- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-20
- Bylos Nr.
- 2YT-7755-446/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00363-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, R. S.
- Advokatai
- Genadijus Lukminas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, R. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jis po iš karto po savo mamos S. D. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjas paaiškino, kad jo tėvai A. V. ir S. D. V., gyvendami santuokoje (duomenys neskelbtini), turėjo žemės, gyvenamąjį namą su ūkio paskirties pastatais. Tėvui mirus, mama pastatus ir žemės sklypą – namų valdą ir asmeninio ūkio - pardavė. Mamai nuosavybės teisės į 1,56 ha žemės sklypą, esantį prie sodybos, priklausiusios jo tėvams, buvo atkurtos tik 2002 m. Pagal žodinį mamos nurodymą, šis žemės sklypas atiteko jam, tačiau jokios sklypo perleidimo sutarties nesudarė, po mamos mirties jis prižiūrėjo žemės sklypą, naudojosi juo kaip savu, pats šienavo, pieva leido naudotis A. R.. Dėl nežinojimo per trijų mėnesių terminą į notarą dėl mamos palikimo priėmimo nesikreipė
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 30-31) nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra pradėjusi palikimo perėmimo veiksmų į Stasės D. V. turtines teises ir turtą, likusį po jos mirties, taip pat nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, dėl pareiškėjo J. V. pareiškimo neprieštarauja.
Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 35-36) nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Įmonė nėra gavusi parnešimo apie galimą palikėjos S. D. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjo paveldimo turto priėmimą valdyti, neprieštarauja, kad pareiškėjo J. V. pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 39-41) nurodė, kad valstybės paveldėto turto tvarkymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Nuo 2015 m. kovo 20 d. pagal šių taisyklių 2 punktą valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis valstybės paveldėtą turtą, o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamąjį turtą pagal minėtas taisykles. Nekilnojamojo turto registro duomenimis Stasės D. V. vardu yra registruotas 1,5600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba šio turto neadministruoja, neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.
Suinteresuotas asmuo R. S. nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 46-47) nurodė, kad po jos motinos S. D. V. mirties visą mamos turtą perėmė ir valdo jos brolis J. V., ji pretenzijų į motinos palikimą nereiškia, prašo J. V. pareiškimą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš santuokos sudarymo įrašo (b. l. 4), mirties įrašo (b. l. 5), medicininio mirties liudijimo (b. l. 16-17) matyti, kad Stasė D. V. buvo susituokusi su A. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini), S. D. V. mirė (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti gimimo liudijimai (b. l. 6, 7), santuokos liudijimas (b. l. 22) patvirtina, kad pareiškėjas J. V. ir suinteresuotas asmuo R. S. yra Stasės D. V. ir A. V. vaikai. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 10) matyti, kad Stasė D. V. nuosavybės teisėmis valdė 1,5600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisės jai buvo atkurtos 2002 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimu, t. y. žemės sklypas jai priklausė asmeninės nuosavybės teisėmis. Pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 13, 49), Liolių socialinės globos namų pažyma (b. l. 48) patvirtina, kad palikėjos S. D. V. paskutinė gyvenamoji vieta, palikimo atsiradimo vieta - (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno socialinės globos namuose. Testamentų registro išrašas (b. l. 11) patvirtina, kad įstatyminiai įpėdiniai į notarą dėl palikėjos Stasės D. V. turto paveldėjimo nesikreipė, palikėja testamento nepaliko.
Liudytoja Z. V., pareiškėjo sutuoktinė, parodė, kad jų šeima laidojo jos sutuoktinio mamą Stasę D. V., jiems atiteko anytos asmeniniai daiktai, nuotraukų albumai, jie naudojasi 1,56 ha žemės sklypu, priklausiusiu mirusiai S. D. V..
Liudytojas A. R. parodė, kad jis apie 2000 m. pirko iš Stasės D. V. gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol. Šio sandorio sudarymo metu 1,56 ha žemės sklypas, esantis šalia jo įsigyto, buvo atmatuotas, tačiau neįteisintas S. D. V. vardu, todėl šio žemės sklypo jis negalėjo nupirkti. S. D. V. priklausiusiu sklypu naudojasi, šienauja jame, jos sūnus J. V..
Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Stasės D. V. palikimo atsiradimo metu galiojo 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), pagal kurio 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjas J. V. po savo motinos S. D. V. mirties priėmė jos palikimą, kurį mirties dieną sudarė 1,5600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), aktyviais veiksmais – naudodamasis žemės sklypu, disponuodamas juo, t. y. su paveldimu turtu elgdamasis kaip savininkas ir palikimą priimdamas faktiškai pradėdamas jį valdyti. Įstatyminio įpėdinio aktyviais veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, kitas įstatyminis įpėdinis – suinteresuotas asmuo R. S. – dėl motinos turto paveldėjimo nesikreipė, pareiškėjo veiksmų neginčijo. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po S. D. V. mirties jos palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis, jos sūnus J. V..
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, todėl valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 7,41 Eur, priteistinos iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po S.D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Priteisti iš J. V. valstybei 7,41 Eur (septynis eurus 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.