Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. D., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad D. J. ir J. J. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė vaikų – R. J. J. ir R. D.. D. J. mirė santuokoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Testamento sudaręs nebuvo. Paveldėjimo byla į D. J. palikimą neužvesta. J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusios motinos palikimą, (duomenys neskelbtini) pasikreipęs į Prienų rajono 2-ąjį notaro biurą, priėmė pareiškėjas R. J. J.. Tokias aplinkybes patvirtina notarės R. V. išduotas liudijimas. Iki mirties gyvenamąją vietą J. J. buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad J. J. vardu registruotas nekilnojamasis – 0.3900 ha žemės sklypas, 0.5200 ha žemės sklypas, 0.5500 ha žemės sklypas, 0.5900 ha žemės sklypas, 0.9000 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais; 1.0000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais; 1.5800 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais; 0.2200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais; pastatas-gyvenamasis namas, statytas 1966 m., pastatas-ūkio pastatas, statyta 1974 m., pastatas-malkinė, statyta 1987 m., pastatas-kluonas, statytas 1987 m., pastatas-tvartas, statytas 1987 m., pastatas-sandėliukas, statytas 1987 m., pastatas-tvartas, statytas 1966 m., pastatas-kluonas, statytas 1966 m., pastatas-garažas, statytas 1978 m., kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, statyti 1966 m., įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Miesto (rajono) valdybos potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad J. J. privačios nuosavybės teisėmis registruojama namų valda, esanti (duomenys neskelbtini). Taigi šios aplinkybės rodo, jog aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas – statiniai buvo įgytas/sukurtas pareiškėjo tėvams D. J. ir J. J. esant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio prasme, nepriklausomai nuo to kurio sutuoktinio vardu jie registruoti ir nepaisant to, kad nuosavybės teisės įregistruotos po vieno sutuoktinio mirties. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad J. J. priėmė palikimą po savo sutuoktinio D. J. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti palikimą sudarantį turtą ir tokiu būdu priimtas palikimas J. J. priklauso nuo palikimo atsiradimo dienos (t. y. nuo palikėjo mirties dienos (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus D. J. priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal 1964 m. CK normas turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog J. J. tuoj po savo sutuoktinio D. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė pastarojo palikimą, faktiškai aktyviais veiksmais pradėdama valdyti mirusiojo turtą, įrodo paties pareiškėjo procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės, taip pat suinteresuoto asmens R. D. atsiliepime nurodyti paaiškinimai. Be paminėto, bylos duomenimis D. J. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu J. J. iki mirties savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi taip adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl jo motinos veiksmų pradėjus valdyti po sutuoktinio D. J. mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo pareiškime nurodytais paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjo motina, pergyvenusi sutuoktinį, paveldėjo mirusio sutuoktinio palikimą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.13 straipsnis). Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio D. J. mirties jo palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti, sutuoktinė J. J., kadangi ji palikėjo turtą naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktų rašytinų įrodymų – 1988 m. lapkričio 11 d. draudimo liudijimo teismas nevertina kaip objektyvaus duomens, kadangi šis dokumentas sudarytas iki palikėjo D. J. mirties, o rašytinių įrodymų – 1990 m. lapkričio 20 d., 2012 m. gegužės 21 d., 2014 m. gegužės 14 d. draudimo liudijimų, mokėjimų už šiukšlių išvežimą 2021 m., mokėjimų už suvartotą elektros energiją 2020 m. gruodžio 18 d., kitų mokėjimų 2019 m. lapkričio 12 d. - 2021 m. liepos 23 d., kadangi tokie veiksmai bei mokėjimai buvo atlikti pasibaigus įstatyme nustatytam palikimo priėmimo terminui, teismas nelaiko įrodymais, vienareikšmiškai patvirtinančiais palikimo priėmimo faktą per įstatymo numatytą terminą, vienok, teismo vertinimu, tokie duomenys liudija tai, kad pareiškėjo motina, priėmusi mirusiojo palikimą faktiniu valdymu pirmiau aptartais veiksmais, iki savo mirties ir toliau naudojosi nekilnojamuoju turtu, patenkančiu į paveldimo turto sudėtį, tęsė jo priežiūrą, kas irgi duoda pagrindo, neprieštaraujant suinteresuotiems asmenims, pareiškimo tenkinimui.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Valstybė šioje byloje patyrė 2,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuoj po savo sutuoktinio D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.