- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- eA-2251-822/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00492-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Audrius Bakaveckas
- Atsakovas
- Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
- Pareiškėjas
- AB „Volfas Engelman“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Volfas Engelman“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2019 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. ATK2-03/19 (toliau – ir Nutarimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarime Bendrovės veikla subjektyviai, hipotetiškai skirstoma į pagrindinę ir nepagrindinę, kuri vidutiniam vartotojui esą kelia senai suformuotas nuostatas apie tai, kad Bendrovė yra išskirtinai tik alkoholinių gėrimų gamintoja. Tokie viešojo administravimo subjekto teiginiai pažeidžia ūkinės komercinės veiklos laisvę, be to, nėra pagrįsti, yra diskriminaciniai ir nelogiški, nes kiti alkoholinių gėrimų prekyba užsiimantys verslo subjektai, viešojoje erdvėje pateikdami savo pagrindinius įmonių prekių ženklus, išvengia teisinės atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimų (pvz., MAXIMA, SENUKAI, IKI, LIDL, VYNOTEKA), nes jų komunikacinė reikšmė ir paskirtis vidutinio vartotojo atžvilgiu nesieja jų su alkoholinių gėrimų prekyba.
3. Pareiškėjo teigimu, viešojo administravimo subjektas nėra kompetentingas kvalifikuotai aiškinti Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo teisinės prigimties ir jo įtakos prekių ženklų komunikacijai, pasižyminčiai verslo ir prekių judėjimo laisve. Bendrovės figūrinis prekės ženklas „VolfasEngelman“ (registracijos Nr. 77262), tekstinis prekės ženklas „Volfas Engelman“ (registracijos Nr. 77978) bei prekės ženklas (registruotas Nr. 78430) „Volfas Engelman Studija 2017“, prekės ženklas (registruotas Nr. 77979) „Volfas Engelman Studija“ pagal Nicos klasifikaciją, patvirtintą 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartimi dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti, peržiūrėtos Stokholme 1967 m. liepos 14 d., Ženevoje 1977 m. gegužės 13 d. ir pataisytos Ženevoje 1979 m. spalio 2 d. (toliau – ir Nicos klasifikacija), yra registruoti 41 klasėje. Ši klasė daugiausia apima asmenų ar įmonių teikiamas žmonių protinių gebėjimų ugdymo, taip pat žmonių linksminimo ir pramogų rengimo paslaugas. Prie šios klasės taip pat priklauso: žmonių švietimo ir mokymo visų rūšių ir formų paslaugos; paslaugos, kurių svarbiausias tikslas – organizuoti žmonėms pramogas, pasilinksminimus ar poilsį. Vadovaudamasis Prekių ženklų įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, siekdamas aiškių veiklos tikslų dėl vykdomos pramoginės ir žmonių laisvalaikio praleidimo veiklos, pareiškėjas yra įregistravęs aiškius prekių ženklus, kurie yra skirti išskirtinai jo vykdomai švietėjiškai ir pramoginei veiklai organizuoti ir vykdyti. Internetinėje svetainėje http://tickets.paysera.com buvo pateikti konkretūs pareiškėjo prekių ženklai, kurie pagal Prekių ženklų įstatymą yra priskirtini konkrečiai klasei pagal tarptautinę Nicos klasifikaciją, kuri turi atitinkamą teisinę ženklo panaudojimo teisinę paskirtį.
4. Pareiškėjas pažymėjo, jog nėra tik vienos rūšies alkoholinių gėrimų gamintojas ir platintojas, jis gamina ir vaisvandenius, todėl tvirtinimas, kad pateikdamas prekių ženklus, kurie registruoti laisvalaikio praleidimo paslaugų klasėse, pareiškėjas siekia naudos tik dėl alkoholinių gėrimų reklamos, yra nepagrįstas ir neteisingas. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčo klausimas negali būti aiškinamas tik Alkoholio kontrolės įstatymo kontekste, teisės aktai turi būti aiškinami sistemiškai. Nurodo, kad savo patalpose Bendrovė yra įkūrusi kultūrinę-švietėjišką (pramoginę) aplinką – Volfas Engelman Studiją, į kurią kviečiami visi suinteresuoti asmenys turiningai praleisti laisvalaikį, taip pat maisto gamybos technologai, siekiantys susipažinti su gėrimų gamybos procesais ir pan. Taigi pareiškėjas savo veikloje neapsiriboja tik standartiniu suvokimu apie save kaip apie įmonę – alaus gamintoją. Pareiškėjo manymu, jo pateikti prekių ženklai interneto svetainėje http://tickets.paysera.com nepažeidė draudimo dėl alkoholio reklamos skleidimo, o tik pateikė informaciją, atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Vidutinis vartotojas nėra toks lengvatikis, nemąstantis vartotojas, kokį Nutarime siekia parodyti atsakovas. Sąvoka „vidutinis vartotojas“ administracinių teismų praktikoje apibrėžiama kaip protingai gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus vartotojas, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje – kaip protingai gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus vartotojas, taip pat kaip pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas.
5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nei Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nei Prekių ženklų įstatyme nėra jokių išimčių bei nuorodų dėl registruojamų prekių ženklų, kurie būtų susiję alkoholio reklama. Teisės tikrumo principo nebuvimas šiuo atveju negali būti laikomas pareiškėjo kaltumo prezumpcija. Be to, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami teisės pažeidimu kaltinamojo asmens naudai. Nutarimu atsakovas iš esmės sudaro tokią Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo praktiką, kuri teisine prasme reiškia, jog vienam verslo subjektui, turinčiam licenciją verstis alkoholinių gėrimų prekyba, absoliučiai uždraudžiamas net jo registruoto įmonės pavadinimo pateikimas bet kokioje viešoje erdvėje, tačiau kitiems verslo subjektams, toks draudimas negalioja.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
7. Departamentas nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti trys pareiškėjo padaryti pažeidimai: 1) nuo 2018 m. spalio 24 d. interneto portale www.youtube.com (adresu: https://www.youtube.com/watch?v=ekoBKvjyoUU) rodomas laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ vaizdo įrašas „R. K. ir žaidimas 5/25/30“, kuriame rodomos pokalbių studijos centre pakabintas ekranas, virš jo pateiktas Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro prekių ženklų duomenų bazėje 2017 m. lapkričio 29 d. 41 klasėje (švietimas, mokymas, pramogos) registruotas figūrinis prekės ženklas „VolfasEngelman“ (paraiškos registracijos Nr. 77262 (toliau – ir Figūrinis prekės ženklas „VolfasEngelman“), kuris yra teikiamas ant pareiškėjo gaminamo alaus „Volfas Engelman Rinktinis“, „Volfas Engelman Balta Pinta“ butelių etikečių; interneto portale www.youtube.com teikiama tekstinė informacija – „Kitokių pasikalbėjimų“ alus – „„Volfas Engelman“: http://volfasengelman.lt“, paspaudus nuorodą http://volfasengelman.lt patenkama į pareiškėjo interneto svetainę, kurioje teikiama informacija apie pareiškėją, jo gaminamą alų ir kitus alkoholinius gėrimus (toliau – ir 1 pažeidimas); 2) interneto portale tuo pačiu adresu prieš laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ vaizdo įrašą „R. K. ir žaidimas 5/25/30“ rodomas reklaminis vaizdo įrašas, kurio fragmentuose pateiktas prekės ženklas „Volfas Engelman Studija 2017“ (paraiškos registracijos Nr. 78430, 41 klasėje (švietimas, mokymas, pramogos) (toliau – ir Prekės ženklas „Volfas Engelman Studija 2017“), Prekės ženklas „Volfas Engelman Studija 2017“ teikiamas stende kartu su kita informacija apie alų, pvz., „Belgian Ale“, „Pale Ale“, „Dark Ale“, „I.P.A.“ (t. y. informacija apie alaus rūšis), “Sour Beer“, „Wheat Beer“, „Double Bock – Bier“, ant stendo, šalia kurio stovi žmonės, pateiktas Prekės ženklas „Volfas Engelman Studija 2017“ ir alaus gamybos proceso schema, ant keturių taurių pateiktas Figūrinis prekių ženklas „VolfasEngelman“, virš baro prekystalio pateiktas Prekės ženklas „Volfas Engelman Studija 2017“, ant baro kolonos pakabintoje valgiaraščio meniu lentoje pateikti alaus pavadinimai „Drumstasis“, „Stout 39“, „Portwood Porter“, reklaminio vaizdo įrašo pabaigoje nurodyta, kad „Daugiau informacijos: www.volfasengelman.lt/ apie-studija/; dėl ekskursijų susisiekite: Studija@Volfasengelman.lt“, Prekės ženklas „Volfas Engelman Studija 2017“, nuorodos „/Volfas_engelman_studija“ ir „/VolfasEngelmanStudija“ (toliau – ir 2 pažeidimas); 3) interneto svetainėje http://tickets.paysera.com (adresu: http://tickets.paysera.com/lt/event/kitikie-pasikalbejimai-su-(duomenys neskelbtini)) reklaminio laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ skydo kairiame viršutiniame kampe pateiktas Figūrinis prekės ženklas „VolfasEngelman“, žemiau skydo pateikta tekstinė informacija: „Pagrindiniai „Kitokių pasikalbėjimų rėmėjai – Volfas Engelman & Wilbergs“ (toliau – ir 3 pažeidimas).
8. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo Departamente metu pareiškėjas iš esmės pripažino 1 ir 2 pažeidimus, tačiau nesutiko su teisinu vertinimu dėl faktinių aplinkybių, nustatytų dėl 3 pažeidimo. Pareiškėjo atsakomybei pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį kilti pakanka 1 pažeidimo ir 2 pažeidimo, dėl kurių teisinio įvertinimo byloje ginčo nebuvo. Pareiškėjo atstovas bylos nagrinėjimo Departamente metu neprašė nutraukti bylą, prašė skirti minimalią baudą. Iš pareiškėjo skundo akivaizdu, kad skundo argumentai yra susiję su 3 pažeidimu – atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu.
9. Departamentas pažymėjo, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus absoliučiam alkoholio reklamos draudimui, Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kada pateikta informacija nelaikoma alkoholio reklama (baigtinis leistinos informacijos sąrašas). Ši išimtis pareiškėjui netaikoma, nes jo pateikta informacija nepatenka į leistinos informacijos sąrašą. Bendrovė yra alkoholio gamintoja, pagrindinė jos vykdoma veikla yra alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba, viešojoje erdvėje Bendrovė reklamuodavo alkoholinius gėrimus, todėl vidutinis vartotojas sieja pareiškėją ir skleidžiamą tekstinę informaciją „Volfas Engelman“ su alkoholiniais gėrimais. Todėl, vykdydama kitą veiklą ir siekdama nepažeisti nuo absoliutaus alkoholio reklamos draudimo, Bendrovė privalėjo ypač atidžiai rinktis viešojoje erdvėje pateikiamą komunikaciją, kad ši vidutiniam vartotojui nesisietų su alkoholiniais gėrimais, ir tokiu būdu tiesiogiai ir / ar netiesiogiai nebūtų reklamuojami alkoholiniai gėrimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas komunikavo savo prekių ženklus, kurie nėra registruoti alkoholinių gėrimų klasėje, tačiau aiškiai jų neatribojo nuo alkoholinių gėrimų, priešingai – Figūrinį prekės ženklą „VolfasEngelman“ pateikė ant alkoholinių gėrimų, su informacija apie alkoholinius gėrimus, esminė tekstinė informacija „Volfas Engelman“ ant prekės ženklų sutampa su tekstine informacija ant kitų pareiškėjo prekės ženklų, kurie pateikiami ant jos gaminamų ir platinamų alkoholinių gėrimų, priskirtinų alkoholinių gėrimų klasei, todėl vidutinis vartotojas juos suprato kaip informaciją, pateikiamą apie pareiškėjo gaminamus ir platinamus alkoholinius gėrimus. Tokiais veiksmais pareiškėjas tiesiogiai ir netiesiogiai darė įtaką vartotojams jiems renkantis būtent alkoholinius gėrimus. Platinant aptariamą informaciją, buvo didinamas pareiškėjo ir jo gaminamų bei platinamų alkoholinių gėrimų žinomumas, tuo tiesiogiai ir netiesiogiai skatinamas pareiškėjo gaminamų alkoholinių gėrimų įsigijimas ir / ar vartojimas, kuris susijęs su pareiškėjo komercine ir ūkine nauda.
Atsiliepimas
10. Atsakovo teigimu, vertinant, ar informacija dėl 3 pažeidimo yra alkoholio reklama, esminės reikšmės turi tai, kaip pateikiamą informaciją suvokia vidutinis vartotojas. Departamento nuomone, pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus vidutinis vartotojas pareiškėjo skleidžiamą informaciją sieja su alkoholinių gėrimų gamintoju bei jo gaminama alkoholinių gėrimų produkcija. Pareiškėjo pasirinkta prekių ženklo klasifikacijos klasė neturi reikšmės vidutiniam vartotojui apsisprendžiant, ar tai alkoholio reklama. Departamentas neįžvelgė Alkoholio kontrolės įstatymo bei Prekių ženklų įstatymo prieštaravimų ar konkurencijos, pažymėjo, kad Prekių ženklų įstatymas reglamentuoja ne reikalavimus alkoholio reklamai, o prekių ženklų registravimą ir teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje, įskaitant ženklų registracijos galiojimą ir ginčų dėl ženklų sprendimo tvarką, nustato ženklų savininkų teises ir jų gynimą, o jo tikslas – užtikrinti prekių ženklų teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėjas deklaruoja atskiras veiklas ir pažeidžiamas jo teises vykdyti kitą veiklą, tačiau prekių ženklus, kurie neregistruoti alkoholio klasėje, pateikia ant alkoholinių gėrimų, prekių ženklą, kuris neva nesusijęs su alkoholiniais gėrimais, pateikia kartu su informacija apie alkoholinius gėrimus, prekių ženklo, kuris neva susijęs su alkoholiniais gėrimais, tekstinė informacija yra iš esmės panaši į tą, kuri yra ant pareiškėjo gaminamų alkoholinių gėrimų. Departamento nuomone, tokią veiklą pareiškėjas vykdo tikslingai, įvedus absoliutų alkoholio reklamos draudimą, netiesiogiai didindamas savo gaminamos alkoholinių gėrimų produkcijos žinomumą. Aplinkybė, kad pareiškėjas gamina ne tik alkoholinę produkciją bei vykdo kitą veiklą, nepaneigia fakto, jog vidutinis vartotojas pateiktą informaciją suvokė kaip alkoholio reklamą.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo AB „Volfas Engelman“ skundą.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Departamentas 2019 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. ATK2-03/19 pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus (nustatytus pareiškėjo įvykdytus 1, 2 ir 3 pažeidimus, susijusius su alkoholio reklamos draudimu) paskyrė pareiškėjui 2 896 Eur baudą.
