Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. (O.) pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus išvadą Nr. 28-245, įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę į „L.“ ir išduoti santuokos sudarymo įrašą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji sudarė santuoką su Šveicarijos piliečiu M. R. L.. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius 2018-01-02 pateikė išvadą Nr. CM 28­-245, kuria netenkino pareiškėjos prašymo pakeisti pavardę iš „L.“ į „L.“. Pareiškėja nurodo, kad viena pagrindinių kiekvieno piliečio teisių yra teisė į privatų ir asmeninį gyvenimą. Teisė į privatų gyvenimą, tai ne tik teisė į vardą, pavardę, bet ir galimybė juos pakeisti, norint atgauti jų originaliąsias formas. Akivaizdu, kad „L.“ ir „L.“ nėra tapačios pavardės, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus atsisakymas registruoti pavardę „L.“ pažeidžia pareiškėjos ir jos šeimos privatų gyvenimą. Dėl šios priežasties pareiškėja ir jos šeima nuolat patiria daug nepatogumų, kadangi jiems keliaujant tarp Lietuvos ir Šveicarijos bei po kitas valstybes nuolat tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Pažymi, kad atsisakymas leisti pareiškėjai įregistruoti pavardę originalia forma pažeidžia pareiškėjos ir jos šeimos privatų gyvenimą, teisę puoselėti savo kultūrą, kalbą, o taip pat juos diskriminuoja. Lietuvos Respublikos gyventojų registro tarnybos duomenimis Lietuvoje yra registruotų asmenų (Lietuvos Respublikos piliečių), kurių pavardės rašomos su raide „w“. Taigi, tokių pavardžių registravimas yra plačiai taikomas, neigiamų pasekmių nesukėlė. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

2. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškimą prašo dėl pareiškime nurodytų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (toliau – Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas) 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 23 punkte numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba ir Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti privalomai vartojama visose viešojo gyvenimo srityse. Konstitucinis Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialusis dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, tai yra asmens pilietybę, o pilietybės teisiniai santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, taigi asmens vardas ir pavardė asmens pase turi būti rašomi valstybine kalba. Priešingas aiškinimas paneigtų lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos ir kaip konstitucinės vertybės, statusą. Tokiu būdu nustatytas konstitucinis imperatyvas pasireiškia būtinumu asmens – Lietuvos Respublikos piliečio – vardą ir pavardę asmens dokumentuose rašyti pagal lietuvių kalbos taisykles, taigi visi civilinės būklės aktų įrašai taip pat turi būti atliekami pagal lietuvių kalbos taisykles. Rašant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose oficialiuose dokumentuose, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Vadovaujantis aukščiau minėtais teisės aktais, pareiškėjos L. L. (O.) santuokos sudarymo įraše Nr. 1167, sudarytame (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, jos pavardė po santuokos ir buvo įrašyta lietuvių kalbos rašmenimis, neįrašant su lietuvių kalbai nebūdinga priebalse „w“, neturint teisinio pagrindo. Toks teisinis pagrindas galėtų būti priimtas tik teismo sprendimu. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

3. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – Komisija) pateiktoje išvadoje nurodė, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę „L.“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Taisyklių 23 punktą civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal tinimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Komisija nurodo, jog Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „v“. Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653,NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 komisija pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų - su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti Komisijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.18 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad valstybė privalomai registruoja santuokos sudarymą. Pagal Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį CK 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nustatyti civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Taisyklėse nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba (Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis). Taisyklių 3.1. punkte nustatyta, kad civilinės metrikacijos įstaigos registruoja CK 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nurodytus civilinės būklės aktus. Civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Užsienio valstybėje įregistruotos santuokos į apskaitą įtraukiamos sudarant santuokos sudarymo įrašą. Duomenys apie sutuoktinius į santuokos sudarymo įrašą perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio santuokos įregistravimą. Sutuoktinių vardai ir pavardės santuokos sudarymo įraše rašomi šių taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka (Taisyklių 23, 96, 97 punktai). Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

6. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. O. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Šveicarijos piliečiu M. R. L.. Po santuokos sudarymo pareiškėja pasirinko pavardę „L.“. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pareiškėjos pavardė – „L.“, pareiškėjos sutuoktinio M. R. pavardė - „L.“. Pareiškėja su sutuoktiniu šiuo metu gyvena Ispanijoje. Pareiškėja nurodo, kad ji kartu su sutuoktiniu dažnai keliauja į Šveicariją, Lietuvą ir bei kitas valstybes, todėl jai nuolat tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes, dėl ko pareiškėja patiria daug nepatogumų. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybės, darytina išvada, jog atsisakymas įtraukti į apskaitą bei išduoti santuokos liudijimą pareiškėjos pasirinkta sutuoktinio pavarde –„L.“ sukeltų pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, o ateityje galimai susiduriant su problemomis susilaukus vaikų, registruojant jų gimimą, įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pavardę su raide „w“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja neišdavus jai santuokos liudijimo pasirinkta sutuoktinio pavarde –„L.“. Minėtas draudimas taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).

8. Į bylą pateikta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, kurioje nurodyta, jog Komisija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 ir išsakiusi nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, bet, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

9. Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2019 m. sausio 2 d. išvadą Nr. 28-245 dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo.

Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pakeisti pareiškėjos L. L. (O.), a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iš „L.“ į „L.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.