Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės A. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-07147-20 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) darbininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, 163 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Č. 2019 metų pavasarį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini), sistemingai naudojo fizinę ir psichinę prievartą savo šeimos nario - mažamečio sūnaus D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, o būtent: vaikui neklausant diržu smūgiavo per sėdmenis ir kojas, vertė daryti atsispaudimus ir pritūpimus, tai yra tokiu būdu piktnaudžiavo savo kaip tėvo teisėmis ir sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam D. Č. fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Č. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 metų pavasarį, tikslesnio laiko neatsimena, namuose, (duomenys neskelbtini), sūnui D. Č. neklausant, sudavė kelis kartus diržu per užpakalį, kad būtų sudavęs per kojas, neatsimena. Diržu D. auklėjo vieną kartą. Būdavo, jog D. neklausant, liepdavo jam daryti pritūpimus. Jis taip auklėjo sūnų, o ne tyčiojosi iš jo, kad būtų liepęs daryti atsispaudimus, neatsimena. D. auklėdavo blaivus. Taip elgdamasis jis nesiekdavo sumušti ar sužaloti sūnaus, nes smūgiai diržu ir vertimas daryti pritūpimus buvo kaip auklėjamosios priemonės. Dabar supranta, kad elgėsi netinkamai, savo poelgių labai gailisi ir pasižada ateityje taip nesielgti, o dėl vaikų auklėjimo ir bendravimo su jais, kreiptis pagalbos į specialistus. Gailisi sūnui D. sukėlęs fizinį skausmą. ( 2 t. b. l. 24-27, 34-36)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. A. parodė, kad augina tris nepilnamečius vaikus: T. Ž., kuriam 15 metų, 7 metų D. Č. ir 6 metų G. Č., su jos šeima dirba socialinė darbuotoja E. B.. Su jais gyvena ir sugyventinis A. Č., D. ir G. tėtis. Ji į socialinės rizikos šeimų apskaitą buvo įrašyta dėl socialinių įgūdžių trūkumo ir piktnaudžiavimo alkoholiu. Nuo 2019 metų lapkričio jie su A. užsikodavo, lankosi pas psichologę. Nurodė, kad D. į mokyklą išleidžia tiek ji, tiek A., vaikas dažnai šlapinasi į lovą, bet kad jis į mokyklą važiuotų nepersirengęs ar neapsiprausęs, nepastebėjo. Ji nėra mačiusi, kad A. smurtautų prieš vaikus ar netinkamai su jais elgtųsi, dėl galimo smurto jai nesiskundė ir vaikai, tarp jų ir D. (1 t. b. l. 65-68)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Š. parodė, kad D. Č. globos namuose buvo šių metų vasario 10-14 dienomis, su juo bendravo mažiausiai du kartus į dieną. D. pokalbių – konsultacijų metu apie smurtą labai daug nekalbėjo, nes jis nelinkęs atsiskleisti, labai uždaras, į klausimus atsakinėjo atsargiai. Pokalbio metu D. įvardijo, kad tėvas jį ir brolį mušė diržu per šikną ir visur. Vaiko žodžiais, nuo tėvo mušimo lieka raudonos dėmės, kai tėvas piktas, liepia daryti atsispaudimus kol nugrius arba pritūpimus. Kai prisigeria, puola mušti mamą, muša ir blaivus supykęs. Taip pat sakė, kad tėvas tempė ausį. Vaikas negalėjo tiksliai įvardinti kiek kartų prieš jį buvo naudotas fizinis smurtas, bet įvardijo, kad ne kartą. Į klausimą kiek dažnai jį mušė, pasakė, kad tėvas muša, kai supykęs būna, bet kiek kartų, neįvardijo. D. minėjo, kad jo atžvilgiu fizinį smurtą naudojo tik tėvas. Apie mamą, sakė, kad ji geria, kad alkoholį vartojo ir tėtis, ir mama. D. labai sunkiai atsiskleidė, todėl negali įvertinti, kaip jis suprato jo atžvilgiu naudotą fizinį smurtą. Vaikas apie tai užsimindavo spontaniškai žaidimų metu, norint kažką apie smurtą patikslinti, vėl užsisklęsdavo, norėjo baigti žaidimą, arba išeiti iš kambario, jam apie tai buvo nemalonu kalbėti. (t. 2, b. l. 57-58)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Ž. parodė, kad su patėviu A. Č. gerai sutaria, kai jis su broliu D. neklauso, ant jų parėkia, bet nesmurtauja. ( 1 t. b. l. 121-123).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. parodė, kad su A. Č. ir Ž. A. šeima vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai dirba jau 4 - 5 metus, šeimoje auga 3 nepilnamečiai vaikai, abu tėvai neturi socialinių įgūdžių, šeima turėjo problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, jiems buvo skirta socialinė darbuotoja. Šioje šeimoje stiprioji pusė yra A. Č., nes jis dirba ir gauna nuolatines pajamas. Ž. nemoka valdyti situacijos, nesusitvarko su šeimos buitimi. A. Č. turi supratimą apie gyvenimą šeimoje, tačiau jis spontaniškas ir emocionalus. Atvejo vadybos posėdžių metu, dalyvaujant specialistams, paaiškėdavo, kad A. Č., būdamas neblaivus sugyventinės Ž. atžvilgiu naudodavo smurtą, dėl ko ji su vaikais išeidavo iš namų, tačiau niekada nebuvo kalbos, kad A. Č. smurtautų prieš vaikus. 2020 metų sausį ar vasarį skyrius buvo gavęs D. Č. charakteristiką, jog vaikas dėl įtartino elgesio, ištyrimui, planuojamas patalpinti į specializuotą įstaigą - globos namus "(duomenys neskelbtini)". Gavus išvadas ir rekomendacijas, jog vaikas galimai patyrė fizinį smurtą iš tėvo, vyko į A. ir Ž. šeimą, bendraujant su D. Č., šis sakė, jog dabar viskas gerai, o anksčiau būdavo, kad tėvas jį ir brolį T. auklėdavo diržu. Bendraujant su A. Č., šis neigė smurtą vaikų atžvilgiu. Ž. šiuo klausimu nieko nesakė. D. yra aktyvus, bendraujantis ir nebijantis tėvų vaikas. Manau, kad būdamas neblaivus A. Č. galėjo vaikus auklėti diržu ar panašiai, tačiau skyrius niekada nebuvo gavęs jokios informacijos apie A. Č. smurtavimą vaikų atžvilgiu. Paskutiniu metu A. Č. labai pasikeitė į gerąją pusę, nevartoja alkoholio, rūpinasi vaikais ir šeima, keičia vaikų auklėjimo metodus, daugiau su vaikais bendrauja ir jiems skiria dėmesio. Mano, kad atliekamas tyrimas paveikė ir A. Č., jis įvertino savo poelgius, suvokė klaidas, todėl stengiasi keisti savo elgesį. (t.2, b.l. 62-63).