13. Įvertinęs skundžiamą Nutarimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jame yra konkrečiai ir aiškiai nurodytas teisinis pagrindas – Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalis, faktinis pagrindas – nurodyti pareiškėjo padaryti pažeidimai bei Departamento dėl jų padarytos išvados, Nutarimas priimtas nepažeidžiant jo priėmimo procedūrinių taisyklių.
14. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog nustačius, kad interneto svetainėje http://tickets.paysera.com adresu: http://tickets.paysera.com/lt/event/kitikie-pasikalbejimai-su-(duomenys neskelbtini), reklaminio laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ skydo kairiame viršutiniame kampe pateiktas Figūrinis prekės ženklas „VolfasEngelman“, žemiau skydo pateikta tekstinė informacija: „Pagrindiniai „Kitokių pasikalbėjimų rėmėjai – Volfas Engelman & Wilbergs“, sprendžiant, ar pateikta informacija yra alkoholio reklama, vertintina, kaip šią informaciją supranta vidutinis vartotojas. Poveikis vartotojui turėtų būti vertinamas neatsietai nuo informacijos turinio, pateikimo būdo ir formos, atsižvelgiant į informacijos pateikimo sąsajas su įmonės komercine, ūkine ir finansine veikla, taip pat turi būti taikomas „pirmojo įspūdžio“ (pirmųjų asociacijų) efektas.
15. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog dėl ilgametės pareiškėjo komercinės ir ūkinės veiklos, susijusios su alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba, vidutinis vartotojas interneto svetainėje http://tickets.paysera.com adresu: http://tickets.paysera.com/lt/event/kitikie-pasikalbejimai-su-(duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją – Figūrinį prekės ženklą „VolfasEngelman“ ir tekstinę informaciją, kad vienas iš pagrindinių „Kitokių pasikalbėjimų rėmėjų yra „Volfas Engelman“, suvokia kaip alkoholio reklamą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 41 klasėje Figūrinį prekės ženklą „VolfasEngelman“ įregistravo 2017 m. lapkričio 29 d., Prekių ženklus „Volfas Engelman“ ir „Volfas Engelman Studija“ – 2018 m. kovo 12 d., Prekės ženklą „Volfas Engelman Studija 2017“ – tik 2018 m. gegužės 11 d., o pati Bendrovė juridinių asmenų registre įregistruota 1994 m. kovo 8 d., jos veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių – alaus gamyba, apyvarta 2017 metais buvo 30 000 001–50 000 000 Eur (be PVM) ir tai suponuoja, kad pagrindinė pareiškėjo veikla yra susijusi su alaus gamyba ir prekyba. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, būtent ilgametė ir pagrindinė pareiškėjo veikla formuoja vidutinio vartotojo suvokimą apie jo veiklą. Be to, pas pareiškėjas savo prekių ženklus, registruotus klasėje, nepriskirtinoje alkoholiniams gėrimams, pateikia ant alkoholinių gėrimų taros etikečių. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad teikdamas ginčo informaciją pareiškėjas iš esmės siekė daryti poveikį vartotojams, jiems renkantis ir įsigyjant pareiškėjo gaminamus alkoholinius gėrimus, o tai yra tiesiogiai susiję su jo komercine ir ūkine nauda. Nustatytos aplinkybės yra pakankamos tvirtinti, kad vidutinis vartotojas pareiškėjo pateiktą ginčo informaciją sieja su pareiškėju, kaip alkoholinių gėrimų gamintoju, bei jo gaminama alkoholinių gėrimų produkcija. Tokiam apsisprendimui neturi reikšmės pareiškėjo pasirinkta prekių ženklų klasifikacijos klasė, kadangi vidutinis vartotojas įspūdį apie informaciją susidaro iš pirminio bendro pateiktos informacijos įvertinimo („pirmojo įspūdžio“). Vykdydama su alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba nesusijusią veiklą ir siekdama nepažeisti nuo 2018 m sausio 1 d. įsigaliojusio absoliutaus alkoholio reklamos draudimo, Bendrovė privalėjo būti itin atidi ir rūpestinga, pateikdama viešojoje erdvėje informaciją tokiu būdu, kad ji vidutiniam vartotojui nesisietų su alkoholiniais gėrimais ir tokiu būdu tiesiogiai ir / ar netiesiogiai nebūtų reklamuojami alkoholiniai gėrimai.
