sveikata ar gyvybe ir nekeliantis pavojaus. Tačiau įvykio vakarą taip susiklostė aplinkybės, kad buvo priverstas nuvažiuoti į vaistinę. Gyvena kaime, tą vakarą dirbo savo ūkyje, po darbų prisėdęs prie televizoriaus išgėrė alaus. Jis globoja tetą A. K., kuri yra neįgali, jai nustatytas didelių specialių poreikių lygis, viena iš jos sveikatos problemų yra širdies veiklos sutrikimas ir aukštas kraujospūdis. Vakare tetai pasidarė blogai, sukilo kraujospūdis ir tik tada apsižiūrėjęs, kad pasibaigę vaistai, kurie jai paskirti kraujospūdžiui numušti - Capto Hexal, todėl sėdo į mašiną ir važiavo Joniškyje, Upytės g. 19. prekybos centre „MAXIMA" esančią vaistinę, nupirkęs vaistų ir pasukęs namų link buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kuriems iš karto pripažino pažeidimą.

Teismas nutarime teigia, kad tai. jog jis galimai vyko parvežti vaistų, nesudaro būtinojo reikalingumo atvejo, nes bet kokiu atveju nėra duomenų, kad trečiajam asmeniui buvo iškilęs pavojus gyvybei, o be to. nėra jokių duomenų, kad būtų kreiptasi bendrosios pagalbos telefono numeriu, kad būtent yra iškilęs pavojus trečiojo asmens sveikatai, ar gyvybei. Esmė ta, kad jis tikrai turėjo nupirktus vaistus, bet dabar to niekaip negali įrodyti, kad neįgaliai tetai skubiai jų reikėjo, taip pat negali niekaip įrodyti, bet tai žmogiškai suprantama, kai namuose yra neįgalus žmogus. Jis tikrai neskambino pagalbos telefonu, nes kai anksčiau yra buvę tokių atvejų, greitoji nevažiuoja, išsiteirauja apie susirgimų pobūdį, pataria išgerti vaistų ir rytojaus dieną kreiptis pas šeimos gydytoją. Jis neturėjo kitos išeities, kaip tik važiuoti pats į vaistinę ir skubiai, nes turėjo spėti iki uždarymo.

ATPK 20 straipsnyje yra išvardinti administracinių nuobaudų tikslai - auklėti pažeidimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat siekti, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Nori patikinti teismą, kad šie administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti jam taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, t.y. netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Išvadas iš savo poelgio jau dabar padarė, jam buvo labai gėda artimiesiems ir kolegoms prisipažinti, kad padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, tačiau visi suprato joo situaciją, nes žino. kad jis nepiktnaudžiauja alkohokliu. Alkoholio praktiškai nevartoja, tik kartais po sunkų darbų išgeria alaus ar ypatingomis šventinėmis progomis. Jei teismas juo patikėtų, turėtų galimybę savo elgesiu įrodyti, kad šis pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, stenginitis padėti kenčiančiai senyvai tetai. Jis turi savo žemes ir pats ją apdirba, dirba pas ūkininką S. P. gamybos direktoriumi, ši jo veikla neatsiejamai susijusi su transporto priemonių vairavimu, netekus teisės vairuoti transporto priemones tokiam ilgam laikui neturėtų jokių galimybių nei apdirbti savo žemę, nei atlikti savo darbines pareigas. Netekus darbo vyresniame amžiuje, kitą susirasti kaimiškame rajone tiesiog neįmanoma

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, laiko, kad padarytas pažeidimas įrodytas, pažeidėjo J. V. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniu skundu J. V. padaryto administracinės teisės pažeidimo kvalifikavimo ir kaltės klausimo neginčija, tačiau nurodo, kad, jo manymu, apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, nepakankamai atsižvelgė į jo nurodytas ir dokumentais pagrįstas išskirtines šeimynines aplinkybes ir todėl nepagrįstai nepritaikė jam ATPK 30¹ straipsnio bei paskyrė aiškiai per griežtą nuobaudą, kuri neatitinka nei ATPK 20 straipsnyje nustatytų nuobaudos tikslų, nei teisingumo ir protingumo kriterijų. Tačiau apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis), sprendžia, kad J. V. skirta administracinė nuobauda už jo padarytą pažeidimą atitinka padaryto administracinės teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apeliaciniame skunde nubaustasis asmuo kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, teigdamas, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-08-17 nutarimu, M. J. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo paskirta nuobauda – 1000 (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems), t. y. minimali nuobauda už jo padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje, todėl apeliantui skirta nuobauda nelaikytina per griežta.

ATPK 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010, Nr⁴⁴⁴651/2011,N441-627/2011,N5752088/2011 ).

Byloje nenustatyta, jog J. V. laiku nepristatyti vaistai būtų sukėlę A. K., pavojų gyvybei ir kada tas pavojus buvo realus, nes greitoji medicinos pagalba jai nebuvo kviečiama. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atmeta apalianto teiginį, jog automobilį, būdamas nebkaivus, viravo būtino reikalingumo būklėje.

ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, yra tos nuomonės, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino J. V. atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes, todėl jam pagrįstai nebuvo paskirta švelnesnė nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda, kurią švelninti ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo. Pirma, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Trečia, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kuri jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Ketvirta, apelianto darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz.: administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Jokių kitų išskirtinių bylos aplinkybių, galinčių būti pagrindu taikyti ATPK 30¹ straipsnį, įrodančių duomenų apeliantas nepateikė. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas sutiktų net sumokėti didesnę, nei sankcijoje numatytą baudą, kad tik jam nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, siekis gauti geriau apmokomą darbą, nurodymas, jog alkoholiu nepiktnaudžiauja, ateityje jokių pažeidimų nedarys, noras padėti savo neįgaliai tetai, yra deklaratyvios, nes jis nepaskirtas savo tetos globėju. bei, teismo vertinimu, nėra išskirtinio pobūdžio, sudarančios pagrindą švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą.

Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Pažymėtina, jog J. V. sistemingai daro KET pažeidimus, už ką ne kartą baustas piniginėmis baudomis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, J. V. skirta administracinė nuobauda už jo padarytą pažeidimą atitinka padaryto administracinės teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais ir taikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutarimą nepakeistą ir J. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama