Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 427 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. S. 2019 m. rugsėjo 14 d. 9.32 val. Vilniuje, Drujos g., pakartotinai, turėdama neišnykusį teistumą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, vairavo automobilį „Seat Altea“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neblaivi, kai nustatytas lengvas 1.38 promilės girtumo laipsnis, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones – teisė vairuoti transporto priemones atimta, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama N. S. apklausiama teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jos atžvilgiu buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas. Po trijų mėnesių ją pakvietė į teismą ir atidavė vairuotojo pažymėjimą. Tik 2019 m. rugsėjo 14 d. sustabdžius vairuojamą automobilį policijos pareigūnai pasakė, kad ji neturi tam teisės. Automobilį vairavo, nes reikėjo kažką nuvežti. Tądien negėrė, jautėsi gerai, todėl sėdo prie vairo. Automobilis, kurį vairavo, formaliai priklauso motinai, tačiau realiai – jai. Motinos neprašė leidimo vairuoti automobilį. Nedirba dėl šeiminių aplinkybių, bet yra registruota Užimtumo tarnyboje. Ieško geriau apmokamo darbo. Labai gailisi dėl savo elgesio. Prašė skirti baudą.

Suinteresuotas asmuo A. P. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad realiai automobiliu naudojasi dukra (N. S.). Ji (A. P.) neturi teisės vairuoti transporto priemones. Automobilis pirktas UAB „mogo LT“, kainą mokėjo kartu su dukra. Automobilis pagamintas 2007 m., jo vertė sudaro 7 600 Eur. Gavo laišką automobilį paimti iš mokamos aikštelės. Atsiėmė automobilį, kuris šiuo metu yra pas ją.

Iš Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio P. Š. 2019 m. rugsėjo 14 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 39-ANR_P-262905-2019 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, N. S. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys, taip pat užfiksuotas N. S. paaiškinimas, kad ji sutinka su pažeidimu, vakar vartojo alkoholį – išgėrė apie 1.5 l alaus, dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 2-3).

Iš Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio P. Š. 2019 m. rugsėjo 14 d. tarnybinio pranešimo „Dėl neblaivios vairuotojos, kuriai nustatytas 1.38 promilių girtumas“ matyti, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. jis dirbo kartu specialistu R. T. tarnybiniu automobiliu „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo 6.00 iki 18.00 val. Vilniaus apskrityje jie vykdė policinę priemonę tikrinant vairuotojų blaivumą ir išaiškinant kitus teisės pažeidimus. Apie 9.28 val. Vilniuje, Drujos g., jie sustabdė patikrinimui automobilį „Seat Altea“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vairuotoja pateikė tik automobilio dokumentus ir pasakė, kad iš jos atimtas vairuotojo pažymėjimas. Patikrinus per Centrinę duomenų bazę paaiškėjo, kad automobilį vairavo N. S.. Bendraujant N. S. iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, judesiai nekoordinuoti. Paklausus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, N. S. sakė, kad vakar. 9.32 val. alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARHJ-0220 (patikros sertifikato Nr. 1088747) N. S. buvo nustatytas 1.60 promilės vidutinis girtumo laipsnis. 9.55 val. pakartotinai patikrinus minėtu alkoholio matuokliu N. S. buvo nustatytas 1.38 promilės lengvas girtumo laipsnis. N. S. buvo nušalinta nuo vairavimo, sutiko su pažeidimu, gailėjosi, jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK: 19105677199), kurio kopija įteikta, teisės ir pareigojos, numatytos ANK 577 straipsnyje, išaiškintos. Automobilis nugabentas į saugomą aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 4).

Iš asmens duomenų matyti, kad N. S. išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja (b. l. 9).

Iš 2019 m. rugpjūčio 28 d. patikros sertifikato Nr. 1088747 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARHJ-0220 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. vasario 28 d. (b. l. 11).

Iš Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus specialisto R. T. 2019 m. rugsėjo 14 d. 9.32 val. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad N. S. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 8.00 val., atliktas tikrinimas prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARHJ-0220, pirmojo tikrinimo 9.32 val. metu nustatytas 1.60 promilės neblaivumo laipsnis, antrojo tikrinimo 9.55 val. metu nustatytas 1.38 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 13).

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad N. S. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirta galutinė vienu trečdaliu sumažinta 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, N. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejus metus (b. l. 14-15).

Iš alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARHJ-0220 kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. 9.32 val. N. S. nustatytas 1.60 promilės neblaivumo laipsnis, o 9.55 val. – 1.38 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 17).

Iš išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gautas iš Kelių transporto priemonių registro, matyti, kad N. S. turimų ir valdomų kelių transporto priemonių neturi (b. l. 19).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. duomenimis transporto priemonės „Seat Altea“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke buvo UAB „mogo LT“ (b. l. 20-21), o 2019 m. spalio 21 d. duomenimis – A. P. (b. l. 28-29).