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. Č. parodė, kad brolis D. neklauso tėčio ir keikiasi, dėl ko tėtis ant jo pyksta. Kai neklauso, tėtis D. bara, būna, kad diržu duoda. Matė kaip tėtis D. diržu davė žemiau kelių tris kartus. Tėtis D. mušė vieną kartą. Mama nematė kaip tėtis D. mušė diržu. Buvo pavasaris. D. tėčio neklausydavo, bardavosi. Tėtis liepė mokytis, jis bausdavo taip D., kad rėkė ir nuėjo. Tėtis liepė daryti pritūpimus. Kiek liepė daryti pritūpimų, tiek ir daro. D. verkdavo, kai tėtis taip elgdavosi. (2 t. b. l. 17-19).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. B. parodė, kad 2017 metais pradėjo dirbti su Ž. A. šeima, gyvenančia jai ir jos vaikams skirtame socialiniame būste, kartu gyvena ir Ž. sugyventinis A. Č., D. ir G. tėvas. Ž. šeima į socialinės rizikos šeimų apskaitą buvo įrašyta dėl socialinių įgūdžių trūkumo ir piktnaudžiavimo alkoholiu. D. Č. labai judrus vaikas ir turi elgesio problemų. Metus laiko D. atvirai kalbėdavo apie tai, kas vyksta šeimoje, paskutiniu metu į visus klausimus apie šeimą atsako "nežinau", vaikas jai niekada nėra sakęs, kad tėvai jo atžvilgiu smurtautų ar netinkamai elgtųsi. D. elgesys jai niekada jokių įtarimų nekėlė, tačiau gavusi kelis mokytojos pranešimus apie D. įtartiną elgesį su kitais mokiniais, su D., jo mama, lankėsi pas psichologę, vėliau pas psichologę lankėsi ir D. tėtis A. Č.. Kadangi D. elgesys nepasikeitė, nuspręsta jį užregistruoti į globos namus "(duomenys neskelbtini)" psichologų įvertinimui. D. Č. mama uždara, nelinkusi atvirauti ir pasakoti apie šeimos problemas, pasiduodanti kitų įtakai ir negebanti pati priimti sprendimų. Ž. buvo siūloma prisiteisti vaikų išlaikymą, A. iškeldinant iš buto, tačiau ji kategoriškai atsisakė motyvuodama tuo, kad negali gyventi be vyro, nes jai reikia tenkinti savo seksualinius poreikius. Ž. niekada nėra sakiusi ar užsiminusi, kad jos sugyventinis skriaustų ar netinkamai elgtųsi su vaikais. Ji nėra mačiusi sumuštų ar sužalotų Ž. A. vaikų ir jie jai niekada nesiskundė dėl smurto. A. Č. ir negėręs yra piktas ir agresyviai nusiteikęs, todėl jo bijo ne tik vaikai, bet ir Ž.. ( 1 t. b. l. 125-132)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. M. parodė, kad mokykloje mokosi du Ž. A. vaikai: devintokas T. Ž. ir pirmokas D. Č.. T. pritaikyta speciali mokymosi programa. D. mokosi pagal bendrą programą, jo mokytoja L. D. 2019 m. lapkritį kreipėsi dėl netinkamo ir įtartino D. elgesio su bendraklasiais - kad D. eina paskui kitus vaikus į tualetą, pliaukši jiems per užpakalį, labai daug keikiasi. D. mama sakė, jog namuose tokių problemų nėra. D. vengia kalbėtis temomis, susijusiomis su jo blogu elgesiu ir iš karto graudinasi. Vaikas neigė mušimą ar kitokį skriaudimą šeimoje, tą tvirtino ir jo brolis T. Kad D. į mokyklą ateitų sumuštas ar sužalotas, ji nepastebėjo. D. tėtį A. Č. yra mačiusi šeimos peržiūros posėdyje, kur A. Č. neigė alkoholio problemos egzistavimą šeimoje, buvo kategoriškas ir pakankamai agresyvus. (1 t. b.l.134-137)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. P. parodė, kad pradinių klasių mokytoja L. D. dėl mokinio D. Č. kreipėsi pagalbos 2020 metų sausio viduryje, žodžiu informuodama apie D. seksualizuotą elgesį bendraamžių atžvilgiu. Gavusi tėvų sutikimą, bendravo su D. Atliekant projekcinius testus individualiai su D., išryškėjo žema jo savivertė (nepasitiki savimi), nemaža priklausomybė nuo vyresnių, poreikis kontakto su aplinkiniais ir galimai užslėptas agresyvumas, tačiau D. mokytojos nuogąstavimai ar pastebėjimai, neišryškėjo. D. neužsiminė apie galimą fizinį smurtą ar prievartą, patiriamą šeimoje, tačiau įvardino, kad bijo tėčio, nes šis verčia daryti namų darbus. D. Č. brolis T. Ž. niekada nėra užsiminęs apie patiriamą fizinį smurtą ar prievartą šeimoje. ( 1 t. b. l. 139-141).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. D. parodė, kad dažnai bendrauja su A. Č., nes šis dirba (duomenys neskelbtini). Iki 2019 metų rudens A. Č. turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl jis dalyvavo viename iš posėdžių, kur buvo aptariama ši problema, po ko A. užsikodavo. Neseniai vykusiame posėdyje sužinojo, kad A. Č. galimai smurtauja šeimoje, tai jam buvo netikėta, nes jokių įtarimų dėl to niekada nebuvo kilę. Jis nėra matęs sumuštos ar sužalotos A. sugyventinės Ž. A. ar jų vaikų. A. niekada nesiskundė nei Ž., nei vaikai. A. jis galėtų apibūdinti kaip ramų ir analizuojantį žmogų, turintį savo nuomonę ir pareigingą. ( 1 t. b. l. 158-161).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. G. parodė, kad A. Č. pas ją apsilankė 2017 m. gruodžio 20 d. nukreiptas psichologo konsultacijai dėl alkoholio vartojimo šeimoje. Apsilankius 2019 m. balandžio 24 d., buvo analizuojamas jo elgesys šeimoje. A. pripažino savo trūkumus dėl alkoholio vartojimo, rūkymo ir sutiko, kad santykiuose su šeimos nariais jam reikėtų savo elgesį keisti 80 procentų. Paskutinį kartą lankėsi 2019 m. gegužės 8 d., buvo analizuoti jo santykiai su vaikais. A. pripažino esąs griežtas, per daug garsiai kalbantis, mažai besidomintis vaikų problemomis mokykloje. Kalbos, kad A. naudoja fizinį smurtą vaikų ar savo sugyventinės atžvilgiu, nebuvo. Pas ją lankėsi ir Ž. A., kuri niekada nesakė ir nesiskundė, kad A. vartoja fizinį smurtą jos ar jos vaikų atžvilgiu, bet minėjo, kad jis būna piktas kai vaikai neklauso, nesitvarko ir sėdi prie kompiuterio. (1 t. b. l. 168-171)

