Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2011-02-25 · Byla Nr. N1-104-315/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-25
Bylos Nr.
N1-104-315/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Kisielius
Nukentėjusysis
A. J.
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-104-315/2011Procesinio sprendimo kategorija:1.1.11.7; 1.1.11.9; 1.1.11.10; 1.2.4.2.3.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,gynėjui adv. Violetai Mikutavičienei,nukentėjusiajam A. J.,kaltinamajam A. J.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs, baudžiamąją bylą, kurioje A. J. a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, LR pilietis, gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, mokosi Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje 2-ame kurse, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3p.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis A. J. sunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui:

jis, 2010-07-31 apie 22.00 val, namo kieme, esančiame Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė smūgius rankomis bei mediniu pagaliu kartu gyvenančiam šeimos nariui-savo tėvui A. J. į įvairias kūno vietas, padarydamas A. J. blužnies plyšimą, lydimą kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę-sužalojimą vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui-tėvui A. J..

A. J. kaltu pagal inkriminuotą nusikaltimą LR BK 135str.2d.3p.pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena su savo motina A. J. ir tėvu A. J. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Tėvai oficialiai išsituokė, nes tėvas piktnaudžiauja alkoholiu. Nors tėvai išsiskyrę, bet jie gyvena kaip šeima viename kambaryje. Tėvas iki šiol piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau turi darbą. Jis dažnai triukšmauja namuose ir konfliktuoja su motina. Jis dažniausiai pradeda ginti motiną ir tada kyla konfliktai tarp jo ir tėvo. Nei jis, nei motina alkoholio nevartoja. Taip įvyko ir 2010-07-31 vakare apie 21-22 vai. kai jis grįžo iš parduotuvės. Lauke jį pasitiko motina ir papasakojo, kad tėvas, būdamas neblaivus namie, vėl ją įžeidinėjo, jie apsistumdė, po ko tėvas motiną vijosi su kirviu. Ant motinos jokių sumušimo pėdsakų nepastebėjo. Jis nuėjo namo išsiaiškinti. Tėvas gulėjo kambaryje ant lovos. Jis paklausė tėvo, kodėl pastarasis taip elgėsi. Tėvas jį įžeidė necenzūriniu žodžiu ir atsikėlęs ranka pastūmė. Jis nenugriuvo, jokių mėlynių neliko. Pamatęs, kad tėvas stipriai girtas nutarė eiti į lauką ir tėvą atstūmė norėdamas išeiti. Tėvas gal nežymiai susvyravo, bet nenugriuvo. Lauke prie namų jis stovėjo su motina, netrukus išėjo ir tėvas, kuris vėl pradėjo įžeidinėti motiną necenzūriniais žodžiais. Jam pasidarė pikta, kad tėvas taip elgiasi su motina, neiškentęs 3-4 kartus dešinės rankos kumščiu sudavė tėvui į galvos sritį, pataikydamas į veidą. Tėvas jam suduoti nespėjo. Nuo šių smūgių tėvas nenugriuvo. Jis pastebėjęs ant žemės šalia gulėjusį apie 80 cm ilgio medinį stačiakampio formos pagalį pakėlė jį ir apie 3-4 kartus šiuo pagaliu sudavė tėvui per nugarą, šoną ir rankas. Kur konkrečiai pataikė, neprisimena, nes buvo susijaudinęs. Tėvas pats nuėjo namo, ant jo veido matė kraują. Jis su motina liko lauke laukti policijos, kurią pats iškvietė. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai pakalbėjo su tėvu, kažką rašė ir išvyko. Užėjus į namus, tėvas pareiškė norįs eiti miegoti į ūkinį pastatą kur būdamas neblaivus dažnai miega. Ryte tėvas atėjęs į namus skundėsi skausmu nugaroje (šone), todėl motina iškvietė greitosios pagalbos medikus. Atvykę medikai išvežė tėvą į ligoninę, kur tėvą operavo. Jis gailisi, kad sumušė taip stipriai tėvą. Tuo metu jis buvo visiškai blaivus.

A. J. patvirtino parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu. (b.l. 81-89).

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo A. J. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta-gyvenamasis namas ir kiemas, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Kieme išmėtytos įvairaus ilgio lentos. Kieme taip pat yra ūkinis pastatas, šalia kurio sudėtos medinės malkos, (b.l. 9-19 ).

