Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-15 · Civilinė byla Nr. 2S-2361-262/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-15
Bylos Nr.
2S-2361-262/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21028-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Pareiškėjas
I. P.
Suinteresuotas asmuo
AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Vilniaus energija“, AB „Lesto“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Servico“, O. D., Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 140.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2S-2361-262/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21028-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 140.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Vilniaus energija“, AB „Lesto“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Servico“, O. D., Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė D. P. ir antstolis D. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja prašė jai iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Viresita“.

Nurodė, kad negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų. Bendra įsiskolinimo suma kreditoriams sudaro 834686,70 Lt, kuri ženkliai viršija 25000 Lt, todėl ji yra nemoki. Pareiškėjos uždirbamos pajamas sudaro tik 200 Lt per mėnesį, šiuo metu mokosi VU Tarptautinėje verslo mokykloje, už mokslą apmoka UAB „ARTAPRO“, todėl tikisi, jog įgijus aukštąjį išsilavinimą pavyks gauti geriau apmokamą darbą. Nurodė, kad 2007 m. kovo 14 d. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. 1750718010934-31 dėl buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje finansavimo. Minėtą butą pardavė ir 2008 m. spalio 17 d. sudarė buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, 1/52 dalies negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat 9616/6482200 dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Turtą įsigijo už 526456 Lt, tuo tikslu banko suteiktas kreditas buvo padidintas iki 520082,82 Lt. Visas įsigytas nekilnojamasis turtas buvo ir yra įkeistas AB SEB bankui. Turtas bus pardavinėjamas iš varžytynių, nuolatinio darbo, kuriame uždirbtų pakankamai pajamų skoloms grąžinti neturi, todėl prašo iškelti jai bankroto bylą,

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į pareiškimą prašė nekelti pareiškėjai bankroto bylos. Nurodė, kad jam kyla abejonių dėl pareiškėjos gaunamų pajamų, taip pat dėl bankui įkeisto turto vertės. 2014 m. liepos 17 d. pateikė į bylą duomenis apie aktualų pareiškėjos įsiskolinimą suinteresuotam asmeniui, t. y. apie tai, kad pagal 2013 m. spalio 13 d. sprendimą yra neatlyginta 1438,96 Lt skolos, 46,38 Lt materialiųjų palūkanų, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos ir 456,05 Lt bylinėjimosi išlaidų; pareiškėjos įsiskolinimas, dėl kurio priteisimo į teismą dar nesikreipta – 1608,88 Lt.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, jog neįvykdytos prievolės likutis 2013 m. spalio 24 d. pagal 2007 m. kovo 14 d. kredito sutartį - 388641,47 Lt ir 45225,09 EUR, iš viso litais – 545183,60 Lt. Pagal kortelės sutartį – 242,42 Lt. Prievolių įvykdymui bankui yra įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su automobilių stovėjimo vieta, esančia (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kiek gali spręsti iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių, ji yra galimai nemoki. Bankas nedisponuoja informacija, kuri neigiamai charakterizuotų pareiškėjo siūlomą bankroto administratoriaus kandidatūrą.

Suinteresuotas asmuo AB „Lesto“ pateiktu atsiliepimu prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjai priklausančiam butui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2010 m. birželio 22 d. buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas ir įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją minėtame bute šiuo metu nėra.

Suinteresuotas asmuo O. D. atsilepime nurodė, kad neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų iškelta bankroto byla. Pažymėjo, kad bankas jam pranešė apie I. P. kredito sutarties nevykdymą, tačiau jokių skolos išieškojimo veiksmų jo atžvilgiu nepradėjo. O. D. šiuo metu neturi darbo, jokio vertingo turto, pašalpų negauna, gyvena tėvams priklausančiame bute, yra išsituokęs, pagal teismo sprendimą turi mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodė, kad neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų iškelta bankroto byla. Pažymėjo, jog pareiškėja valstybei skolinga 17 Lt žemės mokesčio ir 2 Lt delspinigių. Antstoliai vykdo išieškojimą dėl 10 Lt išieškojimo. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad bendra pareiškėjos ir solidaraus bendraskolio O. D. skolos suma yra 38981,60 Lt ir 1252 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjos įsipareigojimai pagal 2007 m. kovo 14 d. kreditavimo sutartį ir teismo priteistą minėtą sumą yra solidarūs su O. D.. Tai reiškia, kad šių skolinių įsipareigojimų vykdymas yra ir O. D. pareiga, todėl turi būti vertinamos ir jo galimybės juos padengti. Taip pat pasiūlė bankroto administratoriumi skirti A. S..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakyta iškelti bankroto bylą I. P..