III.
16. Pareiškėjas AB „Volfas Engelman“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą.
17. Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus ir poziciją, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė išsamių argumentų ir motyvų, dėl pareiškėjo skunde pateiktų teiginių, kurie pareiškėjo manymu, nulėmė neteisėto ir nepagrįsto Nutarimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas apie Bendrovę vienašališkai pasisakė kaip alaus gamintoją, neatkreipdamas dėmesio į tai, kad 2018 m. sausio 1 d. įvyko alkoholinių gėrimų reklamos reforma ir kad pasikeitęs Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio reguliavimas įpareigoja teismą vykdyti teisės aiškinimo funkciją dėl iš esmės pakeisto reguliavimo. Naujasis alkoholio reklamos reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais (pvz., Prekių ženklų įstatymu) ir teismo vertinimas dėl alkoholio reklamos teisinio instituto reikšmingumo, siejant jį su kitomis teisės normomis, šios bylos nagrinėjimo kontekste yra būtinas. Pasak pareiškėjo, visų licencijuotų didmeninės prekybos subjektų veikla yra daugiametė, jų viešai pateikiamų prekių ženklų kontekste vertinant jų ūkinės komercinės veiklos veiksnius, pelnus, paskirtį, socialinę veiklą, ji (veikla) visada gali būti traktuojama kaip alkoholio reklama, nors prekės ženklas – tai tik įmonės pavadinimas. Todėl nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujas alkoholio reklamos institutas reikalauja teisminio aiškinimo dėl prekių ženklų, kuriuose yra nurodomas tik įmonės pavadinimas, naudojimo viešojoje erdvėje, kai tokie prekių ženklai pateikiami nesusiejant jų su alkoholinių gėrimų prekyba. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino savo sprendimo teisinių pasekmių prevencinės funkcijos.
18. Pareiškėjas pažymi, jog šiandieniniai ekonominiai iššūkiai ir sistemingas visuomenės švietimas ugdo atidų, atsakingą ir sumanų vartotoją. Tai reiškia, kad Lietuvos vartotojas atidžiai renkasi prekes ir paslaugas, o vidutinio vartotojo suvokimas keičiasi. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tokių visuomeninių santykių raidą ir alkoholio reklamos teisinio reguliavimo pokytį, kuris lemia ir vidutinio vartotojo suvokimo aspektus. Be to, pirmosios instancijos teismo argumentai atitinka vertinimą dėl paslėptos alkoholio reklamos požymių, tačiau apie tokios formos alkoholio reklamą Alkoholio kontrolės įstatyme nenurodyta, todėl motyvai, kad pareiškėjas siekė didinti savo žinomumą, pateikdamas registruotą prekės ženklą, subjektyviai konstatuoja alkoholio reklamos draudimo pažeidimą, tačiau nieko nepasako apie tai, ar tokia reklama turi paslėptos alkoholio reklamos požymių, kurie pagal Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas nėra draudžiami, nes paslėpta alkoholio reklama, jos sąvoka, kontrolės priemonės, apribojimai bei draudimai nenustatyti specialiame teisės akte – Alkoholio kontrolės įstatyme. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas yra ir kitų nealkoholinių gėrimų gamintojas. Pareiškėjui nesuprantama, kokiais kriterijais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vidutiniam vartotojui suvokiama tik alkoholinių gėrimų reklama. Pareiškėjas akcentuoja, kad prekės ženklas „VolfasEngelman“ yra tik įmonės pavadinimas, kuriam būdingas bendrasis požymis, patvirtinantis įmonės vardą / pavadinimą / naudojimo paskirtį. Vidutinis vartotojas, matydamas įmonės pavadinimą nesigilina į jo paskirtį, pelnus, reitingus dėl prekių žinomumo, dėl jo asortimento. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo teiginiai apie vidutinį vartotoją yra prieštaringi, dviprasmiški ir nenuoseklūs.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Ginčas šioje byloje kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo AB „Volfas Engelman“ skirta 2 896 Eur dydžio bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.
21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo AB „Volfas Engelman“ skundą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į visuomeninių santykių raidą ir alkoholio reklamos teisinio reguliavimo pokytį, kuris lemia ir vidutinio vartotojo suvokimo aspektus bei tai, kad vidutinio vartotojo suvokimas taip pat keičiasi.
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
23. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas (nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija), kurio 12 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus. Lietuvos Respublikoje alkoholio reklama draudžiama (29 str. 1 d.). Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto. Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse (29 str. 2 d.).
