Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-718-945/2016 pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui Kauno menų darželiui „Etiudas“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, kuriais prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. DGKS-3565, priimtą darbo byloje Nr. APS-2-11811, panaikinti atsakovės direktorės 2015 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. V-45, kuriuo ieškovei drausminė nuobauda papeikimas skirta už tai, jog ieškovė 2015 m. birželio 9 d. apie 17 val. po renginio „Arbatos popietė“ darželio kieme paliko auklėtinį E. N. vieną, taip pažeisdama Auklėtojos pareigybės aprašymo 10.3, 10.19, 12 punktų, Vidaus tvarkos taisyklių 2.6.6.1, 4.1.5, 4.2.1 punktų, Pasivaikščiojimų laike organizavimo tvarkos 15-16 punktų reikalavimus. Ieškovė dirba darželio auklėtoja 2005 m. gruodžio 28 d. darbo sutarties pagrindu. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog nepadarė pažeidimo, kuriuo ji yra kaltinama, t. y. kad tokios drausminės nuobaudos skyrimas yra tendencingas darbdavio elgesys, kurį patvirtina faktas, jog 2014 m. balandžio 10 d. ir 2014 m. birželio 20 d. įsakymais ieškovei skirtos drausminės nuobaudos buvo panaikintos darbo ginčų komisijos, o atsakovo pozicija grindžiama tik įstaigoje dirbančių asmenų subjektyviais paaiškinimais.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovė buvo atsakinga už auklėtinių fizinį ir psichologinį saugumą, kuris užtikrinamas vaikų nepaliekant vienų, nuolat juos matant. Kadangi ieškovė su pareigybės aprašymu ir darbo tvarkos taisyklėmis buvo supažindinta pasirašytinai, teismas sprendė, kad ji negalėjo nesuvokti su užfiksuotu darbo drausmės pažeidimu susijusių savo pareigų apimties. Teismas nustatė, kad vaiko palikimo lauke faktą patvirtino trys liudytojos, jų parodymai nuoseklūs, papildantys vienas kitą. Tuo tarpu šiuos parodymus paneigiančių įrodymų, išskyrus pačios ieškovės paaiškinimus, byloje nėra. Teigdama paaiškinimą, ieškovė negalėjo nurodyti ir tvarkos (savo elgesio modelio), kaip yra užfiksuojama, kiek vaikų ji išsiveda į lauką, kiek vaikų tėvai išsivedė grupei būnant lauke, ir kaip įsitikinama, jog grįžtant iš lauko nepaliekamas nei vienas vaikas lauke. Teismas vertino, jog turėdama ilgą darbo patirtį, ieškovė vadovavosi ne objektyviu įsitikinimu, bet subjektyviu situacijos vertinimu. Ieškovė nepateikė ir jokių tendencingą darbdavio darbuotojų elgesį patvirtinančių įrodymų. Teismas vertino, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, kad jai 2014 metais taikytos drausminės nuobaudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, kadangi ne tik nepatvirtino atsakovo vadovų elgesio tendencingumo, bet, priešingai, parodė, jog įstaigoje imamasi veiksmų siekiant užkirsti kelią galimai netinkamam darbuotojų elgesiui ir skatinti juos tobulėti. Be to, teismas pasisakė, kad vien pačios ieškovės neigimas liudytojų nurodytų aplinkybių, negali būti vertinamas kaip pagrindas šiais parodymais nesivadovauti. Teismas sprendė, kad ieškovei neturint gebėjimo valdyti situacijos vaikų pasivaikščiojimo lauke metu 2015 m. birželio 9 d. po darželyje vykusio renginio vienas ugdytinis buvo paliktas be priežiūros lauke, ką teismas laikė, kaip įstatyme nurodytų įstaigos vidiniuose dokumentuose įtvirtintų normų pažeidimą, už kurį gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Teismas taip pat pažymėjo, jog aplinkybė, kad tiesioginių neigiamų pasekmių vaikui dėl ieškovės padaryto pažeidimo galėjo ir nekilti, gali būti pripažinta reikšminga parenkant drausminę nuobaudą, tačiau tai nepaneigia sąlygų drausminei atsakomybei taikyti egzistavimo. Be to, aplinkybė, jog išdėstytas kitų ugdytinių tėvų nepasitenkinimas, taip pat, jog R. N. savo vaiką perkėlė į kitą ugdymo įstaigą, leido teismui spręsti, jog ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas turėjo neigiamos įtakos įstaigos dalykinei reputacijai.

