- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 2S-719-123/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15585-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Žydrūnas Bertašius
- Pareiškėjas
- E., E. D.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V.N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-719-123/2011
NUTARTIS
2011 m. balandžio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. D atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-16 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjo E. D skundą dėl antstolio Albino Zenkevičiaus veiksmų, suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Klaipėdos m. VPK VP EPS,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas su skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas:
1) nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0017/08/805 suėjus baudos vykdymo senaties terminui. Pareiškėjas nurodė, kad 2010-10-21 pateikė antstoliui prašymą nutraukti vykdomąją bylą suėjus baudos vykdymo senaties terminui, tačiau antstolis į jo prašymą neatsakė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-16 nutartimi pareiškėjo E. D. skundą atmetė. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenustato administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino, išskyrus atvejį, kai paskirtas administracinis areštas, todėl, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-01-22 konsultacija Nr. 26.1-K, vadovautinasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį. Taip pat pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs civilinėje ir vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus konstatavo, kad pareiškėjas žinojo ne tik apie paskirtą jam baudą, bet ir apie jos išieškojimą, išieškojimo eigą, tačiau sąmoningai vengė sumokėti baudą, taip pat vengė bendradarbiauti su antstoliu. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apylinkės teismas padarė išvada, jog nagrinėjamu atveju taikytina įstatymo analogija, o būtent Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 str. 3 d., pagal kurią vykdymo senaties eiga sustoja, jei vengiama atlikti paskirtą baudą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Pareiškėjas nesutinka, kad vykdymo metu vengė sumokėti įsiskolinimą. Nurodo, jog nuo pat vykdomosios bylos užvedimo momento gaudavo invalidumo pensiją, taip pat dirbo V. Z. ir UAB „Naujasis turgus“, todėl antstolis turėjo galimybę nukreipti išieškojimą į šias gaunamas pajamas, tačiau to nepadarė. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog jis turi nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis iki tol, kol pareiškėjas nesikreipė į teismą dėl vykdomosios bylos nutraukimo suėjus senaties terminui šio turto neareštavo. Pasak pareiškėjo, Klaipėdos miesto kelių policijos 2008-02-13 nutarimas Nr. 7577 p, kuriuo pareiškėjui buvo skirta 2 500,00 Lt bauda priimtas vykdyti 2008-04-15. Nuo šio nutarimo priėmimo dienos praėjo žymiai daugiau nei du metai, todėl pagal formuojamą teismų praktiką pasibaigė nutarimu paskirtos baudos vykdymo terminas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolį Albiną Zenkevičių pavaduojanti antstolė Viktorija Vėliuvienė nurodė, kad E. D apie jam skirtą baudą žinojo, tačiau įstatymo nustatytais terminais geranoriškai pats baudos nesumokėjo. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo suformuota praktika bei taikant įstatymo analogiją, vykdymo senaties terminas nutrauktas, kai vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstoliui, t. y. 2008-04-15. Be to, skolininkui vengiant sumokėti baudą, vykdymo senaties eiga sustojo. Pasak antstolės toks pareiškėjo prašymas nutraukti vykdomąją bylą suėjus senaties terminui vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise, siekiant bet kokiu būdu išvengti administracinės atsakomybės pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo E. D skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus LR CPK nustatyta tvarka ir nurodo, jog antstolis nenutraukė vykdomosios bylos pasibaigus nutarimu paskirtos baudos vykdymo terminui.
Antstolių įstatymo 3 str. nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Sprendimų vykdymo tvarką reglamentuoja CPK VI skyriaus normos ir Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 str.). CPK 584 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini dokumentai yra teismo nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Atsižvelgiant į tai, kad nutarimas administracinėje byloje buvo pateiktas vykdyti buvo turtinio pobūdžio, tai išieškojimą pagal šį vykdytiną dokumentą reglamentuoja CPK VI dalies nuostatos. CPK 629 str. 1 d. numatyti atvejai, kada vykdomoji byla turi būti nutraukiama. Vienas iš numatytų atvejų, kai vykdomoji byla turi būti nutraukiama, tai įstatymo nustatyto išieškojimo senaties termino suėjimas (CPK 629 str. 1 d. 4). Šioje normoje imperatyviai nustatyta, kad išieškojimo senaties terminą turi numatyti įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti įstatymai nenumato administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus arešto kaip administracinės nuobaudos, tai antstolis vykdomąją bylą dėl paskirtos piniginės baudos išieškojimo gali nutraukti tik kitais CPK 629 str. numatytais pagrindais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei antstolių įstatymas, nei kiti galiojantys norminiai teisės aktai reglamentuojantys vykdymo procesą nenumato antstolio pareigos remtis Vyriausiojo administracinio teismo konsultacijomis ir jų pagrindu nutraukti išieškojimą, nesant įstatyme numatytų nutraukimo pagrindų.
Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu pagal Konstituciją ir įstatymus Lietuvoje yra trys teismų sistemos: 1) Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę teisminę kontrolę; 2) Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nurodyti teismai, kurie sudaro bendrosios kompetencijos teismų sistemą; 3) pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti gali būti įsteigti specializuoti teismai – šiuo metu įstatymais yra įsteigta ir veikia viena specializuotų teismų, būtent administracinių, sistema, kurią sudaro Vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai. Kiekviena šių teismų sistema formuoja praktiką aktualią žemesnių instancijų teismams pagal jiems priskirtą vykdyti rūšinį teismingumą. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aktuali ne bendrosios kompetencijos teismams, o tiems, kurie nagrinėja bylas kylančias iš administracinių teisinių santykių. Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, kurie nagrinėjami civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Būtent civilinio proceso kodeksas ir reglamentuoja civilinių bylų nagrinėjimo tvarką bendrosios kompetencijos teismuose, todėl nagrinėjant bylas pagal civilinio proceso taisykles bendrosios kompetencijos teismams aktuali Lietuvos Aukščiausiojo teismo, o ne Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika. Be to, Vyriausiojo administracinio teismo nutartys, kuriomis pareiškėjas grindžia savo skundą neatitinka faktinių aplinkybių nagrinėjamų šioje byloje. Pavyzdžiui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis priimta byloje Nr. N3-1859/2007, kuria remiasi apeliantas, buvo sprendžiamas baudos pakeitimo į areštą pagrįstumas. Šiuo nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar antstolis turi nutraukti išieškojimą kitais pagrindais nei numatyta įstatyme. Taigi, šioje byloje ir pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi ir nėra panašios ir negali tokios būti, kadangi nagrinėjami skirtingi teisiniai santykiai, kurių nagrinėjimas priskirtas skirtingoms teismų sistemoms.
Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi LVAT konsultacija ir pagal analogija taikė BK nuostatas, nėra pagrindo naikinti iš esmės teisingos teismo nutarties. Esant šioms aplinkybėms Klaipėdos apylinkės teismo nutartis 2010-12-16 palikta nepakeista, o apeliacinio skundo tenkinti pareiškėjo nurodytais teisiniais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.