Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, nustojus dirbti per vieną mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje, per visą bausmės atlikimo laikotarpį uždraudžiant lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus bei juos vartoti;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, V. M. paskirta subendrinta galutinė bausmė ‒ 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimas, uždraudžiant per šį laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, įpareigojant tęsti darbą;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 309 straipsnio 2 d. ir paskirta galutinė 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M., smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui, o būtent jis 2023 m. balandžio 24 d., apie 1.30 val., sesers R. A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo artimą giminaitį ‒ seserį R. A., jai sėdint ant fotelio, kaire ranka griebdamas už chalato krūtinės ir dešinio peties srityje, dešinės rankos kumščio krumpliais suduodamas ne mažiau nei tris kartus jai į kaktą, po to pastumdamas R. A., dėl ko ji nukrito ant sofos porankių ir nuslydo ant grindų, užgriūdamas ant jos ir prispausdamas, padarė nukentėjusiajai R. A. poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame žande, krūtinėje, nugaroje, žastuose, kairiame dilbyje, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir sukėlė R. A. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2023 m. balandžio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1277/2023 (01) nustatyta, kad R. A. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame žande, krūtinėje, nugaroje, žastuose, kairiame dilbyje, kietu buku daiktu (daiktais) prieš 2‒5 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. A. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, t. y. 2023 m. balandžio 24 d. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes, neužsifiksuota. R. A. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (el. b. t. 1, b. l. 128–130).

2023 m. balandžio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1258/2023 (01) nustatyta, kad V. M. padaryti odos įbrėžimai kairiojo momens srityje, nugaros dešinėje, kairėje šlaunyje, poodinė kraujosruva nugaros dešinėje pusėje, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje. Odos įbrėžimai padaryti aštrią briauną, smailumą ar aštrų kampą turinčiu daiktu (daiktais), kiti sužalojimai kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti 1‒4 parų laikotarpiu iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Sužalojimai, išskyrus daugybinius odos įbrėžimus nugaros dešinėje, padaryti nemažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes, negalima (el. b. l. 125‒127).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be paties V. M. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad fizinį skausmą jai sukėlė jos brolis V. M.; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nustatyta, kad R. A. padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimų jai padarymo metu ji galėjo jausti fizinį skausmą; kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kuomet paskambinusi nukentėjusioji pranešė apie įvykį; policijos pareigūno kūno kamera darytame vaizdo įraše užfiksuoti įvykio dalyvių paaiškinimai, duoti atvykusiems policijos pareigūnams. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad V. M., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, padarė R. A. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktu šeimos narių sąvokų išaiškinimu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis nežymiai sutrikdė savo artimosios giminaitės – sesers R. A., sveikatą.

Pranešus V. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad su jam siūloma bausmės rūšimi ir siūlomais paskirti įpareigojimais sutinka (el. b. t. 2, b. l. 71–74).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. M. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką V. M. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (el. b. t. 2, b. l. 47–53), administracine tvarka baustas (el. b. t. 2, b. l. 94–98), dirbantis (el. b. t. 2, b. l. 75–77). Byloje nėra duomenų apie V. M. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pačiam kaltinamajam byloje nustatytus galbūt įvykio metu padarytus sužalojimus, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. M. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui, t. y. 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai, be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: tęsti darbą arba, jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalis); iki 2024 m. kovo 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas); uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Ši bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismo vertinimu, yra teisinga ir proporcinga įvykdytai nusikalstamai veikai, o kaltinamajam skirtini įpareigojimai ir draudimai darys teigiamą įtaką jo elgesiui.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturi, kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos gailisi, jo elgesio kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis ‒ intensyvi priežiūra, nagrinėjamu atveju neskirtina.

V. M. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti V. M. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

V. M. įvykdyta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš artimąją giminaitę – seserį R. A.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje, įpareigojant ją įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė byloje 94,49 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, prašydamas be šios sumos priteisti iš kalto asmens 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (el. b. t. 1, b. l. 191–194). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalota R. A. ir dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 94,49 Eur. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas rašytiniais duomenimis, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant iš V. M. 94,49 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nuoplova, servetėlė su galimais biologiniais pėdsakais, lėkštės šukės, 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimu priduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti, kaip menkaverčius; garso ir vaizdo įrašus, laikomus prie ikiteisminio tyrimo bylos, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

- bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba, jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- bausmės vykdymo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus;

- bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. (V. M.) paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

- bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba, jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- bausmės vykdymo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus;

- bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti V. M. (V. M.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti ją per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Iš V. M. (V. M.) civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 94,49 eurus (devyniasdešimt keturis eurus 49 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patirtoms išlaidoms dėl nukentėjusiosios R. A. gydymo atlyginti.

Iš V. M. (V. M.) civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 94,49 eurų sumos, už laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

V. M. (V. M.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nuoplova, servetėlė su galimais biologiniais pėdsakais, lėkštės šukės, 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimu priduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti, kaip menkaverčius; garso ir vaizdo įrašus, laikomus prie ikiteisminio tyrimo bylos, palikti saugoti byloje.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.