Globos namų "(duomenys neskelbtini)" pateiktoje nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, D. Č. įvertinimo išvadoje nurodyta, kad konsultacijų metu vaikas pakartotinai išsako apie patiriamą fizinę prievartą iš tėvo ("duoda su diržu man ir T. per šikną, per visur. Lieka raudonos dėmės, ten kur muša"; "kai piktas, tai liepia man daryt atsispaudimus, kol nugriūsiu, arba pritūpimus"; "kai prisigeria, puola mamą mušt"). Iš vaiko pasakojimų keltina prielaida, jog fizinę prievartą vaikas galimai patiria sistemingai ("taip buvo daugiau nei vieną kartą"; "muša, kai supykęs būna"). Klausiamas apie prisilietimus D. užsiveria, siekia kuo greičiau užbaigti užduotį neigdamas bet kokias negatyvias patirtis. Pastebėta, kad D. neskiria gerų ir blogų paslapčių, apie savo patirtis linkęs nutylėti, savo aplinkoje nesijaučia galintis kažkuo pasitikėti, atsiskleisti ir jaustis saugus. Visa tai daro vaiką pažeidžiamą galimam išnaudojimui santykyje. Taip pat akcentuoja, jog ypač svarbu įvertinti, kiek vaiko šlapinimasis ir tuštinimasis nakties metu gali sietis su somatinėmis, kiek su psichologinėmis ar galimai patirto smurto patirtimis.(1 t. b. l. 14-15) ir pateikė ilgalaikes kompleksines pagalbos rekomendacijas D. Č.. (1 t. b. l. 16 ).