Teismas nurodė, kad jog bankroto bylos pareiškėjai iškėlimas neatitiks Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirties, nes turėdama didelius įsiskolinimus kreditoriams pareiškėja elgiasi nesąžiningai savo kreditorių atžvilgiu: nesiekia dirbti ir uždirbti kuo didesnes darbines pajamas, nors tam turi visas galimybes, iškėlus pareiškėjai bankroto bylą būtų iškraipyta pareiškėjos kaip skolininko ir jos kreditorių interesų pusiausvyra, nes pareiškėja galėtų ir toliau dirbti tik kelias valandas per dieną, o atsiskaitymams su kreditoriais būtų skirta tik apie 100 Lt per mėnesį. Be to, pareiškėjos naudai kitų asmenų patiriamos išlaidos – mokesčiai už mokslą, telefoną, kurą, komunaliniai mokesčiai už butą, kuriame pareiškėja gyvena, pripažintinos pareiškėjos pajamomis. Todėl, nors pareiškėjos darbo užmokestis yra nedidelis – 219 Lt, teismas atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja gauna kitokias, ne iš darbinės veiklos pajamas, bei turi visas galimybes įsidarbinti ir dirbti visą darbo dieną, daro išvadą, kad pareiškėjos finansinė būsena nėra kritinė ir ji turi galimybes atsiskaityti su kreditoriais be bankroto bylos iškėlimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti pareiškėjai bankroto bylą.

Nurodo, kad I. P. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo jau ne kartą buvo nagrinėjamas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. 2014-02-04 nutartimi c.b. Nr. 2S-436-160/2014 Vilniaus apygardos teismas, panaikinęs 2013-11-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį c.b. Nr. 2FB-27943-871/2013 konstatavo, jog aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai negali būti iškelta bankroto byla remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalimi nenustatyta. Pareiškėjos turto išmokėti skolos nepakanka daugiau kaip 25 MMA, todėl jai turi būti iškelta bankroto byla. Byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik dėl to, jog FABĮ nustato pareigą pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus paskyrimo. Viso bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek po 2013-11-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo, tiek po 2014-02-04 Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo, tiek vėliau nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, kurios leistų teismui daryti priešingą išvadą, negu buvo padarytos anksčiau tiek dėl I. P. sąžiningumo, tiek dėl jos skolų ir galimybių skolas grąžinti nekeliant fizinio asmens bankroto bylos. Todėl teismas nepagrįstai esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms atsisakė iškelti I. P. fizinio asmens bankroto bylą. Teismas netinkamai pritaikė FABĮ 6 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjai bankroto bylą, nors teismas pripažino, jog pareiškėja yra nemoki ir nenustatė pagrindų, kuriais remiantis ji laikytina nesąžininga.

Taigi, skundžiama nutartis yra nepagrįsta, motyvai prieštaraujantys vienas kitam, nutartis priimta netinkamai pritaikius FABĮ normas, taip pat nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o vadovaujantis CPK 328 str. iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinama vien formaliais pagrindais, nes pareiškėja atskirajame skunde nenurodė nei vieno teisimo pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima skundžiamą nutartį panaikinti.

Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos faktiškai gaunamos pajamos yra daug didesnės nei nurodomos iš darbo užmokesčio bei kitas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos būklė neatitinka FABĮ 2 str. 2 d. įvardintos ir nėra pagrindo jai iškelti bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Pareiškėja savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ji buvo nesąžininga ir nepagrįstai remdamasis šia aplinkybe atsisakė jai iškelti bankroto bylą. Anot pareiškėjos ši byla jau buvo nagrinėta apeliacine tvarka (2014 m. vasario 4 d. nutartis c.b. Nr. 2S-436-160/2014) ir tada teismas konstatavo, jog yra pagrindas pareiškėjai kelti bankroto bylą, jokios aplinkybės nuo to laiko nepasikeitė.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Visų pirma pažymėtina, kad po 2014 m. vasario 4 d. nutarties priėmimo byla pirmosios instancijos teisme iš esmės buvo nagrinėjama du kartus, t.y. Vilniaus apygardos teismui minėta nutartimi grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjai buvo iškelta bankroto byla, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartimi minėta nutartis panaikinta ir klausimas vėl perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Po to, bylą dar kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios iki galo nebuvo ištirtos nagrinėjant bylą anksčiau, t.y. pareiškėja nurodė, kad O. D. kredito gavėju buvo įtrauktas tik todėl, kad to pareikalavo bankas. Iš šio pareiškėjos pasakymo darytina išvada, jog pareiškėja pati neturėdama galimybių gauti tam tikro dydžio kreditą, įtikino, kad O. D. taptų solidariu kredito gavėju. Taigi, paaiškėjo, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai jau net gaudama kreditą, kurio negalėdama grąžinti, prašo jai iškelti bankroto bylą. Paaiškėjus iki tol nežinomoms aplinkybėms, teismas nėra saistomas ankstesnių procesinių sprendimų ir jose padarytų išvadų šioje byloje.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau FABĮ) 1 str. 1 d. yra nurodyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens <...> mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. yra nurodyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

Taigi įstatymas labai aiškiai nurodo, kad fizinių asmenų bankroto procese reikia vadovautis šiais kriterijais: procesas gali būti taikomas tik sąžiningiems asmenis; turi būti išlaikyta tiek asmens, tiek jo kreditorių interesų pusiausvyra, t.y. nė vienos iš šalių interesai negali būti neproporcingi kitos šalies interesų atžvilgiu.

Pareiškėja teigia, kad jos gaunamos darbinės pajamos yra labai mažos, tačiau taip pat pateikia įrodymus, kad jos darbovietė UAB „ARTAPRO“ moka už jos studijas aukštojoje mokykloje, yra suteikusi pareiškėjai tarnybinį automobilį, apmoka už kurą automobiliui ir telefoninius skambučius.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 15 d. yra apibrėžta, kas yra asmens pajamos natūra: neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms.

Taigi, pareiškėja už atliekamą darbą gauna daug didesnį darbo užmokestį, nei jis nurodytas darbo sutartyje, bet dalis gaunamo darbo užmokesčio yra apmokama ne pinigais, o kitais būdais, t.y. atliekami mainai ir pareiškėja gauna pajamas natūra. Nors pareiškėja nurodo, kad tai yra tiesiog gerų žmonių jai suteikiama pagalba, tačiau jokia ekonomine logika nėra paaiškinama, jog įmonė, kurios pagrindinis tikslas yra gauti pelną ir nepatirti nereikalingų sąnaudų, taip skatintų darbuotoją, kuri dirba tik dalimi etato, t.y. dirbamo laiko kiekis ir skatinimo priemonės (automobilis, apmokėjimas už telefono skambučius ir kt.) yra neproporcingi vienas kitam. Taigi, tokia apmokėjimo už darbą forma yra labai naudinga pareiškėjai, nes oficialiai ji gauna mažas pajamas, ši pajamų dalis nėra apmokestinama, jos negalės išsireikalauti ir kreditoriai. Todėl darytina išvada, jog pareiškėja, o galimai ir jos darbdavys, yra nesąžiningi pareiškėjos kreditorių atžvilgiu, nes bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai atveju pareiškėja atsidurtų kur kas geresnėje padėtyje nei jos kreditoriai: pareiškėja ir toliau didesnę pajamų dalį gautų natūra, tačiau iš tų pajamų nebūtų atsiskaitoma su kreditoriais, būtų padengta tik maža dalis pareiškėjos įsiskolinimo kreditoriams.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja yra nesąžininga kreditorių atžvilgiu, todėl pagrįstai atsisakė jai iškelti bankroto bylą.

Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis apliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ona Gasiulytė