Apeliaciniu skundu ieškovė E. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas iki galo neatliko įrodymų vertinimo, nebuvo aktyvus ir neapklausė kitų nešališkų liudytojų, t. y. liudytojos A. S. (šokių vadovės). Tuo tarpu mažamečio mama R. N. apklausta tik ieškovės iniciatyva. Dėl to, teismo sprendimas negali būti objektyvus remiantis vien tik suinteresuotais atsakovo darbuotojų parodymais.Nenustatyta jos kaip atsakovo darbuotojos darbo drausmės sudėtis, kadangi ieškovės kaltę patvirtina tik trys atsakovo suinteresuotos darbuotojos, tuo tarpu mažamečio mamos R. N. parodymai vertinti neobjektyviai. Atsakovas Kauno menų darželis „Etiudas“ atsiliepimu į ieškovės E. M. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie patvirtintų jog apklaustų darbuotojų parodymai yra nepatikimi. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas prašymas, jog teismo posėdžio metu būtų apklausta muzikos mokytoja – darželio darbuotoja. Tuo tarpų ieškovės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti liudytoją A. S. turi būti atmestas, kadangi yra nepagrįstas, nenurodyta, kokios faktinės bylos aplinkybės bus įrodinėjamos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atsakovės apeliacinį skundą neperžengdamas jo ribų (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir naujų įrodymų teikimo

Šios kategorijos bylose, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, tačiau byloje dalyvaujantys asmenys nėra atleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismui yra pateiktas prašymas apklausti liudytoja A. S., kuri pasak apeliantės galimai po įvykusio renginio buvo lauke. Šis apeliantės prašymas netenkintinas, kadangi ši konkreti įrodinėjimo priemonė galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui, todėl spręstina, kad vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to atsižvelgtina ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, šio įrodymo pagrindu nesiekiama išsiaiškinti aplinkybės dėl mažamečio palikimo be priežiūros, tačiau siekiama nustatyti, kodėl galimai kitas asmuo (šokių vadovė) atsakovo direktorei nepranešė apie mažamečio palikimą lauke.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, spręsdama, jog nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl naujų įrodymų pateikimo, taip pat naudodamasi diskrecijos teise, konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliantės E. M. apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl drausminės atsakomybės taikymo

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl materialiosios darbo teisės normų aiškinimo ir taikymo, reglamentuojančių darbuotojų drausminės atsakomybės sąlygas ir pagrindus.Ginčijama drausminė nuobauda – papeikimas – apeliantei skirta 2015 m. birželio 15 d. atsakovės įsakymu. Ieškovė šios drausminės nuobaudos teisėtumą ginčija teigdama, kad ją skiriant buvo pažeista DK 234 straipsnio norma, nustatanti, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės, tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje, apeliantės vertinimu, darbdavio pateikti įrodymai nėra pakankami išvadai, jog ji – ieškovė netinkamai vykdė darbines pareigas, t. y. padarė darbo drausmės pažeidimą. Tikrinant šiuos apeliantės argumentus, vertintina, ar byloje nustatytas drausmės pažeidimo, už kurį apeliantė nubausta, padarymo faktas.Bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad drausminė nuobauda – papeikimas, apeliantei paskirta už tai, kad ji 2015 m. birželio 9 d. apie 17 val. po renginio „Arbatos popietė“ darželio kieme paliko auklėtinį. Tirdamas pažeidimo – auklėtinio darželio kieme palikimo faktą, pirmosios instancijos teismas aiškinosi darbo drausmės pažeidimo padarymo aplinkybes, rinko ir vertino veiką patvirtinančius ir paneigiančius įrodymus. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba darželio auklėtoja, byloje ginčas, jog ieškovė yra atsakinga už auklėtinių fizinį ir psichologinį saugumą, kuris užtikrinamas vaikų nepaliekant vienų, nuolat juos matant, byloje nekyla. Kauno menų darželio „Etiudas“ vidaus tvarkos taisyklėse įtvirtintos darželio darbuotojo teisės ir pareigos, kurių 4.2.1. punkte nustatyta, kad draudžiama palikti vaikus be priežiūros. Tirdamas pažeidimo faktą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė buvo supažindinta tiek su Auklėtojos pareigybės aprašymu (t. 2, b. l. 12-15), tiek su Vidaus tvarkos taisyklėmis (t. 2, b. l. 16-20) bei su darželyje nustatyta pasivaikščiojimų lauke organizavimo tvarka (t. 2, b. l. 21). Taigi aplinkybė, jog ieškovės darbo metu jai priskirtos grupės vaikas buvo paliktas be priežiūros, gali būti vertinama kaip netinkamas darbinių pareigų vykdymas – darbo drausmės pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės įsakyme dėl papeikimo apeliantei skyrimo nurodytas darbo drausmės pažeidimas – kad ieškovė palikdama darželio auklėtinį be priežiūros darželio kieme, įrodytas, bei gali būti pakankamas pagrindas taikyti drausminę nuobaudą – papeikimą. Ieškovės apeliaciniame skunde teigiama, kad drausminė nuobauda buvo paskirta neteisėtai, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė tendencingai formuoja neigiamą nuomonę apie ieškovės darbo kokybę, teismas nebuvo aktyvus ir apklausė tik tris atsakovo darbuotojas, kurios yra priklausomos nuo darbdavio, neobjektyviai įvertinti mažamečio, kuris tariamai buvo paliktas be priežiūros, mamos parodymai. Be to, apeliantės vertinimu, nespręsta ar nubaudimo ir parinktos nuobaudos griežtumo nelėmė nesusijusios su darbo drausmės pažeidimu aplinkybės (nesutarimai dėl darbo organizavimo, dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje, kreipimasis dėl darbdavio padarytų pažeidimų). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo padaryta pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus šioje byloje atsižvelgta ir į bylos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. AB „Klaipėdos nafta“, bylos Nr. 3K-3-275/2013).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. birželio 9 d. darželio teritorijoje vyko renginys, po kurio darželio ugdytinis E. N. turėjo būti parvestas į darželio patalpas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, darželio ugdytinio lauke, t. y. be priežiūros palikimo faktą patvirtinto trys atsakovo darbuotojos: direktoriaus pavaduotoja ir kitos auklėtojos. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog šių byloje apklaustų asmenų parodymai apie ugdytinio lauke palikimo be priežiūros aplinkybes yra įvertinti pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus. Liudytojos patvirtino ugdytinio palikimo be priežiūros faktą, jų nurodytos aplinkybės sutampa, šias aplinkybes liudytojos nuosekliai nurodė tiek paaiškinimuose darbdaviui, tiek nagrinėjant ginčą darbo ginčo darbo komisijoje, tiek teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktą, jog nebuvo užtikrintas darželio auklėtinio fizinis ir psichologinis saugumas patvirtina ir auklėtinio mamos pateikta informacija apie auklėtinio būklę po įvykio. Auklėtinio mamos paaiškinimai apie E. N. būklę, kuriuos ji pateikė darželiui, sutampa su pačios ieškovės paaiškinimais (jog E. N. buvo perengtas). Nors sūnaus būklės liudytoja nesieja su galimu jo palikimu lauke faktu, tačiau teismas nustatęs, kad liudytoja darbdaviui nurodė tikrovę atitinkančias aplinkybes, pagrįstai šį įrodymų šaltinį vertino ne kaip tendencingai formuojamą nuomonę apie ieškovę, o kaip tinkamą darbdavio pareigą surinkti kuo daugiau įmanomų duomenų apie ieškovės darbinių pareigų vykdymą. Be to, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu buvo neaktyvus ir apsiribojo tik trijų liudytojų, kurių šališkumas kėlė apeliantei abejonių, apklausa. Pažymėtina, kad byloje įrodymų, be ieškovės išsakytų abejonių dėl liudytojų šališkumo ar suinteresuotumo, duoti parodymus darbdavio naudai, nėra pateikta. Minėta, kad bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta ir mažamečio mama, jos nurodytos aplinkybės buvo vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kita vertus, teismas taip pat analizavo ir ieškovės gebėjimus užtikrinti auklėtinių fizinį ir psichologinį saugumą.Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad konstatavęs darbo drausmės pažeidimo sudėtį įrodyta, byloje pirmosios instancijos teismas įvertino surinktų įrodymų visetą, nulėmusį fakto apie darbuotojo darbo drausmės pažeidimo padarymo patvirtinimą, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad galėjo būti nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų CPK 178, 185 straipsniuose. Pagal DK 238 straipsnį skiriant drausminę nuobaudą, darbdavio turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai įvertinta, jog mažamečio palikimas be priežiūros, yra darbo drausmės pažeidimas, todėl darbdavys turėjo pakankamą pagrindą skirti ieškovei drausminę nuobaudą. Už nurodytą darbo drausmės pažeidimą, kurio darbdavys nekvalifikavo kaip šiurkštaus, darbuotojai buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, laikantis DK nustatytų procedūrinių reikalavimų (pasiaiškinimo darbuotojui suteikimo, drausminės nuobaudos skyrimo terminų). Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, dėl to ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės E. M. atsakovo Kauno menų darželiui „Etiudas“ priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas prašo jam iš apeliantės priteisti 350,00 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (t. 2, b. l. 62-63). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 6 dalimi, sprendžia, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, todėl prašymas tenkintinas ir iš apeliantės atsakovo naudai priteistina 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str. 6 d., Rekomendacijų 7 p., 8.11 p. (735,10*1,3)).Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Kauno apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. 2, b. l. 66).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Kauno menų darželiui „Etiudas“ (j. a. k. 191643060) naudai priteisti 350,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.