Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-01-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-26-891/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-20
Bylos Nr.
AN2-26-891/2021
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00171-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Arūnas Budrys (pirm.)
Pažeidėjas
G. S.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-26-891/2021Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00171-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1705-1104/2020, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 2 500 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. S. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (registruota (duomenys neskelbtini)), direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi įdarbino bei leido dirbti įmonėje darbuotoju – tolimųjų reisų vairuotoju Baltarusijos Respublikos piliečiui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2020 m. birželio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, tai yra nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 62 straipsnio 2² dalies „Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą“ bei 62 straipsnio 7 dalies nuostatų „Darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) informacinę sistemą VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.“ Tokiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini) vadovas G. S. pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kad „Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.“ G. S. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu G. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o nesant galimybės nutraukti teiseną, prašo įvertinti skunde nurodomas aplinkybes ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį paskirti švelnesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali.

3. Apeliantas nurodo, kad savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažįsta, bet su nutarimu nesutinka. Pasak G. S., nors teismas nustatė, kad į teismo posėdį jis neatvyko, nors buvo tinkamai informuotas apie bylą, tačiau iš teismo jis negavo nei vieno laiško, todėl neturėjo informacijos apie naujai paskirtą teismo posėdį ir dėl to bylos nagrinėjime nedalyvavo, prarasdamas galimybę pasisakyti ir paaiškinti situaciją. Taip pat skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad teismas nustatė, jog tarp pateiktų duomenų esanti 2019 m. liepos 10 d. darbo sutartis Nr. 35 (b. l. 18–21) yra vienas iš jo kaltę patvirtinančių dokumentų, tačiau ši sutartis sudaryta ne su byloje minimu Baltarusijos Respublikos piliečiu A. K., o su kitu darbuotoju. Darbo sutartis su A. K. sudaryta 2020 m. vasario 21 d., kurios Nr. 39.

4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad 2020 m. vasario 25 d. jis savo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbino A. K. tolimųjų reisų vairuotoju, kadangi jis turėjo leidimą laikinai gyventi ir dirbti. Įdarbindamas šį asmenį nežinojo, kad išduotas leidimas gyventi ir dirbti nesuteikia teisės dirbti jo vadovaujamoje įmonėje, nes pilnai neišsiaiškino, kokie yra taikomi reikalavimai, tačiau su šiuo užsieniečiu buvo sudaryta darbo sutartis, apie jo įdarbinimą buvo pranešta VSDFV, asmuo buvo įdarbintas pilnu etatu, jam buvo mokamas darbo užmokestis, buvo mokami su juo susiję mokesčiai, todėl žalos valstybės biudžetui nebuvo padaryta. Be to, šiuo metu pažeidimas yra ištaisytas, nes 2020 m. liepos 1 d. per Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams informacinės sistemos paslaugų portalą (toliau – EPIS paslaugų portalą) pateikė tarpininkavimo raštą (kvietimą) nacionalinei vizai gauti. A. K., pateikęs prašymą išduoti naują nacionalinę vizą, gavo Migracijos departamento sprendimą apie jam darbo pagrindu pagal trūkstamų profesijų sąrašą išduotą nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2021 m. liepos 20 d. Tuomet vėl su A. K. buvo sudaryta darbo sutartis ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. užsienietis vėl buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos bei dirba įmonėje iki šiol. Be to, A. K. dirbo įmonėje pagal nacionalinę vizą ir anksčiau nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. Apelianto įsitikinimu, remiantis tuo akivaizdu, kad jis nusižengimą padarė neatsargiai, neįsitikinęs dėl taikomų teisės aktų nuostatų ir dėl susidariusios žmogiškos klaidos gailisi. Jis asmens įdarbinimo fakto neslėpė, o paaiškėjus pažeidimui ėmėsi priemonių jį ištaisyti. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pažeidimas paaiškėjo tik tada, kai pati įmonė savarankiškai pradėjo tvarkyti užsieniečio įdarbinimo dokumentus, o ne gavus skundą ar atlikus patikrinimą. Be to, įmonėje dirba ir daugiau užsieniečių, kurie įdarbinti laikantis teisės aktais nustatytos užsieniečių įdarbinimo tvarkos.

Šalies argumentai

5. Apelianto teigimu, teismas, individualizuodamas nuobaudą, nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes jis nedalyvavo bylos nagrinėjime ir neturėjo galimybės pateikti visos turimos informacijos, tačiau iš jo pateikto paaiškinimo, pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą. Be to, už tą patį nusižengimą jo vadovaujamai įmonei, kaip juridiniam asmeniui, jau yra numatyta atsakomybė ir surašytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas R. R. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad VDI nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir mano, kad apylinkės teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis objektyviais įrodymais paremtu vidiniu įsitikinimu tinkamai patraukė pažeidėją administracinėn atsakomybėn ir skyrė jam baudą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nors apeliantas nurodo, jog prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tačiau nei administracinio nusižengimo padarymo fakto, nei kaltės neginčija, nurodo, kad savo kaltę pripažįsta ir kad nusižengimą padarė neatsargiai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. kaltės padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

9. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo samprata yra suformuluota Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu taip pat laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnis reglamentuoja užsieniečių įdarbinimo tvarką, kurio 2 dalis nustato, jog darbdavys gali sudaryti sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti. To paties straipsnio 2² dalis nustato, jog užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. O Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį VDI ir Užimtumo tarnybai teikia per VSDFV informacinę sistemą VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

10. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Tačiau pažymėtina, kad ANK yra įtvirtintos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Tyčia ir jos rūšys (tiesioginė ir netiesioginė) reglamentuotos ANK 8 straipsnyje, o administracinio nusižengimo padarymas dėl neatsargumo (dėl nepagrįsto pasitikėjimo ir dėl nerūpestingumo) – ANK 9 straipsnyje. ANK 95 straipsnyje nėra išskirta viena ar kita kaltės forma, tad šio straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas galimas esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formai.

11. Byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma, taip pat apeliaciniame skunde išdėstyti apelianto paaiškinimai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. S. įdarbino bei leido dirbti įmonėje darbuotoju – tolimųjų reisų vairuotoju Baltarusijos Respublikos piliečiui A. K. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2020 m. birželio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. G. S., veikdamas kaip darbdavys, įmonės vadovas, tai yra pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą būdamas už bendrovės veiklos organizavimą atsakingas asmuo, taip pat atsakingas ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo, privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir laikantis norminių teisės aktų reglamentavimo, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė, įdarbino trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalies bei 62 straipsnio 7 dalies nuostatų. Taigi jis pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Apeliantas teigia, kad jis nusižengimą padarė neįsitikinęs dėl taikomų teisės normų, tai yra nenumatęs, kad dėl jo veikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, tačiau visgi pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (kaip atsakingas įmonės vadovas) galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis), tai yra administracinį nusižengimą padarė esant neatsargiai kaltei, kas jo atsakomybės nešalina. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos bei apelianto paaiškinimų, A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo dirbęs anksčiau pagal nacionalinę vizą, kurią gaunant tarpininkavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tai rodo, kad G. S. turėjo žinoti užsieniečių įdarbinimo niuansus, tačiau jų visgi nesilaikė.

12. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime neteisingai nurodo, jog vienas iš G. S. kaltę patvirtinančių duomenų yra 2019 m. liepos 10 d. darbo sutartis Nr. 35 (b. l. 18–21). Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš tiesų minima darbo sutartis yra sudaryta ne su A. K., dėl kurio netinkamo įdarbinimo G. S. šioje byloje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o su kitu darbuotoju – D. K., kuris niekaip nėra susijęs su G. S. šioje byloje inkriminuotu administraciniu nusižengimu, taigi niekaip G. S. kaltės nepatvirtina. Visgi, nors procesiniame sprendime padaryta klaida, tačiau ji savaime nepaneigia nutarimo esmės, neturi jokios įtakos skundžiamu nutarimu padarytai išvadai dėl G. S. kaltės padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

13. Apeliantas skundu iš esmės kelia tik teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Teigia, kad su nutarimu nesutinka dėl to, jog nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, neįvertinta, kad jis savo kaltę pripažįsta ir dėl susidariusios situacijos gailisi, kad jo veiksmais žalos valstybės biudžetui nebuvo padaryta, kad šiuo metu pažeidimas yra ištaisytas, taip pat kitos aplinkybės, kadangi nedalyvaudamas pirmosios instancijos teismo posėdyje jis prarado galimybę dėl šių aplinkybių pasisakyti. Pasak apelianto, jis bylos nagrinėjime nedalyvavo dėl to, kad neturėjo informacijos apie naujai paskirtą teismo posėdžio datą.

14. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, administracinio nusižengimo byla iš tikrųjų buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. S.. Pažymėtina, kad tiek ANK 629 straipsnio 1 dalies, tiek ANK 630 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jeigu jam tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą arba toks prašymas teismo yra atmetamas, pripažinus neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo apeliantui nedalyvaujant, atsižvelgė ir įvertino tai, kad visa su byla susijusi informacija, taip pat teismo nutartis dėl atidėto teismo posėdžio ir naujos teismo posėdžio datos buvo išsiųsta G. S. jo nurodytu el. paštu, todėl sprendė, kad G. S. buvo tinkamai informuotas apie bylą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teisme 2020 m. spalio 9 d. buvo gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti teismo posėdį, taip pat prašymas visą informaciją, susijusią su byla, siųsti jam el. paštu (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas G. S. prašymą tenkino, atidėjo paskirtą teismo posėdį ir apie naujo teismo posėdžio datą informavo jį tiek jo nurodytu elektroninio pašto adresu (b. l. 45), tiek registruotu paštu (kaip matyti teismo šaukimas buvo įteiktas ne asmeniškai G. S., bet kitam asmeniui, galimai R. S., kurio santykis su adresatu nenurodytas) (b. l. 48), išsiųsdamas teismo šaukimus. Taigi apylinkės teismas G. S. apie kito teismo posėdžio datą ir laiką informavo tinkamai, nepažeisdamas ANK 573 straipsnio nuostatų. Tačiau į numatytą teismo posėdį G. S. neatvyko ir jokių naujų prašymų atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė. Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl apelianto veikos, formaliai klausimą nagrinėti bylą apeliantui nedalyvaujant sprendė tinkamai.