24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal Alkoholio kontrolės įstatymą ir kitus įstatymus bei teisės aktus yra taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, o toks ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, inter alia (be kita ko) tai, kad didmeninė bei mažmeninė prekyba alkoholio produktais yra licencijuojama veikla, taip pat tai, kad už šio ypatingo valstybinio reglamentavimo režimo pažeidimus gali ir turi būti nustatytos sankcijos, yra pagrįstas, konstituciškai pateisinamas dalykas dėl inter alia visiems žinomų neigiamų padarinių, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Šie neigiami padariniai (inter alia tai, kad dėl nekontroliuojamo ar nepakankamai kontroliuojamo alkoholio produktų pardavimo gyventojams daugėja socialinės patologijos reiškinių) buvo ne kartą konstatuoti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose (žr., pvz., 1997 m. vasario 13 d., 1998 m. liepos 9 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimus ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad pačiame Alkoholio kontrolės įstatyme paskelbtas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus.
25. Taigi Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyti alkoholio reklamos ribojimai turi būti suvokiami ir taikomi atsižvelgiant, be kita ko, į įstatymų leidėjo siekiamus įtvirtinto reguliavimo tikslus. Kartu pažymėtina, jog tokie ribojimai negali būti aiškinami griežčiau, nei tai įtvirtinta įstatymuose, ypač tais atvejais, kai šių ribojimų nesilaikymas lemia ekonominių sankcijų taikymą atitinkamiems ūkio subjektams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-914-525/2016).
26. Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse (2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIII-394 redakcija) pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog alkoholio, kaip dėl savo specifikos ypatingo reguliavimo reikalaujančios prekės, reklamos sąvoką reglamentuoja specialusis teisės aktas – Alkoholio kontrolės įstatymas, kuris nustato, kad alkoholio reklama yra laikoma visomis formomis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus. Pažymėtina, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijoje buvo įtvirtintas absoliutus tokios informacijos skleidimo draudimas, išimtį darant tik Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytai informacijai, įskaitant alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse pateikiamą informaciją – Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatytus ženklinimo rekvizitus ir kitą ženklinimo informaciją, alkoholinio gėrimo grupę, pogrupį, kategoriją, alkoholinio gėrimo kilmės šalį, geografinę nuorodą, regioną, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimus ir registruotus prekių ženklus, alkoholinio gėrimo kainą.
27. Nustatant, ar konkrečiu atveju tam tikra informacija laikytina alkoholio reklama, reikia atsižvelgti į jos pateikimo būdą ar formą, galimą poveikį vartotojui, t. y. kaip šiuos teiginius galėjo suprasti vidutinis vartotojas. Poveikis vartotojui turėtų būti vertinamas neatsietai nuo informacijos turinio, pateikimo būdo ir formos, atsižvelgiant į informacijos pateikimo sąsajas su įmonės komercine, ūkine ir finansine veikla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-398/2013). Vertinant konkrečią alkoholio reklamą, taip pat turi būti taikomas „pirmojo įspūdžio“ (pirmųjų asociacijų) efektas. Toks alkoholio reklamos vertinimo kriterijus turi būti taikomas atsižvelgiant į tai, kad paprastai reklaminė informacija yra pateikiama glaustai, ryškiai, siekiant maksimalaus efekto per trumpiausią susipažinimo su ja laiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-184-822/2016; 2018 m. spalio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1420-525/2018; 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-159-629/2019).
28. Teismui vertinant, ar buvo padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimai, aktuali ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatanti, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).
29. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pirma, Bendrovės interesais ir naudai nuo 2018 m. spalio 24 d. interneto portale www.youtube.com (adresu: https://www.youtube.com/watch?v=ekoBKvjyoUU) rodomas laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ vaizdo įrašas „R. K. ir žaidimas 5/25/30“. Šiame vaizdo įraše rodoma pokalbių studija, studijos centre pakabintas ekranas, virš ekrano pateiktas Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro prekių ženklų duomenų bazėje 2017 m. lapkričio 29 d. 41 klasėje (švietimas, mokymas, pramogos) registruotas Figūrinis prekių ženklas „VolfasEngelman“. Be to, interneto portale www.youtube.com teikiama tekstinė informacija – „Kitokių pasikalbėjimų“ alus – „Volfas Engelman“: http://volfasengelman.lt“. Paspaudus nuorodą http://volfasengelman.lt, patenkama į pareiškėjo interneto svetainę, kurioje teikiama informacija apie pareiškėją, jo gaminamą alų ir kitus alkoholinius gėrimus. Figūrinis prekių ženklas „VolfasEngelman“ yra teikiamas ant pareiškėjo gaminamo alaus „Volfas Engelman Rinktinis“, „Volfas Engelman Balta Pinta“ butelių etikečių. Antra, Bendrovės interesais ir naudai interneto portale www.youtube.com (adresu: https://www.youtube.com/watch?v=ekoBKvjyoUU) prieš laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ vaizdo įrašą „R. K. ir žaidimas 5/25/30“ rodomas reklaminis vaizdo įrašas, kuriame fragmentuose pateikta:
– pastato fone – Prekių ženklas „Volfas Engelman Studija 2017“;
– Prekių ženklas „Volfas Engelman Studija 2017“ teikiamas stende kartu su kita informacija apie alų, pvz., „Belgian Ale“, „Pale Ale“, „Dark Ale“, „I.P.A.“, „Sour Beer“, „Wheat Beer“, „Double Bock – Bier“;
– ant stendo, šalia kurio stovi žmonės, pateiktas Prekių ženklas „Volfas Engelman Studija 2017“ ir alaus gamybos proceso schema;
– ant keturių taurių pateiktas Figūrinis prekių ženklas „Volfas Engelman“;
– už baro prekystalio stovi vaikinas ir mergina, virš prekystalio pateiktas Prekių ženklas „Volfas Engelman Studija 2017“, ant baro kolonos pakabintoje valgiaraščio meniu lentoje pateikti alaus pavadinimai – „Drumstasis“, „Stout 39“, „Portwood Porter“;
– reklaminio vaizdo įrašo pabaigoje pateikta: „Daugiau informacijos: www.volfasengelman.lt/apie-studija/; dėl ekskursijų susisiekite: Studija@Volfasengelman.lt“, Prekių ženklas „Volfas Engelman Studija 2017“, nuorodos: „/Volfas_engelman_studija“ ir „/VolfasEngelmanStudija“.
30. Trečia, pareiškėjo interesais ir naudai interneto svetainėje http://tickets.paysera.com (adresu: http://tickets.paysera.com/lt/event/kitikie-pasikalbejimai-su-(duomenys neskelbtini)) reklaminio laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ skydo kairiame viršutiniame kampe pateiktas Figūrinis prekių ženklas „VolfasEngelman“, žemiau skydo pateikta tekstinė informacija: „Pagrindiniai „Kitokių pasikalbėjimų rėmėjai – Volfas Engelman & Wilbergs“. Šiuo konkrečiu atveju Bendrovė komunikavo savo prekių ženklus (Figūrinį prekių ženklą „VolfasEngelman“ bei Prekių ženklą „Volfas Engelman Studija 2017“), kurie nėra registruoti alkoholinių gėrimų klasėje, tačiau aiškiai jų neatribojo nuo alkoholinių gėrimų, priešingai – Figūrinį prekių ženklą „VolfasEngelman“ pateikė ant alkoholinių gėrimų bei su informacija apie alkoholinius gėrimus. Esminė tekstinė informacija „Volfas Engelman“ ant prekės ženklų (Figūrinis prekių ženklas „VoIfasEngelman bei Prekių ženklas „Volfas Engelman Studija 2017“) iš esmės sutampa su tekstine informacija ant kitų Bendrovės prekės ženklų, kurie pateikiami ant Bendrovės gaminamų ir platinamų alkoholinių gėrimų, kurie priskirtini alkoholinių gėrimų klasei, todėl vidutinis vartotojas juos suprato kaip informaciją, pateikiamą apie Bendrovės gaminamus ir platinamus alkoholinius gėrimus. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas laikosi nuostatos, kad tokiais veiksmais Bendrovė tiesiogiai ir netiesiogiai darė įtaką vartotojams jiems renkantis būtent alkoholinius gėrimus, o platinant atitinkamą informaciją buvo didinamas Bendrovės ir jos gaminamų alkoholinių gėrimų žinomumas, tuo tiesiogiai ir netiesiogiai skatinamas Bendrovės gaminamų alkoholinių gėrimų įsigijimas ir / ar vartojimas, kuris susijęs su Bendrovės komercine ir ūkine nauda. Taigi Bendrovė pateikė draudžiamą alkoholio reklamą, tuo pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį.
31. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas tinkamai įvertino byloje esančius faktinius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą taikyti ekonomines sankcijas, skiriant pareiškėjui baudą, o paskirtą minimalią baudą laikė atitinkančia pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes (pareiškėjas, komunikuodamas Figūrinį prekių ženklą „VolfasEngelman“ ir Prekių ženklą „Volfas Engelman Studija 2017“, aiškiai neatribojo jų nuo alkoholinių gėrimų, kartu su jais teikė informaciją, susijusią su jo gaminamais alkoholiniais gėrimais, jų gamybos procesu), proporcinga bei teisėta. Iš esmės su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.