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad jis gyvena nuosavame name, viename kambaryje su nepilnamečiu sūnumi A. J. ir buvusia žmona. Šiame name gyvena dar kelios šeimos. Su žmona jis išsituokė dėl to, kad piktnaudžiavo alkoholiu. 2010-07-31 apie 22 vai. grįžo namo neblaivus. Tarp jo ir A. kilo žodinis konfliktas, galimai A. priekaištavo, jog jis grįžo neblaivus. Po to prisimena kaip jis su sūnumi išėjo į lauką. Kaip ir dėl ko išėjo, neprisimena. Su sūnumi konfliktavo dėl to, kad grįžo namo neblaivus. Prisimena kaip sūnus pradėjo jam smūgiuoti į galvą, pilvo sritį, nugarą ir rankas. Smūgių buvo nemažai, bet kiek pasakyti negali. Pajuto, kad smūgiai buvo suduodami ir medine malka. Jį mušė tik sūnus. Po to jis pats nuėjo namo. 2010-08-01 ryte pasijuto blogai, A. iškvietė medikus. Medikai jį nuvežė į ligoninę. Jam nustatyti daugybiniai kūno sumušimai ir stipriai sužalotas kažkoks organas pilve. Sūnui jis atleido, jie susitaikė, pretenzijų neturi, nuo ieškinio atsisako.

Specialisto išvadoje Nr. G 2781/ 10 (01) nurodoma, kad remiantis turimais medicininių dokumentų duomenimis A. J. nustatytas blužnies plyšimas, lydimas kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, tiek suduodant smūgį į priekinę pilvo sienos ar juosmens užpakalinio paviršiaus sritį, tiek ir šiomis sritimis nukentėjusiajam pačiam atsitrenkus į kietą buką ribotą paviršių. Nustatyti „sumušimai" veide kaip sužalojimai nevertinami, nes toks įvardijimas nesuteikia konkrečios informacijos apie sužalojimo pobūdį. Dėl operacijos metu nustatyto blužnies plyšimo su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (pvz., ranka, koja, medine malka ir pan.,). Sužalojimas nėra būdingas griuvimui ant plokščio neriboto paviršiaus bei kritimui, (b.l. 26-28).

2010-07-31 A. J. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas), 2010-08-19 buvo priimtas nutarimas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ir A. J. skirta 120 Lt bauda. (b.l. 51-52).

Liudytojas Zbignev Romeiko parodė, kad jis 2010-07-31 dirbo kartu su Maišiagalos PN tyrėju Andriumi Petrausku. Apie 22 val. nuvyko į Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kur tarp J. šeimos narių vyko šeimyninis barnis. Juos pasitiko A. J.. Moteris paaiškino, kad neblaivus buvęs vyras A. J., triukšmauja, varo jais namų, daužo namų apyvokos daiktus. Neblaivus A. J. sėdėjo ant laiptų. A. J. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, kalbėjo nerišliai, negalėjo paaiškinti kas atsitiko. Akivaizdžiai ant vyro jokių sumušimo pėdsakų nesimatė. Jam buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už viešosios tvarkos pažeidimą pagal LR ATPK 174 str.

Liudytoja A. J. parodė, kad 1992 metais ji ištekėjo už A. J. Tais pačiais metais gimė sūnus A. J.. Nuo 1994 metų jie gyveno jos motinai priklausančiame name Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Ten gyvena visi trys iki šiol, nors prieš 5-6 metus su A. ji oficialiai išsituokė nes A. piktnaudžiavo alkoholiu. Įvykio dieną vyras grįžo namo neblaivus ir pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Vyras neblaivus dažnai ją įžeidinėja be priežasties. Ji netylėjo ir kažką atsakė. A. griebė kirvį ir pradėjo judėti į jos pusę. Ji išbėgo iš namų. Lauke tuo metu buvo sūnus. Sūnus buvo blaivus. Sūnus nuėjo namo, kur buvo vyras. Grįžęs sūnus pasakė, kad tėvas guli ir keikiasi necenzūriniais žodžiais. Iš paskos iš namų išėjo ir vyras, jis vėl pradėjo prie jos kibti, įžeidinėti ją prie sūnaus. Tada sūnus ją užstodamas 2-3 kartus sudavė kumščiu savo tėvui A. į galvos sritį, po to pakėlė ant žemės gulėjusį medinį pagalį ir juo sudavė 3-4 kartus per pečius, į pilvą. Ji atstūmė vyrus. A. pats nuėjo namo. Ji su sūnumi liko lauke laukti policijos. Atvykę pareigūnai su vyru pasikalbėjo, kažką parašė ir išvyko. Vyras nuėjo miegoti į ūkinį pastatą. Ryte ji iškvietė greitosios pagalbos medikus, nes A. pradėjo pykinti. Atvykę medikai išvežė A. į ligoninę.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

A. J. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK135str.2d.3p.,nes jis sunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui savo tėvui A. J..

