- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- 2S-992-479/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- K. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo K. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Rigena“ ieškinį atsakovui K. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. P., uždaroji akcinė bendrovė ,,Marių namai“, A. J., S. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Rigena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. S. dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-18 nutartimi UAB „Rigena“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta R. P. Ieškovė teigė, kad buvęs įmonės vadovas atsakovas K. S. neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. numatytos pareigos ir bankroto administratorei neperdavė įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 22 746,82 Eur, tuo padarydamas turtinę žalą įmonei ir jos kreditoriams. Dėl to ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo 22 746,82 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovui priklausantį turtą. Ieškovė nurodė, kad reikalaujama suma yra didelė, atsakovas yra fizinis asmuo, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-21 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir už 22 746,82 sumą areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, turtines teises bei kitą turtą. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės pareikšto reikalavimo suma atsakovui yra didelė, o duomenų apie jo turtinę padėtį nėra. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas padarė išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas K. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-21 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovui priklausantį turtą, atsakovui neliko jokių lėšų pragyventi.Teismas neįvertino, jog ieškovės ieškinys atsakovui yra nepagrįstas ir pareikštas nesant jokio faktinio bei teisinio pagrindo. Apeliantas paaiškino, kad įmonės vadovu iki bankroto bylos iškėlimo jis dirbo tik du mėnesius, todėl per šį laikotarpį nespėjo perimti nei įmonės turto, nei dokumentų. Atsakovo žiniomis, įmonės turtą pasisavino bendrovės akcininkas R. P.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Rigena“ prašo atsakovo skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-21 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad teismo nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovui priklausantį turtą, atsakovui neliko jokių lėšų pragyventi. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. CPK 145 str. 6 d. nustatyta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, jog atsakovo atžvilgiu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas įpareigojo ieškovės pasirinktą antstolį nustatyti leistiną mėnesinę piniginių lėšų sumą, kuria atsakovui leidžiama disponuoti. Taigi teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdantis antstolis privalo nustatyti sumą, kuria atsakovas turės teisę disponuoti kiekvieną mėnesį. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas turės galimybę patenkinti savo būtinuosius poreikius. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neapribojo atsakovo teisės į pragyvenimui būtinų piniginių lėšų dalį.
Apeliantas nurodė ir tai, kad teismas neįvertino, jog ieškovės ieškinys atsakovui yra nepagrįstas ir pareikštas nesant jokio faktinio bei teisinio pagrindo. Apeliantas paaiškino, kad įmonės vadovu iki bankroto bylos iškėlimo jis dirbo tik du mėnesius, todėl per šį laikotarpį nespėjo perimti nei įmonės turto, nei dokumentų. Atsakovo žiniomis, įmonės turtą pasisavino bendrovės akcininkas R. P. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. CPK 144 str. 1 d. nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia tikėtinas ieškinio pagrįstumas ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkinamas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1603/2014; 2015-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-47-183/2015).
Susipažinus su ieškovės pateiktu ieškiniu ir jame nurodytomis aplinkybėmis matyti, kad ieškovė reiškia reikalavimą buvusiam bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, kuri atsirado atsakovui tinkamai neįvykdžius Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. numatytos pareigos ir bankroto administratorei neperdavus įmonės turto. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė įstatymo nuostatas, kurias galbūt pažeidė atsakovas, taip pat kitas faktinio ir teisinio pobūdžio aplinkybes, kuriomis grindžia šioje byloje pareikštą reikalavimą. Be to, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, kuriais bylos nagrinėjimo iš esmės metu įrodinės ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Dėl to galima daryti išvadą, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovės reikalavimus vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstus ir tuo pagrindu atsisakyti taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, netiria bei nevertina ginčo šalių teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Dėl to atsakovo nurodytos aplinkybės apie jo darbo įmonėje laikotarpį, taip pat įmonės turto ir dokumentų perėmimą bus įvertintos teismui iš esmės išnagrinėjus bylą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas pagrįstai taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir procesinių teisės normų nepažeidė.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.