32. Iš tiesų, nors figūrinis prekių ženklas „VolfasEngelman“ ir Prekių ženklas „Volfas Engelman Studija 2017“ yra registruoti 41 klasėje (švietimas, mokymas, pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla; konferencijų rengimas ir vedimas; kultūros ar mokomųjų parodų rengimas; pramogų paslaugos), tačiau, kai jie pateikiami kartu su informacija apie Bendrovės gaminamą alų (alaus rūšis, alaus gamybos procesą ir pan.), pateikiant nuorodą į Bendrovės internetinį puslapį http://volfasengelman.lt, kurią paspaudus, visų pirma, pateikiamas klausimas: „Ar jums jau yra 20 metų?“, pasirinkus atsakymą „Taip“, rodoma Bendrovės gaminamo alaus „Rinktinis“ reklama, taip pat teikiama informacija apie pareiškėją, jo gaminamus produktus, alaus gamybos procesą, Volfas Engelman studiją („alaus dirbtuves primenančią erdvę“), neabejotinai buvo pažeista Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalis. Pagrįsta išvada, kad platinant nurodytą informaciją, t. y. Figūrinį prekių ženklą „VolfasEngelman“ ir Prekių ženklą „Volfas Engelman Studija 2017“ pateikiant kartu su tekstine informacija – „Kitokių pasikalbėjimų“ alus – „Volfas Engelman“: http://volfasengelman.lt“ bei reklaminio vaizdo įrašo fragmentuose pateikiant informaciją apie alų, buvo didinamas Bendrovės ir jos gaminamų alkoholinių gėrimų žinomumas, tuo skatinant Bendrovės gaminamų alkoholinių gėrimų įsigijimą ir / ar vartojimą, kuris susijęs su Bendrovės komercine ir ūkine nauda.
33. Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nustačius, kad interneto svetainėje http://tickets.paysera.com adresu: http://tickets.paysera. com/lt/event/kitikie-pasikalbejimai-su-(duomenys neskelbtini), reklaminio laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ skydo kairiame viršutiniame kampe pateiktas Figūrinis prekių ženklas „VolfasEngelman“, žemiau skydo pateikta tekstinė informacija: „Pagrindiniai „Kitokių pasikalbėjimų rėmėjai – Volfas Engelman & Wilbergs“ (b. l. 60), svarbu tai, kaip šią informaciją supranta (suvokia) vidutinis vartotojas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad vidutinio vartotojo samprata yra ypač pakitusi.
34. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su Bendrovės veiklos skirstymu į pagrindinę ir nepagrindinę. Tačiau iš tiesų ilgametė ir pagrindinė pareiškėjo veikla formuoja vidutinio vartotojo suvokimą apie Bendrovę ir jos veiklą. Svarbu tai, kaip pareiškėjas savo prekių ženklus, registruotus klasėje, nepriskirtinoje alkoholiniams gėrimams, pateikia ant alkoholinių gėrimų taros etikečių. Remiantis tuo, kas išdėstyta, be kita ko, atsižvelgiant į pareiškėjo veiksmus Figūrinį prekių ženklą „VolfasEngelman“ pateikiant ant jo gaminamų alkoholinių gėrimų taros etikečių, nagrinėjamu ginčo atveju aiškiai neatribojant Figūrinio prekių ženklo „VolfasEngelman“ ir teikiamos tekstinės informacijos nuo alkoholinių gėrimų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, teikdamas ginčo informaciją (Figūrinį prekių ženklą „VolfasEngelman“ ir tekstinę informaciją, kad vienas iš pagrindinių „Kitokių pasikalbėjimų rėmėjų yra „Volfas Engelman“), iš esmės siekė daryti poveikį vartotojams, jiems renkantis ir įsigyjant pareiškėjo gaminamus alkoholinius gėrimus, o tai yra tiesiogiai susiję su Bendrovės komercine ir ūkine nauda.
35. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujas alkoholio reklamos institutas reikalauja teisminio aiškinimo dėl prekių ženklų, kuriuose yra nurodomas tik įmonės pavadinimas, naudojimo viešojoje erdvėje, kai tokie prekių ženklai pateikiami nesusiejant jų su alkoholinių gėrimų prekyba, teisėjų kolegija akcentuoja, kad vidutinis vartotojas pareiškėjo pateikiamą ginčo informaciją sieja su pareiškėju, kaip alkoholinių gėrimų gamintoju, bei jo gaminama alkoholinių gėrimų produkcija, o pareiškėjo pasirinkta prekių ženklo klasifikacijos klasė neturi reikšmės vidutinio vartotojo pasirinkimui.
36. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad Nutarimas neatitinka tokiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, įtvirtintų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, teisėjų kolegija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, kuriame išaiškinta, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
37. Pareiškėjo šioje byloje ginčijamas Nutarimas visiškai atitinka turinio reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose formuluojamas jo aiškinimo taisykles.
38. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.