Telšių apylinkės teismo nutartis

civilinio ieškovo atstovei V. R.

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, neteistas, išsilavinimas 10 klasių pagalbinėje mokykloje, gyvenantis (duomenys neskelbtini). ((duomenys neskelbtini)), kaltinamas padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., 2013 m. rugsėjo mėnesio 26 dieną, apie 10 valandą, būdamas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš tarnybinio kabineto nuo stalo pagrobė Dūseikių socialinės globos namams priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia C5“ 300 litų vertės, tuo padarydamas Dūseikių socialinės globos namams 300 litų turtinę žalą.

Iš teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog A. B. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai ir dėl savo elgesio gailisi. 2013 metų rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepamena, buvo darbo diena, apie 10-11 valandą, jis vienas pats, nuėjo pas pavaduotoją Nijolę norėdamas su ja pasikalbėti. Įėjęs pro atrakintas duris, kabinete nieko nerado, tačiau tuo pat metu pamatė ant pavaduotojos stalo mobilaus ryšio telefoną, kurį sugalvojo pavogti. Paėmęs mobilaus ryšio telefoną „Nokia C5“ juodos spalvos korpusu su pilkos spalvos mygtukais, išbėgo į lauką ir pasislėpė. Pagrobtą telefoną iš karto išjungė, o išėmęs SIM kortelę sulaužė ir išmetė. Grįžęs į savo kambarį vakare, apie 19 valandą paprašė globos namų darbuotojos, savo buvusios auklytės Redos, kad ji iš savo telefono per „Bluetof“ programą įkeltų į pagrobtąjį mobilaus ryšio telefoną muzikos, ką ji ir padarė. Auklytė matė pagrobtą telefoną, tačiau jam nieko nesakė. Tos pačios dienos vakare jis norėjo važiuoti pas savo tėvus, tačiau auklytė neišleido, dėl ko sekančią dieną nusprendė pabėgti iš globos namų ir pėsčiomis išėjo pas savo tėvus Antaną ir L. B., kurie šiuo metu gyvena ir dirba pas ūkininką Vytautą B. L. kaime. Nuėjęs pagrobtą mobilaus ryšio telefoną pasiūlė pirkti savo tėvui A. B. už 30 litų. Tėvas su tuo sutiko ir nupirko. To, kad telefonas yra pagrobtas tėvams nesakė. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Nenori būti išvežtas į Rokiškį, nes ten bus sugadintas jo gyvenimas. Laiko save veiksniu. Daktarai nėra išrašęs vaistų. Nieko daugiau nėra prisidaręs. Med. ekspertui pasižadėjo daugiau butelių iš parduotuvės neimti. Dabar savijauta labai gera, tik kai ėmė telefoną, buvo labai „nervuotas“. Dabar išgeria iš alkoholinio gėrimo, tai tik mikso.

Dūseikių socialinės globos namų direktoriaus R. Š. įgaliotas asmuo dalyvauti procese

paskirta - ūkvedė V. R., pripažinta civilinio ieškovo atstovu dėl globos namams padarytos 300 litų turtinės žalos (23-25 b. l.).

Civilinė ieškovė V. R. parodė, kad A. B. yra jų pensionato gyventojas. Jis yra labai aktyvus, išdykęs. Išbalansuoja visus žmones ir dar darbuotojus. Eina per kabinetus, visur landžioja, trukdo dirbti. Labai pasiutęs vaikas. Yra išdaužęs pensionate baldus ir daug kitos žalos pridaręs. Tą dieną, kai buvo pavogtas telefonas, jis vaikščiojo po koridorius ir įėjęs į pavaduotojos kabinetą pavogė telefoną. Iš pradžių Antanas neprisipažino, kad pavogė pavaduotojos telefoną, bet vėliau prisipažino ir pasakė, kad atidavė tėvui. Šiuo metu telefonas yra grąžintas, bet neveikia, nes sulaužyta kortelė. Civilinį ieškinį 300 Lt palaiko.

Liudytojas A. B. parodė, kad santykiai su sūnumi geri. Sūnus jam pasiūlė telefoną. Telefono NOKIA iš sūnaus nepirko, o gavo. Pinigų davė šiaip kaip ir dažnai jam atvykus. Vėliau tą telefoną atidavė dukteriai. Telefonas buvo geras, veikiantis, iš jo skambino. Vėliau su dukra išmainė į kitą telefoną. Dukra davė ar 20, ar 25 litus. Nežinojo, kad telefonas vogtas.

L. V. M. parodė, kad tėvas su mama atvažiavo pas ją į namus pagiringi ir pradėjo jai siūlyti pirkti telefoną. Tėvas sakė, kad gavo iš brolio. Telefoną nupirko už 25 litus, pakeitė kaušelius. Telefonas buvo veikiantis, bet labai nudriskęs, nepanašus į padorų telefoną. Pareigūnai paėmė iš jos telefoną. Jis buvo veikiantis. Vėliau sužinojo, kad telefonas buvo vogtas. Tai buvo tas pats telefonas, kuris buvo pavogtas iš globos namų.

