Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Rutkauskienei,

2018 m. gegužės 30 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-03-14 sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-17-NT-387-4900 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) bei pripažinti atsakovą vilkinus prašymo nagrinėjimą ir sprendimo priėmimą dėl antrinės teisinės pagalbos.

Pareiškėjas skundu nurodo, jog yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinė byloje Nr. 11-91-659/2018. Pažymi, kad 2018-02-20 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui (toliau – ir atsakovas) teikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą minėtoje byloje. Teigia, kad jam būtina kvalifikuota teisinė pagalba. Akcentuoja, kad advokato dalyvavimą teisminiame procese garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei Europos teisės aktai. Nurodo, kad yra ne kartą informavęs atsakovą, kad padengti ginčijamame sprendime nurodytą skolą dėl labai sunkios materialinės padėties, neturi galimybės, prašė skolą išieškoti per antstolius. Konstatuoja, kad realiai ir faktiškai antrinė teisinė pagalba suteikta nebuvo, o 1240,00 Eur suma buvo priteista už akių, nesąžiningai surengtame administraciniame procese, kuriame neturėjo jokių galimybių gintis. Pažymi ir tai, kad neturėjo ir neturi galimybių apmokėti 1240,00 Eur sumos, nes pastovios pajamos labai mažos. Iš šios sumos turi apmokėti komunalines išlaidas, prasimaitinti, pirkti vaistus ir t. t., gaunamų lėšų neužtenka pragyvenimui. Mano, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų 1240,00 Eur skolos išieškojimui per antstolius. Tik pareiškėjo pastangomis buvo išduotas vykdomasis raštas dėl minėtos skolos padengimo.

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu su skundu ir jame keliamais reikalavimais nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o 2018-03-14 sprendimą Nr.2.3-(NTP-2)-17-NT-387-4900 palikti galioti.

Nurodo, jog nagrinėjant pareiškėjo prašymą reg. Nr.(2.3)KLTP-1-387 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-01-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 buvo įpareigotas sumokėti Tarnybai 1240,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 2018-02-23 raštu, reg. Nr. (2.3)NO-2-1587 kreipėsi į pareiškėją, prašydamas per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti patvirtinantį dokumentą apie apmokėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Tarnyba per nurodytą terminą iš pareiškėjo prašomų dokumentų negavo, todėl ginčijamu sprendimu atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Teigia, kad minėti teismo sprendimai yra teisėti, nenuginčyti, todėl pareiškėjui kyla pareiga apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas ir ši pareiga turi įtakos sprendžiant antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimus pagal kitus pareiškėjo prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą kitose bylose.

Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nenumatyta išimčių, kai antrinė teisinė pagalba galėtų būti teikiama asmenims, nesumokėjusiems antrinės teisinės pagalbos išlaidų (išskyrus Įstatymo 11 str. 8 d. numatytos išimtys). Daro išvadą, kad skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjui nepakanka gaunamų lėšų pragyvenimui ir, kad jis neturi galimybės apmokėti priteistą sumą, nėra pagrindas teikti antrinę teisinę pagalbą kitose bylose ir eliminuoti pareigą atlyginti priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Teigia, kad nevykdo antrinės teisinės pagalbos išieškojimo funkcijos - atsakovo pareiga yra teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir informuoti asmenis apie apskaičiuotą sumą, informuoti apie apmokėjimo tvarką bei terminus; priverstinį antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų išieškojimą priimtų teismų sprendimų pagrindu vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 638 str. 2 d.

Pareiškėjas ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Vadovaujantis ABTĮ 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-03-14 sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-17-NT-387-4900 (minėta, toliau – ir ginčijamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamu sprendimu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius (minėta, toliau – ir atsakovas) atsisakė pareiškėjui suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018-01-31 nutarimo nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-336-2018 apskundimo, remdamasis tuo, kad pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje, kurioje jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, bei per nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų. Atsisakydamas suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, kuriame nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies, bei 18 straipsniu, kuriame numatyta antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka.