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė duomenis, kad Ž. A. ir A. Č. šeimos įvertinimas buvo atliekamas: 2018 m. lapkričio 21 d., 2019 m. gegužės 15 d. ir 2019 m. spalio 30 d. Įvertinimų metu išryškėjo socialinės rizikos sritys mažamečių vaikų atžvilgiu, šeimoje vyraujant alkoholio vartojimui ir sugyventinių tarpusavio konfliktiniams santykiams, kurie periodiškai kartojasi psichologinio bei fizinio smurto apraiškomis prieš Ž. ir vaikus. Ž. A. nurodo, kad išgėręs A. Č. būna agresyvus ir naudoja psichologinį smurtą, kelia grėsmę vaikams ir jai pačiai. A. Č. pripažino, kad jis yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, tačiau nemano keliantis grėsmes ar baimes vaikams ir teigia vaikų nemušantis, jų nestumdantis. Sutinka gydytis dėl alkoholio ir su planuose numatytomis pagalbos priemonėmis sutinka. (1 t. b. l. 20-45).

Vaiko (D. Č.) situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad abiems vaiko tėvams stinga socialinių įgūdžių susijusių su nepilnamečių vaikų auginimu, buvo vaikais tinkamai nepasirūpinta. Šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos namuose buvo pradėtos teikti 2013 m. kovo 15 d. 2020 m. vasario 17 d. berniukas apie tėvą nekalba blogai, bet nurodo, kad "... seniau buvo kitaip: iš kelnių išsitraukdavo diržą ir mušdavo jį bei brolį T. Yra mačiusi mama". ( 1 t. b. l. 46-56).