L. N. R. parodė, jog ji Dūseikių socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja, A. B. yra jų globotinis. Praeitais metais rugsėjo 26 d. išeidama iš kabineto paliko neužrakintas kabineto duris ir įvyko ta vagystė. Dingo jos kabinete ant stalo paliktas telefonas. Įtarimas krito ant Antano, bet jis neprisipažino. Kada jis paėmė telefoną, niekas nematė. Niekada niekas nieko anksčiau nevogė. Telefoną atgavo. Pakeistas viršelis. Antanas sakė, kad pas tėvą telefonas buvo apdegintas. To atsiprašymo kaip ir nebuvo. Antanas niekada neatsiprašinėja, nesuvokia, kad taip reikia daryti. Pamačius telefoną jam akelės pradeda blizgėti. Jokių pretenzijų neturi. Žalą patyrė, bet nemano, kad Antanas padengs. Jis nepajėgus, nes yra labai daug visko padaręs. Vagystės vyksta pastoviai.

Liudytoja R. V. parodė, kad ji dirba Dūseikių socialinės globos namuose aukle. 2013 m. rudenį, galimai rugsėjo mėn., globos namų gyventojas A. B. paprašė kad ji įkeltų iš savo telefono į jo telefoną „Nokia C5“ muzikos įrašus. Kad būtent tas telefonas yra vogtas ji nežinojo, nes tai buvo savaitgalis ir niekas apie vagystę dar nekalbėjo.

Iš 2013-10-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Stoties g. 14, Dūseikių k., Tryškių sen., Telšių r., kuriuose randasi Dūseikių socialinės globos namai (11-12 b. l.).

Iš pakvitavimo matyti, jog BPK 98 str. tvarka liudytoja V. M. pateikė tyrėjui mobilaus ryšio telefoną „Nokia C5“, kuris apžiūrėtas ir pagal pakvitavimą grąžintas Dūseikių socialinės globos namų ūkvedei V. R., kuri šioje byloje yra įgaliota atstovauti Dūseikių socialinės globos namų interesus (49-53).

Iš gautų IMEI telefoninių išklotinių duomenų matyti, jog yra nustatyta, kad pagrobtuoju telefonu nuo 2013-09-26, 15 val. 04 min., naudojosi A. B., kuri įsidėjo savo SIM kortelę, kurios numeris 37064797584 (35-37 b. l.).

Iš UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ pateiktos pažymos matyti, kad A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) yra sveikatos centro įskaitoje. Diagnozė – vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo.

Iš teismo paskirtos ir atliktos psichiatrijos ekspertizės matyti, kad A. B. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu sirgo lengvu protiniu atsilikimu su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ir gydymo (įgimta silpnaprotystė), dėl ko nusikaltimo padarymo metu dėl žemo intelekto, konkretaus mąstymo, nesugebėjimo numatyti savo veiksmų tolimesnių pasekmių negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmės, o dėl ryškiai sutrikusios impulsų kontrolės negalėjo jų valdyti. Taip pat nurodyta akte, kad nesant kritikos susirgimo atžvilgiu ir esant neefektyviam ambulatoriniam gydymui, neprognozuojamam agresyviam ir destruktyviam A. B. elgesiui, rekomenduojamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, rekomenduojamas stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t.y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, be to specialisto akte nurodyta, kad nepaisant įgimtos silpnaprotystės A. B. gali suteikti faktinę informaciją apie išorines įvykio aplinkybes.

Surinkti duomenys leidžia teigti, kad A. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d., tačiau pagal gautą teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 85TPK-59/2014, nustatyta, kad jis darydamas uždraustą veiką negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones ( 74-76 b. l. ).

Motyvuojamoji dalis

A. B. padaryta pavojinga visuomenei nusikalstama veika įrodyta nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo, liudytojų parodymais, kita byloje surinkta medžiaga.

A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 178 str. 4 d. A. B. pats pripažįsta, kad pagrobė telefoną būdamas šiek tiek depresijoje. Jis parodė telefoną darbuotojai, instaliavo muziką. Vėliau telefoną pardavė tėvui, kuris už 25 litus telefoną pardavė dukrai V. M.. A. B. kaltę įrodo rašytiniai bylos įrodymai ir liudytojų parodymai. A. B. yra UAB Žemaitijos sveikatos psichikos centro įskaitoje ir jam yra nustatytas įgimtas protinis atsilikimas. Ekspertas rekomenduoja A. B. skirti gydymą. A. B. nesuprato veiksmų, tą patvirtina ir ekspertizės aktas. Todėl A. B. skirtinos priverčiamąsias medicinos priemones: stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje- Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Iš teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos 2014-02-18 ekspertizės akto Nr. 85 TPK -59/2014 matyti, kad A. B. ir veikos padarymo metu pilnai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. B. reikia taikyti priverstinį gydymą stacionare bendro stebėjimo sąlygomis (74-76 b. l.). A A. B. teismo pripažintinas nepakaltinamu ir negali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, jam taikytinos priverčiamosios priemonės ( LR BK 17 str. 1 ir 2 d.,98 str. ).

Vertinant surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. B. padarė visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 4 d., kuri kvalifikuota tinkamai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, A. B. skirtina priverčiamoji medicininio poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro tipo stebėjimo sąlygomis ( LR BK 98 str. 1 d. 2 p. ), o jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ( LR BK 17 str. ).

Byloje buvo pareikštas Dūseikių socialinės globos namų civilinis ieškinys 300 litų turtinei žalai atlyginti, prašant priteisti iš A. B.. (b.l. 23-25). Civilinis ieškinys atmestinas. LR CK 6.268 str. 1 d. nurodyta, kad veiksmus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. B. pripažinti padarius pavojingą visuomenei nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 4 d., esant jam nepakaltinamumo būsenoje.

Vadovaujantis LR BK 17 str. A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir LR BK 98 str. 1 d. 2 p. pagrindu paskirti jam priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Dūseikių socialinės globos namų civilinį ieškinį 300 Lt – atmesti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.