Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ prašymą atsakovui S. K. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Kupiškio komunalininkas“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB „Kupiškio komunalininkas“) kreipėsi į administracinį teismą prašymu iš atsakovo S. K. (toliau – ir atsakovas, ir S. K.) priteisti 89,55 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už 2019 m. sausio 1 d. – 2022 m. liepos 1 d. laikotarpį (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė.

UAB „Kupiškio komunalininkas“ duomenimis, S. K. 2019 m. sausio 1 d. – 2022 m. liepos 1 d. laikotarpiu privalėjo sumokėti 89,55 Eur vietinės rinkliavos.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1ir 2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

Kupiškio rajono savivaldybėje yra įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą. Taryba 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. TS-278 patvirtino Nuostatus, kurie įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galioja Tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-337 patvirtinti naujos redakcijos Nuostatai. Nuo 2017 m. lapkričio 11 d. taikomas Nuostatų 2.6 punktas (2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. TS-272 redakcija), nustatantis, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkai arba įgalioti asmenys. Be to, Taryba 2021 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. TS-186 1 punktu patvirtino naujos redakcijos Nuostatus, kurie įsigaliojo 2021 m. spalio 1 d. Šios redakcijos Nuostatų 2.6 punktu Taryba nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkai arba nekilnojamąjį turtą valdantys, naudojantys ir disponuojantys juo asmenys.

Taigi, pagal Nuostatų 2.6 punktą nuo 2018 m. sausio 1 d. vietinės rinkliavos mokėtojai yra nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkai arba įgalioti asmenys, o nuo 2021 m. spalio 1 d. vietinės rinkliavos mokėtojai yra nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkai arba nekilnojamąjį turtą valdantys, naudojantys ir disponuojantys juo asmenys.

Teismas savo iniciatyva gavo Nekilnojamojo turto registro išrašą, kurio duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise S. K. ir V. K. (toliau – ir V. K.) vardu yra registruotas gyvenamasis namas, kuriam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio pastatai, kiemo įrenginiai.

Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-94-783/2011 nutraukė S. K. ir V. K. santuoką. Pagal nurodytą teismo sprendimą, po santuokos nutraukimo ½-oji dalys gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir kiemo įrenginių, esančio (duomenys neskelbtini), atiteko V. K., o kitas ½-ąsias šių nekilnojamųjų daiktų dalis S. K. perleido T. K. (toliau – ir T. K.) asmeninėn nuosavybėn kaip jos išlaikymą. Šį turtą uzufrukto teise tvarkyti teismas pavedė nepilnamečio vaiko T. K. motinai V. K..

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.255 straipsnio 2 punktą, juridinių faktų įvykimą patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šie juridiniai faktai registruojami viešame registre, yra ir teismo sprendimai. Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus. Registrų centras yra viešo registro tvarkytojas ir jis šiuo atveju atlieka tik su daiktinėmis teisėmis susijusio juridinio fakto – įsiteisėjusio teismo sprendimo, turinčio įtakos registruojamo daikto statusui, registraciją viešajame registre.

Teismas daro išvadą, kad, nepaisant to, kad Nekilnojamojo turto registre nėra išviešinti duomenys apie S. K. nuosavybės teisės perleidimą kitam asmeniui, atsakovas nuo 2011 m. sausio 28 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo, nėra (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo savininku.

Atsižvelgus į nurodytus duomenis, daroma išvada, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nebuvo Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje esančios gyvenamosios patalpos savininkas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014 yra išaiškinusi, kad jeigu objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – valdant, naudojant, disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios komunalinės atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju vietinę rinkliavą reglamentuojančių nuostatų prasme, nes jis neturi ir nedaro atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau – jos dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nustatyti rinkliavos surinkėjas, kuris, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį.

Sprendžiama, kad nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėja, kreipdamasi į teismą prašymu priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė įrodymų, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, jog atsakovas nurodytu adresu faktiškai gyveno ir sukūrė atliekas, už kurių surinkimą ir tvarkymą turėtų sumokėti teisės aktų nustatytą vietinę rinkliavą. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-94-783/2011 konstatavo, kad pareiškėjai jau dvejus metus kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda. Teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas išliko (duomenys neskelbtini), nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis aplinkybę, jog S. K. faktiškai gyvena gyvenamajame name, kuris, kaip buvo minėta, teismo sprendimu atiteko kitiems asmenims.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad pareiškėjos į bylą pateikti dokumentai nepagrindžia, jog 2019 m. sausio 1 d. – 2022 m. liepos 1 d. laikotarpiu, už kurį apskaičiuotas nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimas, atsakovas turėjo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, todėl UAB „Kupiškio komunalininkas“ prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ prašymą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.