Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs (sprendimas neįsiteisėjęs), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2015 m. liepos 31 d. apie 21.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sužalojo žmoną R. M. – rankomis pastūmė ne mažiau tris kartus nukentėjusiąją R. M., tuo padarydamas jai uodegikaulio lūžimą, kas sukėlė nukentėjusiajai R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, įvykio dieną jis norėjo automobilį pastatyti į garažą, todėl ketino važiuoti, o sutuoktinė R. M. jį puolė, norėdama atimti raktelius. Jis specialiai nenorėjo sužaloti sutuoktinės R. M., tačiau, nenorėdamas, kad ji atimtų raktelius, gindamasis nuo sutuoktinės puolimo stūmė sutuoktinę. Vieną kartą sutuoktinė parkrito ant grindų, tada vėl jį puolė, norėdama atimti raktelius, jis vėl ją stūmė. Galėjo sutuoktinę pastumti tris kartus, pripažįsta, kad sutuoktinę sužalojo. Anksčiau jos nėra mušęs ir sužalojęs. Jis jaučiasi dėl visko kaltas, gailisi. Jis nebuvo išgėręs alaus. Alų nupirko sutuoktinei, ji buvo išgėrusi alaus. Jis sutuoktinės atsiprašė ir žodžiu, ir raštu. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

N. R. M. parodė, kad 2015-07-31 jai grįžus iš darbo namo, tarp jos ir sutuoktinio G. M. kilo konfliktas. Jie daug metų konfliktuoja, nesutaria dėl vaikų auklėjimo, dėl pinigų, dėl pažiūrų. Įvykio dieną abu buvo išgėrę alaus. Jiems susipykus, G. M. paėmęs automobilio raktelius norėjo išvažiuoti, ji žinodama, kad jam negalima vairuoti, nes buvo neblaivus, ji visais būdais stengėsi iš jo raktelius atimti. Jį puolė, vyras priešinosi. Viskas vyko virtuvėje ir balkone. Balkone ji bandė ištraukti jam iš kišenės raktelius, suplėšė kelnes, vyras dėl to tapo piktas, trankė jai per rankas. Jiems atsidūrus virtuvėje, vyras ją pastūmė ir ji atbula nukrito ant grindų, dėl ko įvyko uodegikaulio lūžis. Ji nenusileido ir atsistojusi vėl jį puolė, norėdama atimti raktelius, ir dar du kartus buvo vyro pastumta, vieną kartą griuvo prie stalo, kitą kartą – svetainėje ant sofos. Po įvykio jautė didelį skausmą, galvojo praeis, po 2 savaičių kreipėsi į medikus, buvo nustatytas uodegikaulio lūžis, tada kreipėsi į policiją. Kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido, iš dalies ji pati kalta.

Kaltinamojo G. M. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų taip pat įrodyta kitais teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2497/12(02) nurodyta, kad R. M. konstatuotas uodegikaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo gautis tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek nukritus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku - 2015-07-31. Uodegikaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (b. l. 14);

- 2015-08-20 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad R. M. policijai pranešė apie tai, kad 2015-07-31 apie 21.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sutuoktinis G. M. tris kartus ją pastūmė, pirmą kartą ji krito ant sėdmenų, atsistojo, tada G. M. vėl ją pastūmė, ji parkrito ant stalo ir kėdžių, tęsiantis konfliktui, jis vėl ją stūmė ir ji nukrito ant sofos. Konfliktas kilo dėl to, kad G. M., būdamas neblaivus, norėjo išvažiuoti automobiliu, nors jam atimta vairavimo teisė, o ji bandė atimti raktus. Po įvykio jai užėjo dideli skausmai, ji negalėjo nei sėdėti nei gulėti, todėl kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jai buvo diagnozuotas lūžis (b. l. 5-6).

BK 138 str. 2 d. 3 p. numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad G. M. konflikto metu, rankomis tris kartus pastūmė tuo metu buvusią sutuoktinę R. M., dėl ko nukentėjusioji nugriuvo bei pastarajai dėl šių G. M. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl uodegikaulio lūžio. Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. M. konstatuotas uodegikaulio lūžimas, kas vertintina nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 14). Kaltinamasis G. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną jis norėjo pastatyti automobilį į garažą, todėl ketino važiuoti, o sutuoktinė jį puolė, norėdama atimti raktelius, todėl tarp jų kilo konfliktas ir jis, nenorėdamas, kad sutuoktinė atimtų raktelius, sutuoktinę pastūmė, dėl ko ši nukrito ir patyrė sužalojimą. Netikėti kaltinamojo parodymais nėra pagrindo, jie iš esmės sutampa su nukentėjusiosios R. M. parodymais, specialisto išvada. Byloje taip pat nustatyta, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios dominavo asmeniniai santykiai dėl vaikų auklėjimo, dėl pinigų, dėl dažnai kylančių priekaištų išsakomų vienas kitam, ir šie veiksmai buvo pykčio pasekmė. Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog G. M. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), t. y. panaudodamas prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą - stumdamas ją, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti padarinių nukentėjusiosios sveikatai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Dėl šių padarinių - nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl uodegikaulio lūžimo G. M. veikė neapibrėžtai – jam buvo nesvarbu, ar dėl jo veiksmų kils pasekmės, o jeigu pasekmės kils – tai kokios jos bus, todėl jis privalo atsakyti už atsiradusius padarinius. Taigi, teisme ištirti ir įvertinti įrodymai, kurie sudaro vientisą įrodymų grandinę, dėl nusikaltimo vietos, sužalojimo padarymo laiko, mechanizmo, sukeltų pasekmių, patvirtina ne tik buvus konfliktą tarp kaltinamojo G. M. bei R. M., bet ir sukėlusį pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kaltė, kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 str. 2 d. 3 p. įtvirtintą nusikalstimo požymių visumą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Sprendžiant kaltinamojo G. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas A. T. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą A. T.. A. T. prašyme (b. l. 62) bei apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ senelių globos namų direktorius, gerai pažįsta kaltinamąjį, bendrauja su juo, kaip su draugu, pažįsta jo šeimą. Taip pat A. T. nurodė, kad žino apie kaltinamojo padarytą veiką, neigiamai ją vertina, žino, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Jis pats nėra teistas, yra įsitikinęs, jog darys G. M. teigiamą įtaką, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų pažeidimų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš BK 40 str. 3 d. turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.

Prokurorė neprieštaravo kaltinamojo ir jo gynėjo prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės teisiamąjį G. M. pagal laidavimą.

Kaltinamasis G. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė. G. M. nusikalto neturėdamas teistumo (b. l. 29, Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 30-36), yra dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, išsituokęs. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 39, 40). G. M. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo poelgio gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios tiek žodžiu, tiek raštu (b. l. 61). Teismas turi pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į laiduotojo A. T. asmenines savybes: jis yra dirbantis, vadovauja bendrovei, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 64, 65), neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 76, 78-79), nurodė artimai bendraujantis su kaltinamuoju, jo šeima, todėl teismas daro išvadą, jog jis dėl savo pozityvių asmeninių savybių darys teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra vertas teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant A. T. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams A. T. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, laidavimas skirtinas be užstato.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 23-24), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., vadovaujantis BK 40 str., ir perduoti A. T. atsakomybei pagal laidavimą vieniems metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.