Motyvuojamoji dalis

N. S. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojas, kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos N. S. kaltė 2019 m. rugsėjo 14 d. 9.32 val. Vilniuje, Drujos g., pakartotinai, turint neišnykusį teistumą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, vairavus automobilį „Seat Altea“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neblaivia, kai nustatytas 1.38 promilės girtumo laipsnis, neturint teisės vairuoti transporto priemones – teisė vairuoti transporto priemones atimta, taip pažeidus Kelių eismo taisyklių 14 punktą, t. y. padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama N. S. apklausiama teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ji vairavo automobilį. Pažymėjo, kad po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo jai buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas, o apie teisės vairuoti transporto priemones neturėjimą sužinojo tik iš ją sustabdžiusių policijos pareigūnų. Pastebėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu N. S. taip pat sutiko su pažeidimu ir paaiškino, kad dieną prieš įvykį išgėrė apie 1.5 l alaus. Tai matyti iš administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 2-3). Pateikta N. S. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį. Pirmiausia pažymėtina, kad vyriausiojo patrulio P. Š. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog patikrinimui buvo sustabdytas N. S. vairuojamas automobilis (b. l. 4). Byloje ginčo dėl to nėra ir teismas dėl to neturi abejonių. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir viešųjų registrų duomenų (b. l. 9, 14-15) sugretinimas rodo, kad 2017 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu N. S. buvo pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jai paskirta bauda, nustatant dvidešimt keturių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą, taip pat baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejus metus. Tokį sprendimą teismas priėmė nustatęs, kad N. S. vairavo transporto priemonę neblaivi. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. kovo 20 d., o 2019 m. rugpjūčio 19 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl paskirtos baudos išieškojimo. N. S. vairuotojo pažymėjimas negalioja. Visų pirma, pateikti duomenys patvirtina, kad įvykio metu N. S. buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones. Pastebėtina, kad baudžiamojo įsakymo kopija (nuorašas) N. S. buvo įteikta, todėl jai buvo žinoma apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Vyriausiojo patrulio P. Š. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog N. S. policijos pareigūnams pasakė, kad iš jos atimtas vairuotojo pažymėjimas. Tai taip pat patvirtina atitinkamą jos suvokimą. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 92 dalies, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių sugretinimas rodo, jog vairuotojo pažymėjimas savaime nesuteikia teisės vairuoti transporto priemones. Todėl N. S. argumentai apie jai grąžintą vairuotojo pažymėjimą ir nežinojimą, kad teisės variuoti transporto priemones ji neturi, atmestini. Antra, BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871, 2016 m. kovo 25 d. įstatymas Nr. XII-2277) kriminalizuota veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Įvertinus N. S. nustatytą savanoriško baudos sumokėjimo terminą, taip pat išduotą vykdomąjį raštą paskirtos baudos išieškojimui, trejų metų po bausmės atlikimo teistumo terminas už aktualaus tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą laikytinas nesuėjusiu. Duomenų apie N. S. teistumo panaikinimą taip pat nėra. Visa tai sudaro pagrindą spręsti, kad transporto priemonės vairuotoja N. S. įvykio metu išties turėjo nepanaikintą ir neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią ji padarė neblaivi vairuodama transporto priemonę. Pagaliau, N. S. neblaivumu leidžia įsitikinti alkotesterio kvito rodmenys, atskleidžiantys, kad netrukus po įvykio jai buvo nustatytas 1.38 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 17).

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog N. S. veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.

Dėl N. S. skirtinos administracinės nuobaudos

ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Teismas, N. S. skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – susijęs su transportu, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – nepagrįstas pasitikėjimas; taip pat įvertina pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, per pastaruosius penkerius metus tris kartus bausta administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu (b. l. 5-8), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis vieną kartą teista už kelių transporto priemonės vairavimą būnant apsvaigusia nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. N. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu N. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, jog N. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis.

Dėl N. S. skirtinos administracinio poveikio priemonės

ANK 427 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų ir transporto priemonės konfiskavimą. Teismas nustatė, kad N. S. būdama neblaivi (kai nustatytas lengvas, tačiau artimas vidutiniam neblaivumo laipsnis) vairavo transporto priemonę neturėdama tam teisės, taip šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Praeityje N. S. teista už kelių transporto priemonės vairavimą būnant apsvaigusia nuo alkoholio, kai teistumas nepanaikintas ir neišnykęs. Nors administracinį nusižengimą N. S. padarė neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, tačiau kasacinio teismo išaiškinta, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta (pvz., kasacinio teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2K-12-719/2018, Nr. 2AT-27-697/2018). Juk asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti (ANK 28 straipsnio 3 dalis). Tai sudaro pagrindą N. S. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurio terminas nustatytinas minimalus. Tuo tarpu sprendžiant turto konfiskavimo klausimą pažymėtina, kad administracinį nusižengimą N. S. padarė vairuodama UAB „mogo LT“ priklausančią transporto priemonę (b. l. 20-21). Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris straipsnio yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio 4 dalyje nustatytus atvejus. Byloje nenustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį šio straipsnio 2 dalyje nurodytą turtą. Todėl turto konfiskavimas N. S. netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti vieno tūkstančio trijų šimtų eurų (1 300 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 427 straipsnio 2 dalimi, N. S. skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19105677199.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.