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių rajone pateiktoje informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (2020 m. vasario 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad skyrius niekada nebuvo gavęs informacijos, kad Ž. A. ir A. Č. su vaikais žiauriai elgtųsi, naudotų psichologinį, fizinį smurtą savo vaikų atžvilgiu. ( 1 t. b. l. 57-59).

2020 m. birželio 25 d. Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktame rašte nurodyta, kad remiantis ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijomis D. Č. buvo užregistruotas Kaišiadorių PPT psichologo konsultacijoms, tačiau prasidėjus karantinui, konsultacijos nevyko, buvo nukeltos tolimesniam laikui. D. Č. konsultacijų laikas su psichologe dėl atostogų meto dar nesuderintas. ( 2 t. b. l. 2).

Įtariamasis A. Č. pateikė diržą, kuriuo 2019 metų pavasarį mušė mažametį sūnų D. Č. ( 2 t. b. l. 37-39), diržas apžiūrėtas. (t. 2, b. l. 40-43)

Gimimo liudijimo kopija nustatoma, kad D. Č. gimęs (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 75)

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, vienas iš kvalifikuojamųjų požymių apibūdina nukentėjusįjį asmenį – mažametį. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. Č. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi jis tyčia diržu smūgiavo mažamečiui D. Č. per sėdmenis ir kojas ir sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina liudytojų parodymai bei kita bylos medžiaga.

Pagal BK 163 straipsnį atsako tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku.

Psichologinis smurtas – tai pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių; psichologinis smurtas prieš vaikus šeimoje įgyja įvairias formas: nuolatinės kritikos, riksmų ir barnių, veiksmų laisvės varžymo, jausmų ignoravimo, įsitikinimų išjuokimo, melo, manipuliavimo tėvo teisėmis ir pareigomis, viešo žeminimo, grasinimo sužaloti ar sugadinti turtą pavojingu būdu; o fizinis smurtas – tai neteisėtas, tyčinis, prieš asmens valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama atimti gyvybę, padaryti žalą sveikatai, atimti laisvę, sukelti bejėgišką būklę, fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias; fizinio smurto veiksmai gali būti įvairaus pobūdžio: mušimas, kūno išorinis ar vidaus organų žalojimas ir kitoks poveikis panaudojant fizinę jėgą, šaltąjį ar šaunamąjį ginklą kitus daiktus, skysčius, medžiagas ir kita. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad kaltinamasis prieš mažametį sūnų vartojo ir fizinę ir psichinę prievartą, t.y. vaikui neklausant diržu smūgiavo per sėdmenis ir kojas, vertė daryti atsispaudimus ir pritūpimus, tai yra tokiu būdu piktnaudžiavo savo kaip tėvo teisėmis.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis A. Č. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme sutinka, prašo baudos mokėjimą išdėstyti (2 t. b. l. 66-68).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta viena nesunki ir viena apysunkė baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. A. Č. praeityje neteistas (1t.b. l. 182), administracine tvarka nebaustas (1 t.b. l. 188), Kaišiadorių PSPC PSC dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (1 t. b. l. 184), (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (1 t. b.l. 187). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. Č. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda ir laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą ir vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, nustatytinas 8 mėnesių terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintini, mažamečio nukentėjusiojo D. Č. apklausos garso ir vaizdo įrašas, mažametės liudytojos G. Č. apklausos garso ir vaizdo įrašas, liudytojo T. Ž. apklausos garso ir vaizdo įrašas – paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubusti jį 51 MGL (2550 eurų) bauda.

Pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnyje ir nubausti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo. Įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, būti namuose nuo 22 val. iki 5.30 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 3 dalimi bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 51 MGL (2550 eurų) baudą ir 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo. Įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, būti namuose nuo 22 val. iki 5.30 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinai nubausti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, būti namuose nuo 22 val. iki 5.30 val. ir 34 MGL (1700 eurų) bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti, mažamečio nukentėjusiojo D. Č. apklausos garso ir vaizdo įrašą, mažametės liudytojos G. Č. apklausos garso ir vaizdo įrašą, liudytojo T. Ž. apklausos garso ir vaizdo įrašą – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti A. Č., kad paskirtą baudą jis turi sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Kvitas turi būti pateiktas teismo raštinei. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.