Teismas praktikoje sveikatos sutrikdymo bylose, apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu ir po jo.

Teismo nuomone, kad nukentėjusiajam A. J. sunkų sveikatos sutrikdymą kaltinamasis A. J. padarė suvokdamas savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus sveikatai ir numatė galinčius kilti padarinius. Tokią išvadą patvirtina nusikaltimo padarymo aplinkybės, t. y. kilęs žodinis konfliktas užstojant savo motiną, dėl tėvo veiksmų kuris iššaukė kaltinamojo pyktį bei pastarojo panaudoti veiksmai suduodant smūgius kumščiais ir mediniu pagaliu. Teismo manymu , kaltinamasis sąmoningai suduodamas smūgius kumščiu ir panaudodamas medinį pagalį kitam žmogui, nors ir nedetalizuodamas į kurią kūno vietą pataikys, savaime suvokia, kad tokiu būdu kelia grėsmę mažiausiai nukentėjusiojo sveikatai ir numato tokių pasekmių galimybę, kitaip tariant jis veikia tyčia.

Teismas įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų A. J., Zbignev Romeiko parodymus ,teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistasis A. J. sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo A. J. sveikatą, veikė netiesiogine tyčia. Tai patvirtina tiek kaltinamojo elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu, tik po jos padarymo, taip pat padarytų sužalojimų kiekis, nusikalstamų veiksmų intensyvumas bei jų nutraukimo priežastys. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad nukentėjusiajam smūgius jis sudavė spontaniškai, kilus ginčui užstojant motiną dėl tėvo veiksmų. Kaltinamasis teigė nukentėjusiajam sudavęs nežiūrėdamas į kokias kūno vietas ir nenorėdamas jį sunkiai sužaloti. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis smurtą nutraukė. Buvo iškviesti policijos darbuotojai. Teismo manymu, šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis nenorėjo BK 135 straipsnyje numatytų pasekmių, tačiau nesusivaldęs dėl žodinio konflikto metu kilusio pykčio, spontaniškai suduodamas smūgius nukentėjusiajam kumščiais ir mediniu pagaliu, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis A. J. , suduodamas smūgius kumščiais ir mediniu pagaliu nukentėjusiajam. , suvokė, kad tokiais veiksmais kelia grėsmę jo sveikatai, numatė, kad gali sunkiai sužaloti A. J. ir nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti, t. y. kaltinamasis A. J. veikė netiesiogine tyčia. Nustačius, kad nuteistasis darydamas nusikalstamą veiką veikė netiesiogine tyčia, jo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal kilusias pasekmes, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtino aukščiau paminėta teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2781/ 10 (01). Atsižvelgus į byloje nustatytą aplinkybę, kad kaltinamajam A. J. nukentėjusysis yra tėvas jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135str.straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip sunkus šeimos nario sveikatos sutrikdymas.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. J. vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 80str. nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtimi bei Lietuvos Respublikos BK 91str. bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumai..

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės laikomos tos, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59str.1d.2p)., kaltinamojo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (LR BK 59str.1d.6p.).

Kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skiria bausmę pagal specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankciją LR BK 135str.2d.3p.. bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę. A. J. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas (b.l. 91,92), į narkologo ir psichiatro įskaitą neįrašytas (b.l 94-97).Mokykloje charakterizuojamas teigiamai-kaip tvarkingas, kultūringas ir išlaikytas mokinys. Pamokų be pateisinamos priežasties nepraleidinėja (b.l.99).Todėl jam skiriama bausmė atsižvelgiant į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus. A. J. skirtinas laisvės atėmimas ir jo atžvilgiu taikytinas BK 92 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas, nes teismas mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to A. J. taikyti auklėjimo poveikio priemonę-elgesio apribojimą.

Dėl civilinio ieškinio

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 4751, 12 Lt civilinį ieškinį už nukentėjusiojo gydymą. (b.l. 30-36).

Civilinis ieškinys tenkintinas ,nes valstybinė ligonių kasa dėl A. J. nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą (A. J. gydymo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301str.302str. str.,305str.,

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 135str.2d.3p.ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems)metams;

Sutinkamai su LR BK 92 str .A. J. atidėti paskirtos bausmės vykdymą 2(dvejiems)metams paskiriant auklėjimo poveikio priemonę- tęsti mokslus ir įgijus specialybę pradėti dirbti.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš A. J. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Kalvarijų g. 147, LT-08221 Vilnius, įmonės kodas 191351679, a.s. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000- 4 751,12 Lt.(keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt vieną Lt.12ct.)

Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Arūnas Kisielius