Teismas iš 2018-02-20 prašymo „Suteikti antrinę teisinę pagalbą” nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018-01-31 nutarimo nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-336-2018 apskundimo. Atsakovas 2018-02-23 raštu „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą” informavo pareiškėją apie priteistas 1240,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, taip pat apie tai, kad nėra gavęs duomenų, patvirtinančių apie sumokėtą nurodytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, bei prašė pareiškėjo per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pristatyti (atsiųsti) patvirtinimą, kad minėta suma yra apmokėta. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2018-02-23 raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama pateikti informaciją atsakovui, ar yra įvykdytos/vykdomos iš pareiškėjo išskaitos pagal įsiteisėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-22 nutartį. Valstybinė mokesčių inspekcija 2018-03-02 raštu „Dėl informacijos pateikimo” pranešė, kad skolos likutis 2018-03-02 šioje byloje yra 1240,00 Eur. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas prašomos sumos nustatytu terminu nesumokėjo. Ginčijamu sprendimu atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą iš esmės dėl to, nes konstatuota, jog pareiškėjas yra neapmokėjęs nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 11 – 12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuomet antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu asmeniui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Įstatymo 18 straipsnyje reglamentuota antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka.

Kadangi, nagrinėjamoje byloje ginčijamas sprendimas priimtas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, byloje aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2016-02-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A2478-442/2016 pateiktas šios nuostatos aiškinimas. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., 2010-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011-03-31 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2015-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.).Vienas iš apribojimų yra nustatytas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, todėl išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo (žr., LVAT 2016-02-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A2478-442/2016).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-01-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 buvo patenkintas pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymas ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovo J. S. priteista 1240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal 2012-01-13 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012-10-01 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012-12-17 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013-01-09 sprendimą Nr. (1.3)-TPD-5-13. LVAT 2015-09-22 nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-01-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 (administracinės bylos numeris, ją nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – eA-1834-261/2015) 2015-09-22 įsiteisėjo.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui priimant ginčijamą sprendimą, egzistavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto dispozicijoje nurodytos sąlygos, sudarančios prielaidas atsakovui atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą. Kadangi pareiškėjo J. S. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą metu nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas yra neapmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2012-01-13 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012-10-01 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012-12-17 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013-01-09 sprendimą Nr. (1.3)-TPD-5-13, ginčijamas atsakovo sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Pareiškėjas neginčija, kad 1240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos nėra sumokėjęs, tačiau skunde nurodo, jog realiai ir faktiškai teisinė pagalba pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimtus sprendimus jam nebuvo suteikta.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau ne dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimų, kuriais buvo nuspręsta dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui teisėtumo. Minėti sprendimai yra galiojantys, nebuvo nuginčyti teisme, o teisinės pagalbos pagal 2012-01-13 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012-10-01 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012-12-17 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013-01-09 sprendimą Nr. (1.3)-TPD-5-13 pareiškėjui suteikimo faktas bei jais nustatytų išlaidų pagrįstumas patvirtintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-01-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015, kuris yra įsiteisėjęs.

Pareiškėjas nurodo aplinkybę, jog 1240,00 Eur skola yra dengiama per antstolius, bei tai, kad atsakovė nesiėmė veiksmų išieškoti skolos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog byloje nagrinėjamas klausimas dėl ginčijamo individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, todėl reikšminga aplinkybė yra tik tai, ar teismo priteista 1240,00 Eur skola buvo iki galo apmokėta ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Kadangi pareiškėjas įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę (kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo apmokėjęs 1240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų), nepateikė, sprendimas šiuo aspektu taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad LVAT 2017-10-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4872-575/2017 nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-270 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies, net kai nuteistajam asmeniui veiksmingos (nemokamos) teisinės pagalbos teikimo užtikrinimas būtinas dėl teisingumo interesų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui ir sustabdė administracinės bylos Nr. A-4872-575/2017 nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą. Konstitucinio Teismo pirmininko 2017-11-15 potvarkiu Nr. 2B-66 minėtas LVAT prašymas priimtas, bylai suteiktas numeris 17/2017.

ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad teismas sustabdo administracinės bylos nagrinėjimą, kai Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl įstatymo arba teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams (šiuo atveju teismas bylos į Konstitucinį Teismą nesiunčia).

Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas ir atsakovas neprašo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Teismas, vadovaudamasis operatyvumo principu bei siekdamas neužvilkinti proceso, nestabdo administracinės bylos nagrinėjimo savo iniciatyva.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl pareiškėjo reikalavimo, pripažinti atsakovą vilkinus prašymo nagrinėjimą, pažymėtina, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad atsakovas vilkino ginčijamo sprendimo priėmimą, teismas nenustatė, todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes minėtas pareiškėjo reikalavimas nėra pagrįstas.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.