15. Kita vertus, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog jam siųstus teismo šaukimus G. S. iš tikrųjų gavo. Atsakymo į elektroninį laišką, kaip buvo prašoma jame, jis nepateikė, o registruotas teismo šaukimas, kaip jau minėta, buvo įteiktas ne jam asmeniškai. Taigi negalima kategoriškai paneigti G. S. nurodomų aplinkybių apie tai, kad jis neturėjo informacijos apie naujai paskirtą teismo posėdžio datą ir būtent dėl to į teismo posėdį neatvyko. Be to, apylinkės teismas išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir paskyrė nuobaudą neturėdamas jokių G. S. paaiškinimų dėl bylos aplinkybių, taip pat ir nežinodamas jo pozicijos dėl kaltės, kadangi administracinio nusižengimo protokolas G. S. taip pat buvo surašytas jam nedalyvaujant. Tai sąlygojo, kad nebuvo nustatyta jokių G. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Esant šioms aplinkybėms, siekiant, kad būtų priimtas teisingas sprendimas byloje, apygardos teismo vertinimu, tikslinga atsižvelgti į G. S. apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes peržiūrint jam skirtą nuobaudą.

16. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 iki 5 000 Eur. Skundžiamu nutarimu G. S., nenustačius nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, pažeidėjo asmenybę, tai, kad jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirta bauda, artima vidurkiui, tačiau mažesnė už jį, tai yra 2 500 Eur dydžio bauda. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat, kad nebuvo įvertintos kitos aplinkybės, susijusios su padarytu nusižengimu, taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

17. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad G. S. prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą, nurodo, kad dėl savo veiksmų gailisi, taip pat nurodo visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Kaip jau minėta, nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu G. S. negalėjo išreikšti savo pozicijos dėl kaltės, kadangi ir administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas, ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Įvertinus tai, apygardos teismui abejoti prisipažinimo nuoširdumu ir teigti, kad gailėjimosi faktas yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti G. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir pakeisti jam skirtą nuobaudą ją švelninant.

18. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia išimtinių aplinkybių, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti G. S. mažesnę baudą nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, leidžiančios asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba <...>, arba administracinės nuobaudos ar <...> neskirti, turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam skiriama administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Aplinkybės, kad apeliantas neslėpė asmens įdarbinimo fakto, o paaiškėjus pažeidimui ėmėsi priemonių jį ištaisyti ir tinkamai sutvarkius visus dokumentus nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki šiol A. K. dirba jo įmonėje, žalos valstybės biudžetui nebuvo padaryta, yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą nuobaudą. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog G. S. viską išsiaiškino ir pašalino pažeidimą, pagrindžia tai, kad taip jis ir privalėjo padaryti prieš įdarbindamas A. K. 2020 m. vasario 21 d., kaip atsakingas vadovas, laikydamasis visų įstatymo reikalavimų dėl užsieniečių įdarbinimo. Kiekvienas asmuo privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir jų laikymasis nesuponuoja išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Ta apelianto nurodoma aplinkybė, kad už tuos pačius Užimtumo įstatymo pažeidimus G. S. vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat yra surašytas protokolas, taip pat negali būti laikoma išskirtine aplinkybe, leidžiančia švelninti nuobaudą, kadangi juridinis asmuo yra atskiras pažeidimo subjektas, kuriam taip pat gali būti taikoma atitinkama teisinė atsakomybė. Jokių kitų išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kuriam skiriama administracinė nuobauda, naudai G. S. apeliaciniame skunde nenurodė, todėl pagrindo tenkinti jo prašymą nėra.

19. Aukštesnės instancijos teismas, keisdamas G. S. skirtą nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, tai yra užsienio valstybės pilietis buvo įdarbintas nesilaikant visų įstatymo reikalavimų dėl užsieniečių įdarbinimo, į tai, kad vėliau, tai yra nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d., tas pats užsienio valstybės pilietis buvo įdarbintas G. S. vadovaujamoje įmonėje laikantis visų norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, pažeidėjo asmenybę – dirba, du kartus baustas administracine tvarka už kitų rūšių nusižengimus, skirtas baudas yra sumokėjęs, nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą, taip pat į tai, kad nustatyta viena G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, kad G. S. skirtina minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turint omenyje, kad byloje neįžvelgiama išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tokia nuobauda yra laikytina proporcinga ir teisinga. Dar labiau ją švelninti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1705-1104/2020 ir pakeisti G. S. skirtą nuobaudą:

už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti G. S. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Budrys